LIMIS centrui – 10 metų: pokalbis su LIMIS centro vedėja, projekto „Virtualus muziejus“ vadove Danute Mukiene

2019 m. liepos 1 d. Lietuvos dailės muziejaus (toliau – LDM) filialui Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centrui (toliau – LIMIS centras) sukanka 10 metų. LIMIS centro paskirtis – administruoti, plėtoti, modernizuoti Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (toliau – LIMIS), interneto portalus: www.limis.lt, www.ekultura.lt, www.emuziejai.lt, www.muziejai.lt, www.muziejunaktis.lt, http://www.muziejukelias.lt  ir kt., LDM internetinius leidinius bei vykdyti muziejų nacionalinio skaitmeninimo kompetencijos centro funkcijas, integruoti sklaidai skirtus LIMIS duomenų bazėse saugomus duomenis į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę.

Taigi per šį laikotarpį buvo ne tik suskaitmeninta daugybė eksponatų bei kitų muziejinių vertybių, ne tik pradėti, užbaigti, vykdomi ir planuojami projektai, bet ir apjungti visi Lietuvos muziejai, savo turinį pristatantys virtualioje erdvėje. Minėdami artėjančią solidžią sukaktį, tęsiame pokalbių ciklą su LIMIS centro darbuotojais, efektyviai bei našiai dirbančiais Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo srityje. Pirmasis pokalbis buvo su LIMIS centro Skaitmeninimo skyriaus vedėja Skirmante Kvietkauskiene, o šią savaitę kalbamės su LIMIS centro vedėja, projekto „Virtualus muziejus” vadove Danute Mukiene.

Kaip atėjote dirbti į muziejų? Nuo ko viskas prasidėjo?

– 1999 m. pradėjau dirbti Lietuvos dailės muziejuje. Buvau pakviesta tam, kad parengčiau ir pradėčiau įgyvendinti LDM interneto svetainės www.ldm.lt sukūrimo projektą, internete plačiau pristatyčiau kelerius metus veikusią parodą „Krikščionybė Lietuvos mene”. Sukūrėme LDM interneto svetainę www.ldm.lt ir pradėjome ją administruoti. Tais pačiais metais, gavus finansavimą iš Atviros Lietuvos fondo, kartu su šiuo metu dirbančia LIMIS centro Metodinio skyriaus vedėja Dalia Sirgedaite keliomis kalbomis sukūrėme ir pradėjome administruoti visiems Lietuvos muziejams skirtą portalą „Lietuvos muziejai” www.muziejai.lt. Einant metams žmonių, dirbančių skaitmeninės ir elektroninės leidybos srityje, daugėjo. Taip susiformavo LDM Skaitmeninių leidinių skyrius. Kūrėmė, administravome, plėtojome ne tik LDM, bet ir kai kurių kitų muziejų interneto svetaines (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka”). Buvo metų, kai lygiagrečiai įgyvendindavome ir LDM darbuotojų kompiuterinio raštingumo programas – per dvejus metus dirbti su dažniausiai naudojamomis programomis išmokėme daugiau negu 100 muziejaus specialistų. Todėl, kai 2009 m. prie Kultūros ministerijos veikusi Muziejų taryba nutarė patikėti mūsų muziejui sukurti Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), pradėti organizuoti ir koordinuoti muziejų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas, buvo numatyta Lietuvos dailės muziejuje įkurti atskirą struktūrinį padalinį – Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centrą (LDM filialą LM ISC LIMIS). Tada muziejaus vadovybė paprašė manęs padėti parengti šio centro koncepciją, struktūros ir nuostatų projektą bei pasiūlė dalyvauti paskelbtame LIMIS centro vadovo konkurse. Kadangi buvo numatyta integruoti iki to laiko veikusį mano vadovaujamą Skaitmeninių leidinių skyrių į LIMIS centrą, priėmiau sprendimą tame konkurse dalyvauti. Kolegos manimi patikėjo ir… ratas ėmė suktis – pradėjau vadovauti LIMIS centrui ir kartu projektui „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos diegimas Lietuvos muziejuose”. Be abejo, pirmiausia tą sistemą reikėjo sukurti.

Ką visuomenė turėtų žinoti apie LIMIS centrą ir jame vykdomą veiklą?

– LIMIS centro vykdomos veiklos yra strategiškai svarbios ne tik LDM, bet ir visiems Lietuvos muziejams, nes tai yra tiesiogiai susiję su muziejų veiklos modernizavimu.

Nuo 2015 m. LIMIS centrui yra pavestos vykdyti jam priskirtos nacionalinio muziejų skaitmeninimo kompetencijos centro funkcijos. Tai reiškia, kad mes ne tik turime organizuoti ir koordinuoti visų muziejų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas, teikti jiems metodinę pagalbą, rūpintis muziejų specialistų kvalifikacijos kėlimu kultūros paveldo skaitmeninimo srityje, bet ir teikti muziejams skaitmeninimo paslaugas, o kai yra galimybė – ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Kita itin svarbi veikla – jau minėtos LIMIS administravimas, plėtra, modernizavimas, elektroninių paslaugų kūrimas ir teikimas visuomenei, muziejų sukurto skaitmeninio turinio sklaida, jo integravimas į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę.

Kuo skiriasi skaitmeninimo procesas pradiniame LIMIS diegimo etape nuo to, kuris atliekamas vykdant projektą „Virtualus muziejus”?

– Skaitmeninimo procesas nepasikeitė. Padidėjo tik šiame procese dalyvaujančių muziejų skaičius (jų yra daugiau nei 90) ir skaitmeninamų objektų kiekiai. Skaitmeninimo veiklos šiuo metu vykdomos tam naudojant modernesnę ir galingesnę įrangą, o tai reiškia, kad jau galima sukurti įvairesnius ir kokybiškesnius skaitmeninius objektus. Praėjusių metų pabaigoje įsigijome ir 3D skenerį – jau patys galime kurti ir trimačių vaizdų 3D skaitmeninius vaizdus (modelius su tekstūra).

Na, o jei kalbėti apie tai, kuo skiriasi LIMIS sukūrimo ir įdiegimo muziejuose projektas nuo dabar įgyvendinamo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų finansuojamo projekto „Virtualus muziejus”, aktualu pažymėti tai, kad 2010–2012 m. LIMIS sukūrėme ir sudarėme galimybes su ja dirbti visiems Lietuvos muziejams, o dabar (nuo 2018 m. liepos 10 d.) ją pradėjome modernizuoti pagal 2012–2018 m. užregistruotus muziejų ir visuomenės poreikius. Didžiausias iššūkis – atnaujinti LIMIS-M posistemį, kad, dirbant su juo, kompiuterizuotai vykdant eksponatų apskaitą muziejų darbo ir laiko sąnaudos būtų mažesnės. Projekto administravimo, vykdymo grupės ir visų partnerių (jų yra 5) bei paslaugų teikėjų kūrybingumo pareikalaus ir darbas kuriant naujas, visuomenei skirtas elektronines paslaugas – iki 2021 m. vidurio LIMIS sistemoje jų turėtų atsirasti net 10.

Kaip vyksta darbų pasiskirstymas LIMIS centre? Kaip vertinate turimą komandą?

– Šiuo metu LIMIS centrą sudaro administracija, 4 skyriai ir jame dirba būrys projekto „Virtualus muziejus” specialistų. Dalį paslaugų, darbų perkame iš paslaugų teikėjų (jiems už darbą yra apmokama iš vykdomų projektų bei muziejaus 1.2 programos (Skaitmeninimo) lėšų. Kiekvienas LIMIS centro skyrius turi savo nuostatus, vadovą, kiekvienas darbuotojas – savo pareigas ir atsakomybes, metines užduotis. Manau, kad su mums keliamais iššūkiais iki šiol susitvarkome sėkmingai. Visa tai, be abejo, lemia puikus LIMIS centro specialistų darbas.

Džiugina tai, kad LIMIS centre dirba daug jaunimo ir kad jis čia turi galimybę save realizuoti – dirbdamas tinkamai panaudoti savo žinias bei gebėjimus, tobulėti.

Džiaugiuosi stebėdama kaip, einant laikui, mūsų centre dirbdami jauni žmonės auga ir atsiskleidžia kaip asmenybės ir specialistai. Jiems geriausias puikaus darbo pavyzdys – LIMIS centro Metodinio skyriaus vedėja Dalia Sirgedaitė, Skaitmeninimo skyriaus vedėja Skirmantė Kvietkauskienė, LIMIS centro vedėjo pavaduotojas Donatas Snarskis, puikūs, kūrybiški, itin atsakingai dirbantys fotografai-skaitmenintojai Antanas Lukšėnas, Tomas Kapočius, Gintarė Grigėnaitė, Mindaugas Česlikauskas ir daugelis kitų. Puikiai darbuojasi ir projekto „Virtualus muziejus” specialistai.

Gal galite pasidalinti kokia nors linksma istorija, susijusia su vadovavimu LIMIS centrui?

– Širdis džiaugiasi, kai kolegos darbe gerai jaučiasi, kai galima pagerinti jų darbo sąlygas, kai muziejai patenkinti mūsų darbu, kai įmonės, iš kurių perkame paslaugas, puikiai dirba, kai… Suprantu, kad ne to šį kartą klausiate… Linksmų istorijų, kurios galėtų tapti pagrindu ir anekdotams, be abejo, būta, ir nemažai. Bene labiausiai iš mano darbo muziejuje pradinio laikotarpio įsiminė tokia istorija: sukūrėme naują interneto svetainę, surengėme jos reprezentaciją. Į renginį atėjo ir kelių ministerijų specialistai. Vienas iš jų priėjo prie manęs ir klausia:

– Tai kur tą kavinę įsirengėte?

Kitas nutikimas – jau iš pirmųjų LIMIS centro veiklos metų: kuriame LIMIS, muziejų darbuotojams organizuojame seminarus, kuriuose mokome skaitmeninimo pagrindų. Vieni atidesni, pareigingesni, kiti vis tikisi, kad šis „vajus” juos aplenks, tad mažiau gilinasi į esmę – ką išgirsta, atminty užfiksuoja, o ką ir ne. Ir štai vieną dieną sulaukiu kolegės iš muziejaus, kuris buvo įsijungęs į LIMIS centro kuruojamą tarptautinį projektą „Europeana Photography”, telefono skambučio – prašo pažiūrėti, ar tinkamai teikimui į duomenų bazes parengė eksponatų skaitmenines nuotraukas. Šiame projekte buvo skaitmeninamos pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį sukurtos nuotraukos. Jos dažniausiai jau yra stipriai laiko, temperatūrų svyravimų paveiktos, dažnai ir aplankstytos, nutrupėjusios, net ir vabzdžių ekskrementais suterštos. Šį kartą žiūriu ir net netikiu tuo, ką matau monitoriaus ekrane. Visos nuotraukos baltutėlės, gražutėlės, jokių įbrėžimų, jokios dėmelės. Skambinu į muziejų ir klausiu, kokiomis sąlygomis tos nuotraukos buvo saugomos, kad jos tokios kokybiškos – visai laiko ir kitokių veiksnių nepaveiktos. Atsakymas buvo beveik toks:

– Mes labai stengėmės. Daug laiko skyrėme retušavimui…

Teko kolegoms visas tas nuotraukas iš naujo suskaitmeninti, nes eksponatų skaitmeninimas – tai realybėje esančio vaizdo fiksavimas, dokumentavimas. Visai kas kita, jei aplamdytą, kitaip pažeistą nuotrauką kokiame leidinyje yra poreikis pateikti kaip naują. Tada jau ir retušavimo reikia.

LIMIS – 10 metų. Su kokiais didžiausiais iššūkiais buvo susidurta?

– Jau pirmaisiais metais reikėjo pranokti save, ne tik man, bet ir kitiems, dirbantiems šiame centre. Aš pati esu žurnalistė, o turėjau tapti vadybininke ir vos ne informacinių technologijų specialiste. Per pirmuosius LIMIS centro gyvavimo metus tiek literatūros informacinių technologijų, investicijų projektų, informacinių sistemų techninių  specifikacijų rengimo klausimais  teko perskaityti, kiek per visą gyvenimą tokios specialios literatūros nebuvau skaičiusi. O kur dar dešimtys įvairiausių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų dokumentų. Teko ir pačiai pradėti teisės aktus, įvairias metodikas bei rekomendacijas rengti.

Aš mėgstu darbą, kurį pradėjau, pati stengiuosi jį iki galo taip, kaip sugebu, atsakingai padaryti ir „netempiant laiko”, o čia tos pabaigos reikėjo laukti kelerius metus (pvz., įgyvendinant LIMIS įdiegimo projektą), be to, tenka dirbti su gana dideliu, naujai suformuotu kolektyvu bei daugybe paslaugų teikėjų. Tų iššūkių vadovaujant centrui, LIMIS projektui buvo daugybė. Jei Dievulis duos sveikatos, neprarasiu gebėjimo ir noro rašyti, išėjus į užtarnautą poilsį, ne vienai knygai bus temų…

Su kokiais sunkumais susiduriate vadovaudama LIMIS centrui?

– Didžiausia problema ta, kad čia dirbdamas savo asmeninio gyvenimo praktiškai nebegali turėti, nes tam, kad viską suspėtum padaryti tinkamai, nei 8, nei 12 darbo valandų neužtenka. Taigi, nelabai lieka laiko save mylėti, savimi rūpintis, o norėtųsi… Labai pasiilgstu pajūrio kopų, vakarojimo prie laužo, Žemaitijos paupių vėsos…

Kokių šalių patirtimis buvo remtasi kuriant LIMIS?

– Latvijos, Estijos, Čekijos, Ispanijos, be abejo, ir Lietuvos.

Kaip manote, ar visuomenė pakankamai gerai informuota apie LIMIS veiklą? Galbūt yra sričių, kuriose reikėtų pasitempti?

– Jei sakai, kad jau pasiekei tobulumo viršūnę, reiškia – jau esi žlugęs ir nieko gero iš tavęs nebegalima tikėtis. Taigi, viešinant LIMIS centro veiklą, LIMIS sistemoje kaupiamą sklaidai skirtą skaitmeninį turinį, pasitempti yra ko. Ar visada tai, kad kuri nors visuomenės grupė mažai ką žino apie mūsų darbą, priežastis esame mes, manau, kad ne. Ne visiems mūsų veiklos sritis yra aktuali, o daug kas iš tų, kuriems turėtų būti aktuali, tiesiog neranda ar nenori tam skirti laiko. Šiuo atveju labiausiai akys krypsta į švietimo įstaigas. Tai, ką jau galima rasti LIMIS viešosiose interneto prieigose – tikras lobynas mokykloms, mokytojams. Deja, mokymo procese juo vis dar naudojamasi per mažai.

Kaip sekasi įgyvendinti projektus? Nuo ko viskas prasideda? Kaip vyksta visas procesas?

– Norint išsamiai atsakyti į šiuos tris klausimus, reikėtų nemažos apimties knygą parašyti. Atsakysiu trumpai. Kol kas sekasi puikiai (geresnių rezultatų vargu ar mūsų sąlygomis ir įmanoma tikėtis). Kiekvienas projektas prasideda nuo idėjos, bet iki jos reikia pribręsti… Reikia tas idėjas subrandinti, paversti realiai įgyvendinamais tikslais, uždaviniais ir priemonėmis, reikia, kad tie įgyvendinami projektai būtų naudingi visuomenei, kurios dalis yra muziejų bendruomenė. O projektų įgyvendinimo procesas vyksta pagal iš anksto apgalvotai sudėliotą ir su projektus finansuojančiomis įstaigomis suderintą planą.

Kuris vykdytas ar šiuo metu vykdomas projektas LIMIS centre Jums buvo įdomiausias?

– Visi projektai man asmeniškai buvo įdomūs, ir ne tik. Kiekvienas mūsų projektas yra tam tikra mažesnė ar didesnė avantiūra. Be šito, jokios pažangos nepasieksi ir apie jokią muziejų modernizaciją nebus įmanoma kalbėti. Na, jei konkrečiai – įdomiausias, sunkiausias, daugiausia laiko, sveikatos, bendradarbių susitelkimo, geranoriškumo pareikalavęs buvo LIMIS sukūrimo (diegimo muziejuose) projektas.

Gal yra susiduriama su kažkokiais stereotipas apie eksponatų skaitmeninimą?

– Muziejuose dirba nemažai vyresnio amžiaus žmonių. Dalis iš jų iki pat šiol nesupranta, kodėl eksponatus reikia skaitmeninti, informaciją apie juos visuomenei pateikti internete. Daugelyje muziejų vis dar ir pati skaitmeninimo veikla suprantama kaip primestinė, neprioritetinė, nepaisant to, kad šiandien jau nei knygos, nei parodos, nei informacinio lankstinuko, kvietimo į parodą nebeįsivaizduojame be vaizdų, kuriuos sukuriame skaitmeninimo proceso metu.

Kokia eksponatų eksportavimo į Virtualios elektroninės paveldo informacinės sistemos (VEPIS) viešąją interneto prieigą „ePaveldas” ir Europos paveldo informacinės sistemos viešąją prieigą „Europeana” nauda? Ar visuomenė per šias platformas sėkmingai susipažįsta su muziejinėmis vertybėmis?

– Virtualios elektroninės paveldo informacinės sistemos (VEPIS) viešoji interneto prieiga „ePaveldas”  – nacionalinis, reprezentacinis kultūros paveldo interneto portalas, kuris artimiausiais metais turėtų tapti ir pagrindiniais Lietuvos kultūros paveldo elektroniniais vartais. „Europeana” (siaurąja prasme) – svarbiausias Europos kultūros paveldo interneto portalas. Šiandien kiekvienam iš mūsų svarbu greitai, patogiai ir vienoje vietoje rasti aktualią, įtaigiai pateiktą informaciją. Tokią galimybę kultūros paveldo skaitmeninio turinio vartotojams iš dalies ir suteikia VEPIS bei „Europena”. Užsienio šalyse mažai kas žino, kad Lietuvoje yra tokia LIMIS ir kad joje galima rasti informaciją apie Lietuvos muziejuose saugomas vertybes. Apie „Europeaną” čia žinoma daugiau, todėl joje jie ir ieško lietuviško skaitmeninio turinio. Vien iš LIMIS joje jau yra pateikta duomenų beveik apie 100 tūkstančių kultūros paveldo objektų. Į „Europeaną” pateikiami tik pagrindiniai duomenys apie Lietuvos muziejus reprezentuojančias vertybes. Interneto vartotojai, norintys apie juos gauti išsamią informaciją, yra nukreipiami į LIMIS portalą www.limis.lt. Taip žinia apie LIMIS pasiekia ir kitas pasaulio šalis.

Kaip sekasi muziejams perimti LIMIS centro skaitmeninimo patirtį, skaitmeninant savo turimas vertybes? Kurie muziejai greičiausiai perėmė patirtį ir galbūt galėtų būti laikomi pažangiausiais muziejais?

– Patirtis atsiranda bedirbant. Svarbiausia – pradėti dirbti turint reikalingą žinių bagažą, šiam darbui pritaikytą įrangą. Pagrindines žinias, kurių reikia muziejų specialistams dirbant su LIMIS, skaitmeninant kultūros paveldo objektus, suteikiame mes, LIMIS centro darbuotojai. Visa kita daugiausia priklauso nuo pačių muziejų. Kas šioje veiklos srityje lyderiai? Jei neskaitysime mūsų muziejaus, tai, be abejo, Šiaulių „Aušros” muziejus, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Paskutiniais metais puikiai skaitmeninimo srityje dirba ir daugelis kitų respublikinių bei savivaldybių muziejų. LIMIS jau pradeda naudoti ir švietimo įstaigos, aprašydamos ten veikiančiuose kraštotyros kampeliuose (muziejėliuose) sukauptas vertybes. Per metus LIMIS sistemoje aprašoma daugiau negu po 100 tūkst. kultūros paveldo objektų. Tai išties dideli kiekiai, ypač įvertinant tai, kad niekas muziejams nei lėšų, nei papildomų darbo vietų tam, kad būtų vykdomos skaitmeninimo veiklos, dažniausiai neskiria.

Kokie objektai, Jūsų nuomone, turėtų būti skaitmeninami pirmiausia? Ar apskritai tokių yra?

– Tie objektai, kuriais visuomenė labiausiai domisi, tai, ką muziejus turi vertingiausio, geriausiai reprezentuojančio jo rinkinius, ko jam reikės artimiausiais metais leidžiant knygas, rengiant parodas, ekspozicijas, įgyvendinant kitus muziejų vykdomus projektus. Labai svarbu suskaitmeninti ir tuos objektus, kurie dėl įvairaus poveikio baigia sunykti – būtina užfiksuoti jų esamą vaizdą ir objektus aprašyti.

Sukurta daug internetinių leidinių, kuris iš jų, Jūsų nuomone, yra pats sėkmingiausias? Kuriuo labiausiai didžiuojatės ir džiaugiatės?

– Į šį klausimą bene sunkiausia atsakyti, nes ką tik sukurti internetiniai leidiniai – kaip tie vaikai. Kai juos sukuri, jie ir širdį glosto, ir tau pačiam gražūs, į juos dideles viltis dedi… Bet praeina mėnuo, antras, metai, keičiasi interneto mados ir tas leidinys, kaip ir vaikas, jau, žiūrėk, kelnytes išaugo. Pradedi jį vienaip, kitaip durstyti, kamšyti, bet to, kas buvo, jau nesugrąžinsi – vaikystė praėjo. Šiuo metu turtinant jį nauja informacija, visą laiką neapleidžia mintis, kad reikia keistis, neatsilikti nuo laiko, reikia ieškoti lėšų atsinaujinimui. Nebuvo nė vieno internetinio leidinio, kurį sukūrus, juo nesidžiaugiau. Pats mieliausias man pačiai, ko gero, leidinys „Lietuvos taikomoji dekoratyvinė dailė” www.tdaile.lt. Ši interneto svetainė (mes ją virtualia ekspozicija vadiname) yra metodiškiausiai sukurta. Ji jau tikra senutė – greitai bus dvidešimt metų kaip veikia, bet vis dar gyva ir naudojama.

Kas Jums labiausiai patinka šiame darbe?

– Darbas su muziejais, supratimas, kad jiems gali padėti, patarti, prisidėti prie jų modernizavimo.

Ar LIMIS turi konkurentų?

– LIMIS yra skirta Lietuvos muziejams. Kitos tokios informacinės sistemos Lietuvoje nėra, tai nėra šioje srityje su kuo ir konkuruoti, bet tai nereiškia, kad ji neturi būti tobulinama, tinkamai prižiūrima, nuolat turtinama aktualiu turiniu.

Kaip manote, kokia skaitmeninimo Lietuvoje ateitis?

– Skaitmeninimo veiklos plečiasi ir ateityje plėsis. Tai nėra susiję vien su kultūros paveldo skaitmeninimu. Skaitmenizavimo procesai vyksta visose gyvenimo srityje ir nuo jų mes vis daugiau esame priklausomi.

Kokie LIMIS centro planai ateičiai?

– Pagrindinis tikslas ir uždavinys – tinkamai vykdyti savo misiją ir pateisinti į mus muziejų dedamas viltis.

Danutę Mukienę kalbino Rūta Paitian

Atnaujinta: 2019-05-24