5 virtualios parodos Vasario 16-ajai paminėti

1918 m. vasario 16 d. Jono Basanavičiaus pirmininkaujama dvidešimties asmenų Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad „Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas išreiškė tautos valią kurti modernią, demokratiniais pagrindais paremtą valstybę.

Kviečiame susipažinti su penkiomis virtualiomis parodomis iš Lietuvos archyvų, kuriose pateikiami dokumentai, liudijantys lietuvių tautos kovą už laisvę nuo 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto iki 1990 m. kovo 11-osios Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo pasirašymo.

1. „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų portretai”. Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda kviečia susipažinti su autentiškais vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų portretais, saugomais Lietuvos centriniame valstybės archyve.

2. „Laikinoji sostinė ir vasario 16-oji”. Kauno regioninio valstybės archyvo parodoje pristatomi keturiolikos archyve saugomų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų asmens, jų šeimų bei veiklos Kauno mieste dokumentai. Demonstruojami Vasario 16 – osios dienos paminėjimo švenčių ir renginių skelbimai, atspindintys įvairių organizacijų dalyvavimą juose.

3. „Vasario 16-osios minėjimų užsienyje istorija 1940-1990 m.” Lietuvos centrinio valstybės archyvo parodoje pateikiamos Vasario 16-osios minėjimų akimirkas JAV, Šveicarijoje, Italijoje, Suomijoje primenančios nuotraukos ir garso įrašai, kuriuose įamžintos Lietuvos diplomatų sveikinimo kalbos, transliuotos per užsienio valstybių radijo stotis. Lankytojų dėmesiui pristatomi 1947 m. kino kadrai iš Vasario 16-osios minėjimo Augsburgo (Vokietija) DP stovykloje ir Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje moksleivių pasirodymo 1984 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šventės proga filmo ištraukos.  Parodoje taip pat pristatomi Vokietijos, Austrijos DP stovyklų lietuvių pabėgėlių,  užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų, draugijų ir asmenų sveikinimai Lietuvos diplomatams, Vasario 16-osios minėjimų užsienio valstybėse programos bei šia proga JAV, Australijos, Brazilijos laikraščiuose publikuoti straipsniai.

4. „Vasario 16-osios minėjimas sovietinėje Lietuvoje”. Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto biuras 1940 m. rugsėjo 26 d. panaikino Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo – valstybinę šventę, įprasminusią Lietuvos nepriklausomybės idėją, ir uždraudė ją minėti. Nors ir uždrausta, Vasario 16-oji liko gyva visuomenės atmintyje. Jos minėjimai buvo svarbi tautos savimonės dalis, protesto prieš okupacinį režimą išraiška ir viena iš antisovietinio pasipriešinimo formų. Virtualioje parodoje pateikiami dokumentai, liudijantys apie slaptus Vasario 16-osios minėjimus sovietinėje Lietuvoje ir represijas prieš jų organizatorius ir dalyvius. Parodoje skelbiami Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) saugomi dokumentai ir fotonuotraukos bei Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomos fotonuotraukos.

5. „Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai”. Parodoje skelbiami Lietuvos ypatingajame archyve (LYA), Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje (GAM) saugomi dokumentai, atspindintys Vasario 16-osios Akto signatarų, Lietuvos Respublikos vadovų ir ministrų veiklą tarpukario Lietuvoje, sovietų valdžios represijas prieš juos ir jų šeimų narius.

Iliustracijoje – 1938 m. vasario 16 d. Radviliškyje nežinomo autoriaus daryta nuotrauka „Gyvasis paveikslas“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus.

Tekstas parengtas pagal viešai prieinamą Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos informaciją

Atnaujinta: 2020-02-17