6 keisčiausios (ir nuostabiausios) muziejų reklamos kampanijos

Apie meną kalbama kaip apie nuolat įvairiausiais būdais peržengiantį ribas. Kas nutinka, kai muziejai tokią mąstyseną pritaiko savo reklamos kampanijose?

Vienas didžiausių iššūkių muziejams – kova su vyraujančia nuostata, kad muziejai yra „nuobodūs“. Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad muziejus yra tyli, nejauki, nieko smagaus negalinti pasiūlyti erdvė.

Institucijoms, kurios siekia įveikti šią stigmą ir pritraukti naujas auditorijas, svarbu apgalvoti, kaip jos galėtų išvystyti drąsias ir paveikias reklamos kampanijas. Siūlome susipažinti su žurnalisto Manuelio Charro portale „MuseumNext“ atrinktomis šešiomis šauniomis muziejų idėjomis, kurios sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

Meilės ieškantys dinozaurai

Šiuolaikinėje kultūroje pažinčių programėlės užima svarbią vietą. Tarp jaunimo pažintys vis dažniau užmezgamos akims susitikus telefono ekrane ir sprendimą susipažinti priimant pirštu braukiant į kairę arba dešinę.

Kalbant apie pažintis internete, žinomiausia yra „Tinder“ programėlė. Turinti 50 milijonų registruotų vartotojų ir kasdien aktyviai naudojama 10 milijonų, ši programėlė yra žinoma kaip vedlė į vis labiau skaitmeninį pažinčių peizažą.

„Tinder“ programėle daugiausia naudojasi jaunimas. 45% vartotojų yra 25–34 metų, kiti 38% yra 16–24 metų amžiaus. Taigi Karališkasis Ontarijo muziejus (Royal Ontario Museum) nustatęs poreikį pritraukti jaunesnių lankytojų, ne veltui pasirinko „Tinder“ būti neortodoksiniu muziejaus marketingo kanalu.

Norėdamas pranešti jaunimui apie savo renginį, muziejus „Tinder“ programėlėje užregistravo Dinozaurą Tedį, sukurdamas jam šmaikštų ir žavų profilį. Tarp Tedžio nurodytų pomėgių buvo „mėsa, įdomūs kvapai ir grobio medžioklė“, o tarp nemėgstamų dalykų – „bėgikai, lovos klojimas ir meteoritai“.

Smagi reklamos kampanija buvo muziejaus atsakas į sumažėjusį vartotojų įsitraukimą kituose muziejaus socialiniuose kanaluose, ypatingai „Twitter“ paskyroje. Reakcijų į muziejaus įrašus ir vartotojų generuojamo turinio sumažėjimas pareikalavo naujoviškesnio požiūrio į marketingą. Dinozauras Tedis ne tik pasitarnavo muziejui kaip puikus pijarinis triukas, bet ir pademonstravo, kaip svarbu rasti nišą atokiau nuo bendro pagrindinių socialinių platformų triukšmo.

1840-ųjų GIF vakarėlis

Kai Tate Britain muziejus siekė pritraukti daugiau sekėjų socialiniuose tinkluose, jo komanda sukūrė išradingą kampaniją, kuri, beveik tiesiogine prasme, prikėlė žymius meno kūrinius. Reklamos kampanija „1840-ųjų GIF vakarėlis“ buvo sukurta reklamuoti Tate Britain muziejaus 1840-ųjų galeriją. Muziejus socialinių tinklų vartotojams metė iššūkį – 1840-ųjų šedevrus paversti animuotais GIF formato paveikslėliais.

Skaitmeninis masinio dalyvavimo projektas sulaukė daugiau nei 500 GIF kūrėjų, o kai kuriais paveikslėliais buvo pasidalinta daugiau nei 100 000 kartų. Visas projektas sėkmingai pritraukė 25 000 naujų sekėjų Tate Collective paskyros „Tumblr“ platformoje.

Paklydęs karys

Azijos meno muziejus (The Asian Art Museum) San Franciske pasitelkė į pagalbą savo lankytojus ir sekėjus, kad pritrauktų lankytojų į Senovės Kinijos Xian Terracota armijai skirtą parodą.

Muziejus išplatino pranešimą, kad „pametė“ kinų terracotta karį, kuris paskutinį kartą buvo pastebėtas klaidžiojantis viename San Francisko kvartale.

Dalyvių buvo prašoma padėti kariui rasti kelią atgal į muziejų, naudojantis „Facebook“, „YouTube“ ir „Google Maps“. Muziejus taip pat dalino skrajutes, skleisdamas žinią apie dingusį karį. Skrajutės tekstas prasidėjo sakiniu „DINGO: Vyras, 2,122 metų amžiaus, nekalba angliškai.“ Reklaminį filmuką galite pamatyti čia.

Reklamos kampanija ne tik paskleidė žinią apie muziejaus lokaciją, bet ir metė iššūkį stigmai, kad muziejai yra nuobodūs ir nuspėjami.

Priešistorinė joga

Bėgimą didmiesčio gatvėmis apsirengus pripučiamu dinozauro kostiumu nebūtinai iš karto sietume su muziejų marketingu, bet Gamtos muziejui (Museum of Nature) Kanadoje ši strategija tikrai pasiteisino.

Muziejaus pasiųsta grupė pripučiamų tiranozaurų leidosi išbandyti įvairias veiklas Otavos mieste – nuo važinėjimosi autobusu, plaukimo keltu, iki bėgiojimo ir jogos pamokų.

Sukurtas reklaminis filmukas išplito internete ir sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų. Nenuostabu, kad ši keistai nuostabi reklamos kampanija padėjo muziejui lankytojų skaičių padidinti 1600%.

VanGo Yourself

Žymių meno kūrinių atkartojimas 2020-ais tapo dažnesniu laisvalaikio užsiėmimu dėka karantininio nuobodulio, bet dar prieš pasaulinę pandemiją jungtinis Europeanos ir Culture24 projektas skatino žmones domėtis meno kūriniais juos interpretuojant ir patiems tampant jų personažais.

Projektas „VanGo Yourself“ metė iššūkį atkartoti įvairius meno šedevrus ir dalintis jais oficialioje kampanijos svetainėje. Reikia tik pasirinkti patinkantį kūrinį iš atviros kolekcijos internete, atkartoti jį naudojantis po ranka turimais objektais ir pasidarius asmenukę įkelti ją į interneto svetainę. Projekte sėkmingai dalyvavo ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Plitimo internete elementas kartu su nauja ir smagia vizualine meno interpretacija šią kampaniją pavertė galingu įrankiu, siekiant sudominti visuomenę konkrečiais meno kūriniais.

Asmenukė muziejuje

Mara Dixon sukūrė „MuseumSelfie“ kampaniją kaip paskyrą „Twitter“ platformoje ir grotažymę, kurie abu sparčiai išpopuliarėjo tarp interneto naudotojų (#AsmenukėMuziejuje akcijoje kasmet kviečia dalyvauti ir Lietuvos muziejai). Šios kampanijos tikslas buvo paprastas: paskatinti dalyvius pasidaryti asmenukę muziejuje ir ja pasidalinti socialiniuose tinkluose. Kartais dalyviai būdavo muziejų lankytojai, kartais už kulisų dirbantis muziejaus personalas. Rezultatas buvo linksmas, vizualus ir personalizuotas.

Būdama daugelio muziejų projektų, dirbtuvių ir kampanijų vadovė, Dixon siekė pasitelkus technologijas panaikinti atskirtį tarp muziejaus ir jo lankytojų. Dixon dalyvavo ir kituose sėkminguose projektuose, tokiuose kaip #AskACurator (liet. #PaklauskKuratoriaus) ir #LoveTheatreDay (liet. #MyliuTeatroDieną). Visų šių projektų tikslas buvo atskleisti kultūrinio turinio, kurį siūlo muziejai ir kitos meno institucijos, įvairovę. Šios kampanijos parodė, kad tokie reiškiniai kaip asmenukė greičiau gali pasitarnauti muziejams, nei jiems trukdyti.

Išvada

Muziejų marketingas neturi būti brangus ir iššaukiantis tam, kad būtų sėkmingas, bet jis turi būti kūrybiškas. Galiausiai, kūrybiškumas yra viena esminių bet kurio muziejaus ar galerijos savybių, todėl jis turėtų pasireikšti ir šių institucijų prisistatyme visuomenei.

Teisingas marketingas kyla iš netikėtų kolaboracijų. Pavyzdžiui, kai Luvras bendradarbiavo su būsto nuomos platforma „AirBnB“, siūlydamas vienai nakčiai apsistoti muziejuje. Kad ir kaip muziejus būtų reklamuojamas, bangas sukelia tos kampanijos, kurios nepaiso ir pranoksta visuomenės lūkesčius.

Tekstas parengtas pagal viešai prieinamą www.museumnext.com informaciją

Atnaujinta: 2020-06-22