Virtuali paroda „Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“, skirta Archyvų metams ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti
„Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“ – daugiatautės Lietuvos kultūros raidą pristatanti virtuali paroda, kurią parengė Lietuvos valstybės istorijos archyvas, bendradarbiaudamas su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Lietuvos ypatinguoju archyvu. 2021-uosius LR Seimas paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais bei Archyvų metais. Ši virtuali paroda įprasmina ir mini abu, kviesdama atrasti dokumentus, atspindinčius Lietuvos totorių istoriją nuo XVI a. antrosios pusės iki šių dienų.
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pranešime apie parodą rašoma:
„Virtualioje parodoje pristatomi dokumentai, atspindintys Lietuvos totorių istoriją nuo XVI a. antrosios pusės iki šių dienų: tai Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos ir raštai totoriams, dokumentai apie jų tarnybą LDK ir carinės Rusijos kariuomenėje, totorių bajorystės patvirtinimo bylos su jų genealoginiais medžiais ir herbais, dokumentai apie totorių valdas Nemėžyje, Kenoje, Keturiasdešimties Totorių kaime bei šių valdų geometriniai planai, XX a. dokumentai, teikiantys informacijos apie totorių padėtį Lietuvoje tarpukario laikotarpiu, musulmonų parapijas Raižiuose, Kaune ir Vinkšnupiuose bei šių parapijų imamus, totorių religines draugijas ir organizacijas – Kauno totorių draugiją, Vilniaus muftiatą ir kt., žymesnius totorių karininkus – Aleksandrą Makulavičių, Suleimaną Chaleckį ir kt. LYA fonduose išliko dokumentų apie XX a. 5 dešimtmetyje Sovietų okupacinės valdžios ištremtus totorius.
Parodoje taip pat pristatomi dokumentai, susiję su Lietuvos totorių mečetėmis ir jų metrikų knygomis. Mečečių tinklą totoriai paveldėjo iš ATR laikų. Archyvų dokumentai teikia informacijos apie Raižių, Keturiasdešimties Totorių, Nemėžio, Vilniaus Lukiškių, Kauno, Kėdainių, Vinkšnupių, Daubutiškių, Vijos Murauščiznos, Naugarduko ir Vidžių mečetes. LVIA fonduose saugomas originalia arabų kalba parašytas Koranas, kelių parapijų – Kauno, Nemėžio, Raižių, Vinkšnupių, Keturiasdešimties Totorių, Vilniaus Lukiškių – tarpukario laikotarpio metrikų aktų knygos. Išskyrus Keturiasdešimties Totorių ir Vilniaus parapijas, išliko ir senesnės – XIX a. metrikų knygos. Totorių bajorystės patvirtinimo bylose pasitaiko XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios išrašų apie gimimą ir mirtį iš Keturiasdešimties Totorių, Raižių ir Lukiškių mečečių metrikų knygų.
Pristatomi dokumentai liudija, kad Lietuvos totoriai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, kad ši bendruomenė savo gyvenimą glaudžiai susiejo su Lietuva ir yra nedaloma mūsų valstybės istorijos dalis.“
Su paroda galima susipažinti virtualių parodų svetainėje arba archyvo paskyroje Facebook socialiniame tinkle.
Parodos kuratoriai – Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Pansevič ir vyriausiasis archyvistas Aleksandr Baniusevič.
Tekstas parengtas pagal viešai prieinamą Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos informaciją
Atnaujinta: 2021-06-10