Gruodžio 16 d. – seminaras „Kūrinių autorių turtinių teisių perėmimo aktualijos“
Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS) muziejų darbuotojus kviečia registruotis į seminarą „Autorių turtinių teisių perėmimo aktualijos“.
Seminaras vyks 2019 m. gruodžio 16 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Jį ves prof. dr. Ramūnas Birštonas.
Dr. R. Birštonas yra Vilniaus universiteto Teisės universiteto partnerystės profesorius, advokatas. Dirbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėju, šiuo metu yra Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos pirmininkas. Nuolat veda seminarus ir skaito paskaitas specialistams (teisėjams, advokatams, auditoriams, valstybės tarnautojams, privačių įmonių darbuotojams ir kt.) įvairiais civilinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės klausimais, yra daugelio teisės mokslinių publikacijų autorius.
Seminaro darbotvarkė:
9.30 – Registracija
10.00–10.45 – Kūrinių autorių turtinės bei neturtinės teisės ir jų apsauga, autorių teisių subjektai, autorių turtinių teisių turėjimo faktą patvirtinantys dokumentai
10.45–11.00 – Pertrauka
11.00–11.45 – Kūrinių autorių turtinių teisių perdavimo ir suteikimo naudotis dokumentai (sutartys, testamentai, kt.), jų sudarymo principai, dažniausiai daromos klaidos rengiant šiuos dokumentus ir kaip juose turėtų būti detalizuotos šių kūrinių pakartotinio panaudojimo galimybės ir sąlygos
11.45–12.00 – Pertrauka
12.00–13.00 – Atsakymai į kitus aktualius seminaro dalyvių klausimus autorių turtinių teisių ir asmens duomenų apsaugos temomis. Į iš anksto ir seminaro metu pateiktus klausimus atsakys prof.dr. Ramūnas Birštonas
Registracija į seminarą vyks iki 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniu būdu adresu: https://bit.ly/2NXygMT.
Jei registracijos formoje bus pateikta aktualių klausimų intelektinės nuosavybės tema, seminaro metu bus į juos atsakoma.
Išsamesnę informaciją apie seminarą teikia Dalia Sirgedaitė el. paštu dalia@limis.lt ir tel.: (8 5) 262 1883, 8 659 57 846.
Apmokėti komandiruotės išlaidų renginio organizatoriai galimybių neturi.
IŠ ANKSTO LEKTORIUI PATEIKTI KLAUSIMAI:[1]
1. Kokie kūrinių panaudojimo, taip pat ir pakartotinio, šiais laikais jau turi būti aptarti kūrinių pirkimo-pardavimo, dovanojimo, priėmimo į muziejų nuolatiniam saugojimui sutartyse, kad muziejus, vykdydamas savo misiją, turėtų galimybę šiuos kūrinius naudoti visais atvejais.
2. Išimtinės autoriaus teisės. Ką jos reiškia ir kokiais atvejais muziejus, vienokiais ar kitokiais būdais priimdamas saugoti į muziejų kūrinius, gali ar turėtų reikalauti jam kūrinius perduoti naudoti išimtinėmis teisėmis ir ar gali to reikalauti?
3. Kokios yra autoriaus turtinių teisių perdavimo formos, kokių tipų autorių turtinių teisių perdavimo sutartys šiuo atveju gali būti sudaromos, kuo jos skiriasi?
4. Lietuvos muziejuose saugoma daug autorių kūrinių, kurių naudojimo sąlygos nėra aptartos kūrinių perdavimo muziejams sutartyse (pirkimo, dovanojimo ir kt.), taip pat ir testamentuose. Ar tokius kūrinius (jų skaitmenines kopijas) be dabartinių autoriaus turtinių teisių turėtojų žinios galima naudoti muziejuje veikiančiuose informaciniuose terminaluose, muziejuose įrengtuose interaktyviuose žaidimuose, muziejaus reklaminiuose interaktyviuose skyduose, veikiančiuose muziejaus teritorijoje (ne tik patalpose, bet ir jų prieigose)?
5. Muziejus saugo didelę dailininko kūrinių kolekciją, nori parengti spaudai ir išleisti jos katalogą, jame paskelbti visų kolekcijai priklausančių eksponatų nuotraukas, tačiau dailininkas jau miręs, o kas yra jo turtinių teisių paveldėtojas / perėmėjas muziejus nežino (yra įvairiais būdais bandęs juos surasti, bet nerado). Kokiais atvejais tokią kolekciją galima paskelbti leidinyje ir kokia apimtimi?
6. Kokiose autorių teisių gynimo agentūrose šiandien galima sužinoti kūrinių autorių, jų autorių turtinių teisių paveldėtojų, perėmėjų kontaktinius duomenis (jie muziejams dažnai reikalingi norint sudaryti susitarimus dėl anksčiau sudarytų kūrinių pirkimo, perdavimo saugoti, dovanojimo sutarčių pakeitimų). Kai tokios sutartys sudaromos, kas ir kokią informaciją turi pateikti autorių teisių gynimo agentūroms (autorius tą informaciją pateikia, ar muziejus)?
7. Kūrinio autorius yra sudaręs sutartį su LATGA. Muziejaus turimuose dokumentuose dėl autoriaus kūrinių perdavimo / pirkimo, dovanojimo muziejui nėra aptarti turtinių teisių perdavimo muziejui, kūrinių pakartotinio naudojimo klausimai. Ar LATGA gali duoti muziejui autoriaus ar jo turtinių teisių turėtojo kontaktinius duomenis, ar visus klausimus, susijusius su minėtų kūrinių pakartotiniu naudojimu, kontaktuodama su autoriumi, tvarko / sprendžia tik LATGA?
8. Muziejaus specialistas su autoriumi susitarė žodžiu, kad jo kūrinį (-ius), kurio(-ų) pakartotinio naudojimo galimybės ir sąlygos muziejaus turimuose dokumentuose nėra aptartos, muziejus turi teisę naudoti visada vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, tačiau…. Šis autorius yra sudaręs sutartį su LATGA ar kita autorių teises ginančia įstaiga. Kas šiuo konkrečiu atveju turi apie tokį susitarimą pranešti minėtoms autorių teises ginančioms įstaigoms ir kokia forma? Kokį dokumentą, liudijantį, kad kūrinys(-iai) gali būti pakartotinai naudojami, turi turėti muziejus? Ar galimas žodinis susitarimas, ar visada reikia turėti rašytinį susitarimą?
9. Autorius jau yra miręs, jo žmona – taip pat. Gyvi yra jo vaikai. Vienas iš jų teigia, kad yra autoriaus turtinių teisių paveldėtojas. Kokius dokumentus, įrodančius, kad tikrai jis, o ne kuris nors kitas autoriaus vaikas ar kitas juridinis / fizinis asmuo turi autoriaus turtines teises, privalo turėti šis vaikas, teigiantis, jod yra autoriaus turtinių teisių turėtojas?
10. Kokie dokumentai įrodo, kad asmuo yra turtinių teisių turėtojas ir kokia tvarka juos autoriaus turtinių teisių turėtojas gali gauti? Ar visada reikia tokio dokumento, kad įrodytum, jog autoriaus turtinės teisės tau priklauso?
11. Kūrinių autorius gyvas, tačiau dalies savo kūrinių autoriaus turines teises jis sutartiniais pagrindais jau yra perdavęs kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, dažnai ne muziejams, kuriuose tie kūriniai saugomi, tačiau jis pats tų dokumentų, kuriais tas autoriaus turtines teises perdavė, nekaupia ir yra pamiršęs, kam ką perdavė. Šis autorius su LATGA ar kita autorių turtinių teisių gynimo įstaiga sutarčių nėra sudaręs. Kaip žinoti, į ką reikia kreiptis, muziejui norint pakartotinai naudoti, viešinti jame saugomus autoriaus kūrinius?
12. Autorinius kūrinius muziejaus pavedimu darbo laiku sukuria ir muziejuose dirbantys specialistai (autoriai). Kas ir kokiuose dokumentuose turi būti nurodyta (parašyta), kad muziejus nuo tų kūrinių sukūrimo pradžios visam laikui perimtų turtines teises į tuos kūrinius ir ar gali jis tas autoriaus turtines teises perimti išimtinėmis teisėmis?
13. Kokiais atvejais muziejus ar kita įstaiga, viešindama autoriaus kūrinį, gali nenurodyti autoriaus vardo, pavardės ir kam priklauso šio kūrinio autoriaus turtinės teisės? Na o jei nenurodo, kaip viešajam informacijos vartotojui (tiek tuo atveju, kai jis fizinis ar juridinis asmuo) žinoti, ar šiuo atveju pažeistos, ar nepažeistos autoriaus teisės, ar jis taip pat gali naudoti šį kūrinį pakartotinai savo asmeninėms reikmėms ar vykdydamas jam priskirtas funkcijas įstaigoje ir nenurodydamas kūrinio autorystės bei kam priklauso autoriaus turtinės teisės?
14. Užsienyje gyvenanti autoriaus našlė muziejui perdavė autoriaus archyvą, kuriame gausu įvairiausių nuotraukų, kuriose įamžintas autorius su savo draugais, bičiuliais, artimaisiais, tačiau niekur nenurodyta, kas yra tų nuotraukų autorius. Nei našlė, nei kiti autoriaus artimieji nežino, kas yra nuotraukų autorius. Muziejus nori išleisti monografiją apie autorių ir joje panaudoti didelę dalį minėtų nuotraukų. Ką jis turi padaryti, kad tas nuotraukas galėtų paskelbti monografijoje?
15. Gyvename tokiu laiku, kai autoriai migruoja iš vienos šalies į kitą. Muziejus kartais įsigyja to paties autoriaus kūrinius, sukurtus įvairiose šalyse? Pvz., Lietuvoje veikiantis muziejus gavo autoriaus palikimą (autorinius kūrinius), sukurtus įvairiose užsienio šalyse. Vieno kūrinio (pvz., paveikslo) nugarinėje pusėje nurodyta, kad kūrinys sukurtas Londone, ant kito, – kad Lietuvoje, dar ant kito, – kad Kopenhagoje. Kokios šalies teise, viešindamas tuos kūrinius, turi vadovautis muziejus?
16. Muziejai, skaitmenindami eksponatus, skaitmenina ir knygas, kurios taip pat dažnai yra muziejaus saugomi eksponatai. Dažniausiai viešina tik knygų viršelius, nes tai daugiatiražiniai leidiniai ir juos skaitmenina bei viešina bibliotekos, o ne muziejai (tais atvejais, jei tos muziejuose saugomos knygos, nėra kažkuo tai išskirtinės). Ar užtenka, viešinant knygų viršelius, nurodyti tik viršelio dailininką, ar reikia nurodyti ir tą knygą išleidusią leidyklą? Ar prieš viešinimą reikia gauti dailininko, leidyklos sutikimą viešinti viršelio vaizdą? Jei reikia leidyklos sutikimo, o leidykla jau nebeveikia, ką daryti tuo atveju?
7. Muziejus interneto viešojoje prieigoje nori paviešinti paveikslą, kurio autoriaus turtinės teisės nėra pasibaigusios. Norimas paviešinti skaitmeninis vaizdas kartu yra ir fotografo, kuris to paveikslo skaitmeninį vaizdą sukūrė, autorinis darbas. Muziejus turi teisę viešinti tiek paveikslo autoriaus, tiek ir fotografo autorinius darbus. Kokią informaciją interneto viešojoje prieigoje prie kūrinio turi pateikti muziejus tuo atveju, jei paveikslo autorius muziejui yra perdavęs autoriaus turtines teises, kurios numato skirtingas to kūrinio panaudojimo galimybes ir sąlygas, negu fotografas? Ar teisinga bus, jei nurodysime abiejų autorių pavardes, kas yra paveikslo autorius, o kas fotografas ir tą pakartotinio naudojimo licenciją, kuri yra griežtesnė, tai yra viešajam informacijos vartotojui suteikia mažiau galimybių to kūrinio vaizdą pakartotinai naudoti?
18. Autorių kūriniuose, ypač fotografijose, yra įamžinta asmenų. Ar kiekvienu atveju, norint tas nuotraukas viešinti, reikia turėti fotografijos autoriaus ir jo nuotraukose įamžintų asmenų sutikimus? Kokiais atvejais nuotraukose įamžintų asmenų sutikimo, jei tie asmenys dar yra gyvi, jų sutikimo nereikia gauti?
19. Dailininkų sukurtuose portretuose (taip pat ir grupiniuose) yra įamžintų asmenų. Ar, viešinant tokius kūrinius, reikia turėti tuose paveiksluose įamžintų gyvų asmenų sutikimą? Kaip turi elgtis muziejus, jei kūriniuose įamžinti asmenys jau yra mirę, bet yra gyvi jų artimieji (žmona, vyras, vaikai)?
20. Įstaiga turi sukaupusi ir saugo didelį joje dirbusių asmenų archyvą, kuris dar neviešintas. Tarp šių archyvinių dokumentų yra ir jų autorinių darbų, asmeninių dokumentų, vertingų užrašų, dienoraščių. Kada ir kokia tvarka įstaiga gali pradėti juos viešinti? Ar tai, kur autoriniai darbai saugomi, pvz., muziejaus rinkiniuose kaip eksponatai, ar muziejaus archyve kaip archyvo objektai, priklauso, kada ir kokiomis sąlygomis tie kultūros paveldo objektai bendrąja prasme gali būti pradėti viešinti ir viešinami?
21. Įstaiga, pvz., muziejus, biblioteka, archyvas, vykdydamas savo funkcijas, kaupia informaciją apie autorių kūrinių autorius, jų turtinių teisių paveldėtojus. Ar jis turi teisę perduoti šią informaciją didesne ar mažesne apimtimi kitai įstaigai, kuriai taip pat tam, kad ji galėtų vykdyti jai priskirtas funkcijas, šios informacijos reikia? Pvz., vienas ir kitas muziejus saugo to paties autoriaus kūrinius ir nori juos paviešinti, tačiau vienas iš jų neturi autoriaus turtinių teisių paveldėtojų kontaktinių duomenų, kad su tais paveldėtojais galėtų susisiekti ir viešinimo klausimus suderinti. Ar turi teisę tas muziejus, kuris tuos kontaktinius duomenis turi, juos pateikti tam muziejui, kuris jų neturi? Kokiais atvejais gali, o kokiais negali tai padaryti?
22. Kokia informacija muziejaus patalpose, kvietimuose į renginius turi būti pateikta matomose vietose, kad tuose renginiuose padarytos nuotraukos, sukurti vaizdo-garso įrašai galėtų būti viešinami, neatsiklausus nuotraukose ir vaizdo-garso įrašuose įamžintų asmenų ir negavus jų sutikimo?
23. Renginiuose dažnai skamba įvairių autorių muzika. Muziejaus sukurtuose vaizdo-garso įrašuose, kuriuos muziejus tiesiogiai transliuoja internetu, per televiziją, radiją ar paskelbia vėliau, pvz., informacinės sistemos viešosiose prieigose, ta muzika girdisi (šiuo atveju yra kūrinio muzikos autorius, atlikėjai). Kaip šiuo atveju turi būti sprendžiami autorių turtinių teisių klausimai?
24. Kokios yra asmenų duomenų pareigūnų pareigos tokiose įstaigose kaip muziejus, biblioteka, archyvas?
25. Vis dar aktualus klausimas, kada ir kokiomis aplinkybėmis gali būti viešinamos lavonų nuotraukos. Pvz., muziejai saugo nemažai nuotraukų, kuriose įamžintos žydų genocido aukų, pokario kovose žuvusių asmenų lavonų nuotraukos? Ar jas galima viešinti ir kokia apimtimi muziejų ekspozicijose, interneto viešosiose prieigose, muziejų leidiniuose? Ar šiuo atveju visuomeninis interesas (visuomenės poreikis gauti informaciją) yra kuo nors ribojamas?
26. Muziejuose saugoma nemažai kūdikių, taro jų ir nuogų, nuotraukų. Dabar tie nuotraukose užfiksuoti kūdikiai dažnai jau seniai suaugę ar net mirę žmonės. Ar galima tokias nuotraukas viešinti?
27. Teisė būti pamirštam… Muziejus sukaupė ir paviešino nemažai konkretaus asmens nuotraukų. Po kurio laiko tas asmuo dėl žinomų ar nežinomų priežasčių įstaigai pranešė, kad nori būti užmirštas ir kad visos nuotraukos, straipsniai, kurie yra susiję su juo ir yra viešinami muziejaus interneto viešosiose prieigose, turi būti pašalinti iš jų. Kokiais atvejais muziejus gali tokio prašymo netenkinti, net ir žinodamas, kad galioja asmens teisė būti pamirštam? Ar netenkinant iš viso tokio prašymo arba tenkinant jį tik iš dalies, gali būti vadovaujamasi principu, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją?
[1] Dalis šių klausimų susiję su tais atvejais, kai autoriaus turtinės teisės dar tebegalioja.
LM ISC LIMIS informacija
Atnaujinta: 2019-11-19