Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas

2021-ieji metai – ypatingi, praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvoje, todėl minint šią sukaktį jie paskelbti Archyvų metais. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai metai taip pat svarbūs, galime pasidžiaugti, kad turime archyvą – Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą (NPDAF), gyvuojantį nei daug, nei mažai – 76 metus.

O viskas prasidėjo…

Viskas prasidėjo dar 1945 m. kovo 29 d., kai buvo įkurti Knygų rūmai, kurių tikslas – kaupti, tvarkyti ir saugoti nacionalinį spaudos archyvą – vienintelį šalyje pilną lietuviškų ir Lietuvoje leistų kitakalbių dokumentų archyvą. Čia kaupiami ne tik nuo seniausių laikų iki einamųjų metų išleisti lietuviški leidiniai, bet ir užsienyje leisti dokumentai lietuvių kalba bei dokumentai, leisti užsienyje kitomis kalbomis, turiniu, kalba ar autoriumi susiję su Lietuva. Paprasčiau kalbant, buvo siekiama sukaupti Lietuvos istorijai, mokslui ir kultūrai publikuotą paveldą, jį išsaugoti ir padaryti prieinamą.

Kai 1946 m. buvo priimtas spaudinių privalomojo egzemplioriaus siuntimo įstatymas, tuometiniai Knygų rūmai pradėjo gauti kiekvieno Lietuvoje išleisto dokumento privalomuosius egzempliorius, todėl archyvas gerokai padidėjo, o kaupimo procesas tapo reguliarus ir sistemingas.

1992 m. kovo 27 d. Lietuvos kultūros ir švietimo ministro įsakymu Knygų rūmai reorganizuoti ir prijungti prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kaip Bibliografijos ir knygotyros centras, kurio sudėtyje buvo Nacionalinis spaudos archyvas.

Nuo spausdintos etiketės iki elektroninės knygos

Kiekvienais metais Nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą (NPDAF) papildo apie 13 000 įvairių tipų dokumentų. Šiandien jame saugoma apie 2,5 mln. išteklių. Kokie tai dokumentai?

Archyvinį fondą sudaro Spaudos archyvas, kuriame saugomos knygos, tęstiniai ir periodiniai leidiniai, kartografiniai leidiniai, natos, vaizduojamojo meno dokumentai, tokie kaip plakatai ar atvirukai, ikikarinio ir tarybinio laikotarpio smulkūs dokumentai. Taip pat saugomas Brailio rašto dokumentų fondas, skirtas asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto dėl sensorinių (aklumo, silpnaregystės), fizinių funkcijų ar kitų įgytų sveikatos sutrikimų. Į NPDAF sudėtį įeina ir Audiovizualinių dokumentų archyvinis fondas, kurį sudaro šelako plokštelės, vinilo plokštelės, ritinėliai pianolai, garso kasetės, kompaktinės vaizdo plokštelės, vaizdo kasetės. Taip pat priskiriamas elektronine forma publikuotų dokumentų archyvinis fondas, kuriame saugomi elektronine forma išleistų dokumentų privalomieji egzemplioriai ir dokumentai keičiamosiose laikmenose.

Į NPDAF patenka ir spausdinti dokumentai lenkų, rusų, anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis, nes Lietuva yra daugiakalbė ir daugiakultūrė valstybė. Atskirai reikėtų paminėti dokumentus jidiš ir hebrajų kalbomis. Lietuvoje 1759–1900 m. leistos knygos hebrajų kalba ir lietuviškų šelako plokštelių kolekcija, kurią sudaro per pustrečio tūkstančio plokštelių, surinkta daugelį metų bendradarbiaujant su žymiausiais lietuviškų plokštelių tyrinėtojais ir kolekcininkais, yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Šiame archyve turime net tokių retų ir vienetinių leidinių kaip 1755 m. „Biblia. Testamentum Novum“ vertimas į lietuvių kalbą, 1841 m. „Naujas Testamentas musû Iszganytojo Jezaus Kristaus“, 1790 m. „Moksłas skaytima raszta lietuwiszka dieł mazu wayku“, 1850 m. „Wisókios naujos giesmes, arba Ewangeliszki psalmai“, „Burtikes, arba Traukiamieji perkšmelei“, pasirodžiusį XX a. pr., 1501 m. Lione leistą „Missale ad usum romane ecclesie peroptime ordinatum ac diligenti cura…“ – paleotipą su lietuviškomis marginalijomis – tai vieninteliai Lietuvoje išlikę egzemplioriai. Audiovizualiniame archyve yra saugoma pirmoji lietuviška šelako plokštelė – „Siuntė mane motinėlė“, išleista 1908 m. Rygoje, „Zonophone Record“. Tai vienintelis egzempliorius pasaulyje.

Kas gali naudotis šio fondo dokumentais?

NPDAF nėra uždaras ir nepasiekiamas visuomenei fondas. NPDAF tikslas – surinkti ir išsaugoti Lietuvos rašytinį, publikuotą, audiovizualinį paveldą ateinančioms kartoms, tačiau kartu siekiame, kad dokumentai būtų prieinami skaitytojams, tyrėjams, studentams, rašytojams ar parodų rengėjams. Visų rūšių spausdinti dokumentai, taip pat ir dokumentai Brailio raštu, išduodami Retų knygų ir rankraščių skaitykloje, o garso ir vaizdo dokumentais galima naudotis Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje. Vieši elektroniniai dokumentai pasiekiami portale ibiblioteka.lt ir Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Neviešais elektroniniais dokumentais galima naudotis antrojo aukšto hole esančiu kompiuteriu. Archyviniais dokumentais galima naudotis, jeigu kituose bibliotekos fonduose nėra atitinkamo dokumento kito egzemplioriaus ar jo kopijos.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija

Atnaujinta: 2021-04-19