Atminties institucijų parengtos virtualios parodos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, atminties institucijos visuomenę įvairiais aspektais supažindina su mūsų valstybės istorijos faktais, valstybę kūrusiomis asmenybėmis, primena įvykius ir žmones, pažįstamus iš istorijos vadovėlių, ir tuos, kuriuos dar yra atsimenančių, taip pat skatina švęsti šią iškilią sukaktį.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas – „Vasario 16-osios minėjimų užsienyje istorija 1940–1990 m.“ Žiūrėti >

Parodoje eksponuojami Vokietijos, Austrijos DP stovyklų lietuvių pabėgėlių, užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų, draugijų ir asmenų sveikinimai Lietuvos diplomatams, Vasario 16-osios minėjimų užsienio valstybėse programos bei šia proga jų spaudoje publikuoti straipsniai. Pristatomos JAV valstybės institucijų proklamacijos, kuriomis buvo skelbiama Lietuvos Respublikos diena skirtingose JAV valstijose ir miestuose. Parodoje pateikiamos Vasario 16-osios minėjimų JAV, Šveicarijoje, Italijoje, Suomijoje nuotraukos ir garso įrašai, kuriuose įamžintos Lietuvos diplomatų – Stasio Lozoraičio, Vaclovo Sidzikausko, Petro Povilo Daužvardžio ir Juozo Kajecko – sveikinimo kalbos, transliuotos per užsienio valstybių radijo stotis. Taip pat pristatomi 1947 m. kino kadrai iš minėjimo Augsburgo (Vokietija) DP stovykloje ir Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje moksleivių pasirodymo 1984 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šventės proga filmo ištraukos.

 

Lietuvos valstybės archyvai yra ir anksčiau parengę ne vieną parodą, susijusią su Lietuvos Nepriklausomybe, jos asmenybėmis, įvykiais ir pan. Jų galima rasti šiuose sąrašuose:

– Naujausios Žiūrėti >

– Iki 2017 m. Žiūrėti >

– Iki 2012 m. Žiūrėti > 

 

 Lietuvos nacionalinis muziejus:

– virtualių parodų ciklas „Liūdnoj ištrėmimo šaly…“ Žiūrėti > 

Paskelbtos trys šio ciklo parodos: Pirmieji sovietinio teroro metai (1940–1941)Pokario areštai ir trėmimai (1944–1948 m. pradžia)Trėmimo operacija „Vesna“ (1948 m. gegužės 22–23 d.). Tai parodos apie Lietuvos žmones, masinių sovietinių represijų metais (1940–1941; 1944–1953) prievarta išvežtus iš Tėvynės.

– Without a Homeland (Be Tėvynės) Žiūrėti > 

Muziejus, siekdamas, kad sukaupta medžiaga būtų prieinama ir lietuviškai neskaitantiems, 2016 m. Naujajame arsenale vykusios parodos „Mes be Tėvynės“ pagrindu parengė virtualią jos versiją anglų k. Without a Homeland. Paroda skiriama skaudžiai masinių trėmimų pradžiai prisiminti. Joje eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, laiškai, tremtinių ir politinių kalinių pasigaminti buities daiktai, rankdarbiai – autentiški kasdienio tremtinių gyvenimo, jų pastangų oriai išgyventi, išsaugoti tautinę tapatybę, išlaikyti tėvų įdiegtą tikėjimą liudininkai.

Kitos Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos čia.

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra parengusi keletą virtualių parodų apie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrėjus:

– Kazys Grinius – gydytojas, švietėjas, Ministras Pirmininkas ir Prezidentas Žiūrėti > 

Parodoje kviečiama išsamiai susipažinti su K. Griniaus biografija, jo visuomeninę veiklą bei asmeninį gyvenimą iliustruojančia gausia ikonografine medžiaga, jo parašytomis ir redaguotomis knygomis, straipsniais. Eksponuojami rankraščiai, dokumentai, liudijantys K. Griniaus tarpukario ir pokario veiklą, leidiniai ir straipsniai apie Prezidentą. Taip pat pateikiamas istoriko Artūro Svarausko specialiai šiai parodai parengtas straipsnis „Kazys Grinius nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) politiniame gyvenime“, visuomenės veikėjų atsiliepimai, galima paklausyti garso ir pamatyti vaizdo įrašų, kuriuose įamžinta K. Griniaus asmenybė.

– Petras Klimas – Lietuvos diplomatas ir istorikas, likęs ištikimas savo idealams Žiūrėti > 

Supažindinama su šio diplomato biografija, kūryba, gausia korespondencija, leidiniais ir straipsniais apie jį, fotografijose ir filmuotoje medžiagoje užfiksuotais kadrais. Galima paskaityti lietuvių mokslininkų atsiliepimų apie šią asmenybę, specialiai šiai parodai istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Vilmos Bukaitės parengtą straipsnį „Sutapęs su Lietuva: Petras Klimas“.

– Dr. Jonas Šliūpas: lietuvių tauta kitąkart ir šiandien… Žiūrėti > 

Aušrininkas dr. Jono Šliūpas dalyvavo beveik visuose svarbiausiuose Lietuvos įvykiuose, pradedant „Aušros“ įkūrimu (1883). Jis – vienas iškiliausių dvasinių lietuvių tautos vadovų XIX a. pab., vienas pirmųjų tautiškumo žadintojų tarp Amerikos lietuvių. Parodoje pateikiami atrinkti pagrindiniai Jono Šliūpo veikalai ir jo verstos knygos.

Kitos Nacionalinės bibliotekos virtualios parodos čia.

 

Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune virtuali galerija „Šimtmečio belaukiant: Vasario 16-oji mano šeimoje“ Žiūrėti > 

Istorinė Prezidentūra šiai sukakčiai ėmė rengtis dar 2014 m. – Vasario 16-ąją pradėta kviesti įkelti nuotraukų į virtualią galeriją ir parodyti, kaip švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Projekto tikslas – virtualioje erdvėje pasidalinti nuotraukomis, idėjomis, mintimis, tradicijomis, pasakojančiomis apie tai, kaip lietuviai visame pasaulyje švenčia Vasario 16-ąją. Šia paroda siekiama prisidėti prie prasmingų ir džiaugsmingų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventės tradicijų kūrimo, paskatinti nesidrovėti patriotinių jausmų ir įvairių jų raiškos formų. Projektas tęsis iki Lietuvos Respublikos šimtojo gimtadienio 1918 metais.

Beje, Istorinės Prezidentūros kitose virtualiose galerijose pateikta įdomių istorinių vaizdų, pristatomi visi Lietuvos Respublikos prezidentai, kviečiama ir virtualiai, ir realiai pakeliauti po prezidentinį Kauną, susipažinti su vietomis, kuriose dirbo, lankėsi ar tiesiog pramogavo pirmieji valstybės asmenys. Žiūrėti > 

 

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje parengtos dvi virtualios parodos:

– Atminties erdvės ir ženklai: Panevėžio krašto 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Žiūrėti > 

Paroda skirta keturių Panevėžio krašto kertinių istorinių asmenybių – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Vlado Mirono, Alfonso Petrulio, Jokūbo Šerno ir Jono Vileišio atminimui pagerbti. Pranešime apie parodą kviečiama „skaityti ir prisiminti, jog tautos istorinė atmintis įprasminama ne tik bronzine, granitine ar medžio memorialine forma, bet ir tikėjimu Lietuvos laisvės idealais bei vertybėmis taip, kaip tuo tikėjo signatarai.“

– Lietuvos valstybingumo ženklai Panevėžio apskrityje: paminklai laisvei ir Nepriklausomybės kovų kariams savanoriams Žiūrėti > 

Ši virtuali paroda papildo pirmąją – šįkart kviečiama aplankyti Panevėžio apskrities miesto, miestelio ar vietovės istorinį memorialinį palikimą – pirmosios Lietuvos Respublikos laikų paminklus Laisvei ir Nepriklausomybei, prisiminti neeilinius XX a. pr. įvykius. Parodos struktūra sukurta pagal apskrities miestus, miestelius ir už respublikos ribų – iki Latvijos Eglainės valsčiaus Červonkos kaimo kapinių, kuriose stovi didingas paminklas žuvusiems Lietuvos kariams, saugantis atmintį apie Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybės kovas.

 

Apžvalgą parengė Margarita Gaubytė pagal informaciją, skelbiamą atminties institucijų interneto svetainėse:
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos; Lietuvos nacionalinio muziejaus; Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos; Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune; Panevėžio aps. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos