Vyriausybės kanceliarijoje vyko diskusija valstybės archyvų skaitmeninio turinio prieinamumo klausimais
Gruodžio 5-ąją Vyriausybės kanceliarijoje vyko Ministrės Pirmininkės patarėjo strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Dariaus Žeruolio, Ministrės Pirmininkės patarėjos kultūros klausimais Gabrielės Žaidytės ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos (LVAT) organizuota viešoji diskusija „Valstybės archyvų skaitmeninio turinio prieinamumas“. Diskusijos dalyviai išskyrė tris svarbiausias šios temos gaires bei tikslus: valstybės strategija, lankytojų ir organizacijų įtraukimas į skaitmeninio turinio prieinamumo didinimą ir Elektroninio archyvo informacinės sistemos (EAIS) funkcionalumo gerinimas.
Diskusijos pradžioje trumpai prisiminti šių metų balandžio mėnesį LVAT vykdyto valstybės archyvų teikiamų paslaugų vertinimo tyrimo rezultatai. LVAT Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti Lietuvos vyriausiojo archyvaro funkcijas, dr. Daiva Lukšaitė nurodė, kad siekiant pagerinti valstybės archyvų teikiamas paslaugas, atliepti tyrėjų, valstybės archyvų lankytojų poreikius ir lūkesčius, kas trejus metus vykdomos valstybės archyvų lankytojų apklausos. Šiais metais atliktos apklausos rezultatai rodo dar labiau išaugusį skaitmeninio turinio poreikį.
„Skaitmeninio turinio prieinamumo kontekste svarbu paminėti, kad LVAT vykdo RRF lėšomis finansuojamą projektą, kurio tikslas – sukurti technines galimybes, leidžiančias perimti į valstybės archyvus tyrimų tikslais saugoti registrų ir informacinių sistemų duomenis. Valstybės archyvai kol kas nesiekia tapti didelių duomenų saugykla – jie atsirenka tik tam tikrą informaciją ar dokumentus, kurie, kaip manoma, vienu ar kitu aspektu bus vertingi ir ateityje, todėl bus saugomi nuolat. Tad ir šios diskusijos vienas iš tikslų – identifikuoti lankytojų lūkesčius, kad valstybės archyvai galėtų geriausiai juos atliepti“, – sakė D. Lukšaitė.
Premjerės patarėjas D. Žeruolis savo pasisakyme akcentavo lankytojų įsitraukimo svarbą, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjas doc. dr. Artūras Grickevičius kalbėjo apie strateginio, holistinio valstybės požiūrio reikšmę. Jis būtinas, kad atminties institucija kartu su socialiniais partneriais galėtų kurti informacinę bazę, kurioje atsirastų dokumentų integravimo funkcijos, lankytojams lengvai pasiekiama statistika ir įtrauki aplinka.
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos vadovė Kristina Giedraitienė su diskusijos dalyviais pasidalijo apibendrinta draugijos narių nuomone apie EAIS funkcionalumus.
„Džiugu, kad valstybės archyvų skaitmeninio turinio internete daugėja, tačiau vartotojams būtų itin naudinga gauti informaciją apie planuojamus skaitmeninti fondus. Tenka apgailestauti ir dėl to, kad neretai pasitaiko ir sistemos veikimo nesklandumų”, – kalbėjo K. Giedraitienė.
EAIS modernizavimo projekto vadovas Andrius Zilnys diskusijos dalyvius informavo, kad gruodžio 5 d. duomenimis, EAIS jau buvo saugoma daugiau nei 4,1 mln. vaizdų, o Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotoja Inga Vizgirdienė pristatė modernizuotą portalą e.kinas.lt ir galimą jo plėtrą, integruojant į jį ir fotografijų archyvą.
Apibendrindama diskusiją D. Lukšaitė pabrėžė, kad valstybės archyvų uždavinys yra skaitmeninti tai, ko vartotojui labiausiai reikia. Ji padėkojo diskusijos dalyviams už konstruktyvias pastabas, išsakytus lūkesčius bei pasiūlytas idėjas. Kai kurios jų, kaip kad siūlymas turėti ir laisvos formos užklausos anketą Klausk archyvaro, kurioje galima pateikti vartotojui naudingą informaciją apie dokumentų paiešką, išties naudingos ir nesunkiai įgyvendinamos.
Diskusijoje dalyvavo valstybės archyvuose dirbantys archyvarai, atminties institucijų darbuotojai, genealogai, istorikai, tyrėjai, akademinė bendruomenė, politikos formuotojai.
Renginio įrašas.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos informacija
Atnaujinta: 2022-12-09