Ar projektas „Virtualus muziejus“ prisidės prie muziejų modernizavimo, padės jiems tapti labiau atviriems ir žinomiems?

2018 m. viduryje pradėtas įgyvendinti Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir naujų el. paslaugų sukūrimo projektas „Virtualus muziejus“. Kodėl reikėjo šio projekto?

Lietuvos muziejuose yra sukaupta daugiau negu 7,5 milijonai eksponatų ir nemažai kitų kultūros paveldo objektų, saugomų šių įstaigų rinkiniuose, archyvuose, fototekose, audiotekose, videotekose. Ekspoziciniai plotai nėra begaliniai, todėl tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse muziejai turi galimybę parodose, nuolatinėse ekspozicijose visuomenei pristatyti vidutiniškai tik apie 5–10 procentų čia sukauptų ir saugomų vertybių. Na o visuomenė turi teisę žinoti ir nori žinoti, kas tose muziejų saugyklose kaupiama, kas čia vertingo, įdomaus ir aktualaus. Todėl, atsiradus technologinėms galimybėms, muziejai, kaip ir kitos atminties institucijos, pradėjo modernizuoti savo darbą, vykdant eksponatų apskaitą naudoti kompiuterius, skaitmeninti turimus kultūros paveldo objektus, o sklaidai skirtą turinį viešinti, taip sudarant galimybę jį pakartinai naudoti.

Tam, kad muziejai dirbtų naudodamiesi vienodais kultūros paveldo skaitmeninimo standartais, kad duomenys apie muziejų sukauptas vertybes būtų saugomos bendroje duomenų bazėje, 2010–2012 m. buvo sukurta valstybinė, visiems Lietuvos muziejams skirta Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS), kuri sudaro galimybes ne tik kaupti skaitmeninį turinį ir visuomenei teikti aktualią informaciją, ją integruoti į nacionalinę ir tarptautinę virtualią kultūros paveldo erdvę, bet ir vykdyti automatizuotą rinkinių apskaitą (pvz., tokie muziejai kaip Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus jau yra atsisakę popierinės eksponatų apskaitos ir apskaitydami savo eksponatus tam naudoja LIMIS). Jų pavyzdžiu, pildydami eksponatų priėmimo, perdavimo, judėjimo muziejuje aktus ir kitus apskaitos dokumentus, jau yra pasekę ir daugelis kitų Lietuvos muziejų.

Nuo LIMIS sukūrimo praėjo  daugiau negu 6 metai. Informacinės technologijos, informacijos naudotojų poreikiai per tą laiką labai pasikeitė, būtini pakeitimai ir didinant sistemos saugumą, pritaikant ją veikti pagal paskutiniais metais priimtus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su duomenų sauga, eksponatų ir kitų vertybių apskaita, informacijos apie juos sklaida. Visuomenė nori iš muziejų gauti ir daugiau el. paslaugų. Dėl šių priežasčių ir teko pradėti įgyvendinti LIMIS plėtros, modernizavimo ir el. paslaugų projektą „Virtualus muziejus“. Jis vykdomas nuo 2018 m. liepos 10 dienos.

Kaip įgyvendinamas projektas?

Pirmiausia buvo atliktas didelis parengiamasis darbas. Poreikiai tobulinti, modifikuoti LIMIS sistemos klaidų ir pakeitimų automatinėje registravimo sistemoje buvo pradėti registruoti dar 2013 metais, kai tik LIMIS buvo sukurta. Šis darbas vyksta iki šiol. Daugiausiai pasiūlymų gauta iš muziejų, kurie dirba su LIMIS. Šiandien savo darbe LIMIS jau naudoja daugiau negu 70 muziejų. Kiekvieno iš jų veikloje, nepaisant to, jog visi bent jau rinkinių apskaitą turėtų vykdyti vienodai, yra nemažai skirtumų, susiformavusių tradicijų. Pvz., Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus eksponatų apskaitą nuo seno vykdo gerokai kitaip, negu Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, o Lietuvos nacionalinis LDK valdovų rūmų muziejus – dar kitaip, t. y. aprašydami eksponatus pateikia daugiau mokslinių duomenų apie archeologinius eksponatus. Tuo tarpu informacinė sistema – visiems viena. Nepaisant to, visi muziejai nori, kad ji būtų pritaikyta jų darbu, kad, tobulėjant informacinių technologijų galimybėms, jos būtų pritaikytos ir LIMIS – pirmiausia tam, kad su šia sistema būtų galimybė dirbti vis patogiau ir patogiau, kad laiko ir darbo sąnaudų formuojant eksponatų aprašus, apskaitos aktus, knygas, ataskaitas reikėtų sugaišti mažiau. Na o jei atsiranda technologinės galimybės vieną ar kitą informacinės sistemos funkcionalumą realizuoti geriau, fiksuojamas ir jo pakeitimas.

Interneto naudotojų poreikiai ir požiūriai į viešojoje erdvėje pateikiamą informaciją labai greitai keičiasi. Jų jau seniai  nebetenkina „akademinis“ informacijos apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus pateikimas LIMIS viešosiose prieigose. Jei LIMIS portalo www.limis.lt naudotojas, sistemos viešojoje prieigoje pamatęs jį sudominusio objekto skaitmeninį vaizdą nori iš sistemos atsiųsti jo didelį vaizdą, o sistema pateikia tik viešinimui skirtų parametrų vaizdus, o tam, kad jis gautų aukštos kokybės skaitmeninį vaizdą, jam pasiūloma automatizuotu būdu pateikti prašymą muziejui, o tada dar palaukti keletą dienų, kol tas vaizdas jam bus atsiųstas elektroniniu paštu ar kitu būdu, šiandien tai jau nei jo, nei mūsų nebetenkina – informacijos mums reikia čia ir dabar.  Keičiasi ir interneto leidinių mados, tad būtina keisti jų struktūras, dizainą. Muziejai skaitmenina, teikia informaciją visuomenei, tam skiria daug laiko ir intelektualinio darbo, todėl nori ir grįžtamojo ryšio – visiems aktualu, kad juos ir internetinėje erdvėje matytų, jų sukauptomis ir saugomomis vertybėmis ne tik atėję į muziejų, bet ir virtualioje erdvėje domėtųsi. Daugeliui interneto naudotojų tos informacijos, pateikiamos internete, ir užtenka, kad jis gautų mokslo ar kitoms reikmėms reikalingus duomenis. Tad  periodiškai būtina atnaujinti ir tokių informacinių sistemų, kaip LIMIS, viešąsias prieigas, visuomenei teikti daugiau ir šiuolaikiškesnių elektroninių paslaugų.

Lietuvos dailės muziejui pasirašius projekto finansavimo ir administravimo sutartį su viešąja įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, iš karto buvo pradėtos vykdyti ir projekto veiklos: skaitmeninami į projektą įtraukti kultūros paveldo objektai, vykdomi skaitmeninimo veikloms vykdyti reikalingos įrangos ir sistemos modernizavimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų pirkimai. Jie jau užbaigti. Įranga jau nupirkta, visi paslaugų teikėjai su LDM pasirašė paslaugų teikimo sutartis ir pradėjo darbą.

Kas lemia tokių projektų sėkmę?

Projektą vykdo Lietuvos dailės muziejus ir 5 partneriai (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros muziejus“, Lietuvos jūrų muziejus (visi jie yra regioniniai muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrai), taip pat ir Lietuvos liaudies buities muziejus bei Lietuvių kalbos institutas. Idėjų akumuliatoriai yra visi su LIMIS dirbantys muziejai.   Lietuvos dailės muziejuje projektą vykdyti patikėta jo filiale Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS) suformuotai projekto administravimo ir vykdymo grupei. Tokios grupės, tik mažesnės sudėties) dirba ir kiekvieno projekto partnerio įstaigoje. Na o tai, kaip projekto tikslai ir uždaviniai bus įvykdyti, be abejo, taip pat priklausys ne tik nuo LDM ir projekto partnerių, paslaugų teikėjų, bet ir nuo visų muziejų, nuo to, kaip jie aktyviai įsijungs į sistemos modernizavimo veiklas.

Visos pagrindinės paslaugos (LIMIS modernizavimo, techninės priežiūros, virtualių turų, interaktyvių edukacinių žaidimų, el. paslaugų sukūrimo ir kt.)  yra perkamos iš paslaugų teikėjų, nes muziejuose nedirba informacinių technologijų specialistai, kurie sugebėtų kurti el. paslaugas, modernizuoti tokias sudėtingas informacines sistemas kaip LIMIS, tobulinti jau veikiančias ar kurti naujas integracijas su kitomis informacinėmis sistemomis bei registrais, kt.

Kuo šis projektas bus naudingas visuomenei?

Šio projekto naudą pirmiausia turėtų pajusti Lietuvos muziejai, kuriems bus atvertos didelės muziejinės veiklos modernizavimo galimybės. Muziejai taps atviresni, patrauklesni i ir labiau žinomi visuomenei, jai bus sudaryta galimybė naudotis muziejų teikiamomis el. paslaugomis. Jų šio projekto apimtyje bus sukurta dešimt: „Virtualus muziejų turas“, „Audiogidas vaikams“, „Skaitmeniniai pasakojimai / Virtualios parodos“,  „Kultūros paveldo objektų restauravimas“, „Didelių parametrų skaitmeninių vaizdų teikimas“, „Registracija, bilietų įsigijimas į muziejų renginius“, „Interaktyvių virtualių pasakojimų paslauga „Mano ir mūsų istorija“, „Po Vilniaus pilių teritoriją virtualiai“, „Meno kūriniai, moksliniai tyrimai ir jų autorių paieška“, „Lietuvių kalba per priemones, eksponatus bei ekspozicijas“. Bus modernizuota ir šiuo metu jau veikianti LIMIS el. paslauga „E-gidas“. Planuojama į LIMIS perkelti pagrindinius nuo 1999 m. veikiančio portalo „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt funkcionalumus, taip sudarant galimybę atsisakyti šio portalo tolesnio administravimo, ir sukurti nemažai naujų funkcionalumų, kurie sudarys visuomenei galimybę greičiau ir vienoje vietoje rasti juos dominančią informaciją apie muziejus ir jų veiklą, užsisakyti ir įsigyti bilietus į muziejų renginius, parodas, ekspozicijas, edukacinius užsiėmimus ir kt.

LIMIS, mano supratimu, – seniai aukso kasyklos moksleiviams, studentams, pedagogams, mokslininkams, leidykloms. Dažnas tai jau žino ir LIMIS naudojasi, ypač leidyklos, mokslininkai. Informaciją, kuri šios sistemos viešosiose prieigose yra skelbiama, parengia specialistai, tad ja galima pasitikėti ir naudoti tiek rengiantis pamokoms, tiek ir rašant mokslo darbus. Tikimės, kad modernizavus LIMIS, švietimo, mokslo įstaigose ši sistema bus dar geriau žinoma ir jos teikiamomis el. paslaugomis naudosis įvairaus amžiaus žmonės, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

Beje, bus sudaryta galimybė prie LIMIS prisijungusiems interneto naudotojams, jei jie identifikuos savo asmenybę, į specialiai jiems skirtas duomenų bazes teikti duomenis ir apie jų turimus ar jų žinioje esančius kultūros paveldo objektus, sistemos viešosiose prieigose šią informaciją naudoti kuriant virtualias parodas, savo virtualias istorijas, iš sistemos atsisiųsti virtualių parodų kūrimui skirtą programinę įrangą į savo kompiuterius ir ja naudotis.

Projekto vykdymo metu planuojama suskaitmeninti ir į nacionalinę bei tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę integruoti duomenis ne mažiau kaip apie 63 500 muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų. Dalis šių duomenų bus panaudota kuriant ir teikiant visuomenei el. paslaugas. Projekto vykdymo metu muziejų interneto viešosiose prieigose bus galima susipažinti ir su trimačių objektų 3D skaitmeniniais vaizdais (modeliais su tekstūra).

Įsigijus skaitmeninimui skirtą įrangą, sustiprinta ir Lietuvos dailės muziejaus bei visų projekto partnerių materialinė bazė, skirta kultūros paveldo skaitmeninimo veikloms vykdyti bei el. paslaugoms teikti. Pradėti organizuoti muziejų specialistų, dirbsiančių su modernizuota LIMIS, mokymai – keliama jų kvalifikacija, didėja kompetencija.

Ar Lietuvos muziejai, susikūrę ir naudodami tokią informacinę sistemą, žengia jau pramintais keliais, ar šioje srityje yra pionieriai?

Tendencija kurti ir plėtoti visiems šalies muziejams ir kitoms atminties institucijoms (bibliotekoms, archyvams, kt.) skirtas informacines sistemas ir jų duomenų bazėse kaupti, saugoti skaitmeninį turinį, o sklaidai skirtą informaciją viešinti per vienus el. vartus, tiek Europos, tiek ir kitose pasaulio šalyse yra sena. Viskas daroma tam, kad atminties institucijų veiklos būtų labiau modernizuotos, o visuomenė operatyviai, jai patogia forma vienoje vietoje gautų reikalingą informaciją apie šiose įstaigose kaupiamas ir saugomas vertybes.

2009 m., kai Lietuvos Vyriausybė ir Kultūros ministerija Lietuvos dailės muziejui pavedė sukurti LIMIS, mes patirties pasisemti, pasimokyti važiavome į Latviją, Estiją, Čekiją, Ispaniją. Tada buvo akivaizdu, jog Lietuvos muziejai kultūros paveldo skaitmeninimo srityje nuo tų šalių įdirbio atsilieka 5–10 metų. Sukūrę LIMIS, įsijungėme į keletą tarptautinių kultūros paveldo skaitmeninimo ir sklaidos, naujų informacinių technologijų kūrimo projektų ir tada pamatėme, kad daugeliu atvejų bent jau technologijų prasme mes pasivijome savo kolegas. Daug ką pasako jau vien tas faktas, kad LIMIS sistemoje yra įdiegta daugiau negu šimtas įvairios struktūros ir apimties klasifikavimo sistemų, jos nuolat pildomos aktualia informacija. Šios klasifikavimo sistemos yra administruojamos centralizuotai, t. y. jas administruoja LDM, tačiau su LIMIS dirbantys ir joje vertybes aprašantys muziejai turi galimybę reikalingas klasifikatorių, tezaurų reikšmes ir patys įvesti.

Taigi, šiuolaikišką, kultūros paveldo objektų automatizuotai apskaitai, informacijos kaupimui, saugojimui ir sklaidai skirto skaitmeninio turinio viešinimo, jo integravimo į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę turime. Tuo tarpu suskaitmenintų Lietuvos muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų kol kas turime mažokai (šiuo metu LIMIS sistemoje yra aprašyta apie dešimtadalis muziejuose saugomų eksponatų ir kitų vertybių) tad, kai Europoje anksčiausiai skaitmeninimo veiklas pardėjusios šalys jau sukaupė tiek skaitmeninio turinio, kad dabar skaitmeninti joms jau nebėra labai aktualu ir jos jau daugiausiai jėgų skiria tam, kad šis turinys būtų pakartotinai naudojamas, mums vis dar ne mažiau aktualu yra skaitmeninti kultūros paveldo objektus ir sukurtą skaitmeninį turinį kaupti. Skaitmeninimas – ilgas, daug laiko ir darbo sąnaudų bei finansų reikalaujantis darbas. Kasmet sukurto skaitmeninio turinio kiekiai didėja, bet didėja ir visuomenės poreikis žinoti, kuo muziejai, o tuo pačiu ir valstybė yra turtinga.

Kokia tikimybė, kad projektas „Virtualus muziejus“ padės pakeisti visuomenės požiūrį į muziejus gerąja to žodžio prasme?

Didelė dalis gyventojų muziejų identifikuoja tik su tais objektais, kuriuos jie pamato užsukę į jo ekspozicinius plotus. Tuo tarpu čia gyvenimas labai intensyvus: vertybės tyrinėjamos, rengiamos ir įgyvendinamos naujų parodų, ekspozicijų koncepcijos, vykdoma eksponatų paieška, plėtojama edukacinė ir leidybinė veikla, vyksta daug kultūrinių renginių, tarp jų nemažai ir valstybinės reikšmės, restauruojamos vertybės, kuriami ir plėtojami interneto leidiniai, vis daugiau ekspozicijose atsiranda interaktyvumo,  na, ir skaitmeninama, dirbama su LIMIS. Modernizavus šią informacinę sistemą, modernesni taps ir muziejai. Sukūrus el. paslaugą „Virtualus muziejų turas“ turėsime galimybę virtualiai apsilankyti įdomiausiose, vertingiausiose Lietuvos muziejų ekspozicijose, bus parengta 10 audiogidų  vaikų lankymui pritaikytoms ekspozicijoms, Lietuvos liaudies buities muziejaus vertingiausi tradicinės kaimo kultūros pastatai internete bus pateikiami  3D skaitmeninių vaizdų pavidalu, į muziejuose vykstančius renginius, edukacinius užsiėmimus galėsime užsiregistruoti, juose vietas rezervuoti, bilietus į muziejus užsisakyti iš anksto ir internetu. Prisijungę prie LIMIS portalo, galėsime gauti aktualiausią informaciją apie muziejuose dirbančius restauratorius, jų specializaciją ir kvalifikaciją, muziejų teikiamas restauravimo paslaugas ir jas užsisakyti. LIMIS sistemoje galėsime automatiškai sudaryti sutartis su muziejais ir iš karto po to iš sistemos duomenų bazių atsiųsti didelių parametrų ir aukštos kokybės skaitmeninius vaizdus. Bus galima informacijos paieška pagal žemėlapį, sistema taps labiau pritaikyta regos negalią turintiems asmenims – išsamią informaciją apie muziejus, jų veiklą, sukauptas vertybes sistemoje bus galima ne tik perskaityti, bet ir keliomis kalbomis perklausyti garsu, o klausos negalią turintys LIMIS naudotojai čia patogia forma ras daugiau lietuvių gestų kalba pateikiamos informacijos. Įgyvendinus projektą, LIMIS pokyčiai turėtų būti didžiuliai. To mes tikimės ir to siekiame.

Kada galime tikėtis jog visos pagrindinės projekto veiklos bus įvykdytos ir galėsime džiaugtis pasiektais rezultatais?

Projektas „Virtualus muziejus“ įgyvendinamas 36 mėnesius. Visos jo veiklos turi būti užbaigtos iki 2021 m. liepos 31 d. Tikimės, kad visus šio sudėtingo projekto procesus pavyks sėkmingai suvaldyti ir galutiniu jo rezultatu džiaugsis ne tik muziejai, projekto partneriai, bet ir visuomenė.

Šis projektas yra bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto. Jam yra skirta 4 231.542,00 eurų.

Titulinės nuotraukos autorius: Tomas Kapočius

Į klausimus atsakė Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja, projekto „Virtualus muziejus“ vadovė Danutė Mukienė

Parengė projekto „Virtualus muziejus“ administravimo grupė

Atnaujinta: 2019-07-18