Bažnytinio paveldo muziejus lankytojus lavina ir stebina pasitelkęs technologijas

2009 m. Vilniuje duris lankytojams atvėręs Bažnytinio paveldo muziejus saugo ir visuomenei pristato sakralines vertybes ir bažnytinį paveldą – dailės kūrinius, liturginius reikmenis, istorinius dokumentus, knygas, išskirtinius auksakalystės šedevrus ir kita. Muziejus įkurtas Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir buvusio bernardinių vienuolyno ansamblyje (Šv. Mykolo g. 9), Vilniuje. Jo dalis yra ir Katedros varpinėje bei Katedros požemiuose įkurtos ekspozicijos. Šio vieno jauniausių Lietuvos muziejų ekspozicijos skoningai šiuolaikiškai papildytos technologiniais sprendimais. Jais pasinaudojęs lankytojas patiria atradimo džiaugsmą, nuostabą ir, be abejonės, papildo savo žinių bagažą. Kiekvienas lankytojas gali naudotis audiogidu lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis.

Bažnytinio paveldo muziejaus interneto svetainė http://www.bpmuziejus.lt/

Šiais laikais pirmiausia su muziejais susipažįstame apsilankę jų interneto svetainėse. Bažnytinio paveldo muziejaus svetainėje patogiai vienoje juostoje išdėstyti visi jo parengti virtualūs ištekliai („Žiūrėk filmus“, „Atsisiųsk“, „Žaisk“, „Siųsk e-atvirutę“, „Keliauk“). Dalimi jų galima naudotis ir pačiame muziejuje esančiuose informaciniuose terminaluose.

Skyrelyje „Atsisiųsk“ (http://www.bpmuziejus.lt/parsisiusk-programele.html) pristatomos Bažnytinio paveldo muziejaus nemokamos programėlės: „Vilniaus piligrimas“ (padeda atrasti Vilniaus miesto piligrimines vietas ir suplanuoti kelionę); „Katedros varpinė“ (kviečia patyrinėti Vilniaus katedros varpinės istoriją, rasti smagų komiksą apie Vilniaus įkūrimą, virtualiai pakeliauti po renesansinį bernardinių ansamblį, Šv. Mykolo bažnyčią ir jos kriptą); „Vargonai: grok ir sužinok“ (supažindina su unikaliu Bažnytinio paveldo muziejaus eksponatu – senoviniais itališkais vargonais); „Kolekcininko kabinetas“ (virtuali kelionė po kolekcininko kunigo Pranciškaus Tičkovskio kabinetą).

Birutė Valečkaitė, muziejaus projektų vadybininkė, šiek tiek apgailestavo, kad programėles vartotojai atsisiunčia ne taip gausiai, kaip norėtųsi. „Pagrindinė priežastis, anot jų, kad jos užima nemažai vietos. Nors, pavyzdžiui, į programėlę „Vilniaus piligrimas“ įdėta labai daug darbo ir pateikta naudingos medžiagos, be to, ji yra nemokama. Tad toliau rengdami įvairią virtualią medžiagą, manome, kad tikslingiau ją dėti tiesiog į nemokamą prieigą internete – tokiu atveju tikimės sulaukti daugiau jų lankytojų,“ – sakė ji. Anot pašnekovės, vargonų programėlė, kuri parengta anglų ir lietuvių kalbomis, yra populiaresnė, ja nemažai naudojasi ir vargonais besidomintys užsienio vartotojai.

Interneto svetainės skyrelyje „Keliauk“ kviečiama virtualiai pakeliauti po Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. O jei kokia nors proga prireiktų originalaus atviruko, galima ieškoti skyrelyje „Siųsk e-atvirutę“ (http://www.bpmuziejus.lt/atvirute-2/). Skyrelyje „Edukacija“, taip pat muziejaus paskyroje www.youtube.com gausiai pateikta muziejaus parengtų edukacinių filmukų, kuriais pristatomi katedros lobynas, liturginiai rūbai, indai ir kt. Ši medžiaga labai naudinga tikybos ir istorijos mokytojams.

2016 m. įgyvendintas projektas „Skaitmeninio turinio sklaida mobiliojoje Bažnytinio paveldo muziejaus interneto svetainėje“. Anot B. Valečkaitės, jo metu sukurta mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių vartotojams patogi muziejaus internetinės svetainės versija; atlikus bazinius „Google“ optimizavimo darbus, pagerintas svetainės matomumas ir prieinamumas lankytojams, besinaudojantiems internetinės paieškos sistema; taip pat sukurta svetainės skilties „Žaisk! BPM vaikams“ versija anglų kalba, sudaranti galimybes anglakalbiams interneto vartotojams išbandyti muziejaus interaktyvias edukacines užduotis ir žaidimus.

Šv. Mykolo bažnyčia ir joje pristatoma ekspozicija

Ekspozicijoje pristatomi vertingiausi muziejaus eksponatai iš Vilniaus arkivyskupijos šventovių. Ekspozicijos šerdis – Vilniaus katedros lobynas – pats seniausias ir gausiausias iš visų LDK bažnyčiose saugotų lobynų. Su jo istorija galima susipažinti ne tik pačiame muziejuje, bet ir virtualiai – muziejaus interneto svetainėje pateiktas filmukas, taip pat monstrancijų ir relikvijorių fotografijos (žr. http://www.bpmuziejus.lt/vilniaus-katedros-lobynas-2.html).

Bažnytinio paveldo muziejus vienas pirmųjų Lietuvoje 2013 m. savo ekspoziciją papildė planšetiniais kompiuteriais. Jie padeda praplėsti pažintį su bernardinių Šv. arkangelo Mykolo vienuolyno ansambliu, Sapiegų giminės istorija, Vilniaus katedros lobynu ir kitomis įdomybėmis. Muziejaus ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai kviečia leistis į virtualią kelionę po Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir bernardinių vienuolyną, aplankyti vietas, į kurias lankytojai nėra įleidžiami. Vaizdinė ir tekstinė informacija padeda pažinti vienuolyno gyvenimą, ansamblio istoriją, statinių architektūros kaitą. Terminalams sukurti specialūs edukaciniai filmai pristato katalikiškų mišių eigą, liturginių judesių simboliką ir prasmę, liturginių indų ir apdarų istoriją, raidą, funkciją, ikonografiją. Trumpi filmai taip pat parodo Vilniaus katedros lobyno istoriją ir jo atradimo 1985 m. peripetijas. Muziejaus lankytojų laukia trys interaktyvūs žaidimai: šventųjų kalendorius, supažindinantis su kiekvienos dienos šventuoju globėju, virtualus bernardinių vienuolyne paslėpto lobio ieškojimas ir skaitmeninės liturginių indų, tekstilės ir tapybos kūrinių dėlionės.

2016 m. šiame muziejuje įdiegta dar viena technologinė naujovė – interaktyvių grindų instaliacija „Radiniai bernardinių vienuolyne“. Animacijoje naudojami radiniai unikalūs, iš tiesų rasti per 1993–2008 m. buvusio bernardinių vienuolyno teritorijoje vykdytus kasinėjimus. Instaliaciją sudaro keli vaizdo sluoksniai – kaip ir vykdant archeologinius kasinėjimus. Lengvai suprantami informatyvūs aprašai rodomi projekcijoje „atkasus“ kurį nors iš radinių. Instaliacijoje naudojami ir garso efektai. Šis inovatyvus žaidimas ypač traukia moksleivius.

Muziejuje eksponuojama unikali vertybė – senoviniai XIX a. itališki vargonai. Tai vienintelis tokio tipo instrumentas Lietuvoje. Greta jų įrengtas terminalas, kuriame virtualiai galima jais groti. Kaip sakė B. Valečkaitė, „kone per kiekvieną ekskursiją būdavo klausiama, ar galima pagroti vargonais, todėl ir parengėme virtualią galimybę jais pagroti.“ Taip pat galima susipažinti su vargonų istorija, sandara, pasiklausyti jais atliekamų žymių kompozitorių kūrinių. Visa tai yra ir minėtoje nemokamoje programėlėje „Vargonai: grok ir sužinok“, skirtoje „iPad“ planšetiniams kompiuteriams.

Vilniaus katedros požemiai

2015 m. pavasarį Bažnytinio paveldo muziejus inovatyviais edukaciniais sprendimais atnaujino Vilniaus katedros požemius. Katedros istorijos ir archeologijos ekspoziciją papildė vaizdo projekcijos ir holograma.

Įžengus į požemius lankytojus pasitinka įtvirtinta planšetė – nedidelis terminalas, taip pat juo ant sienos perteikiamas vaizdas. Vaizduose – žaismingos istorinės rekonstrukcijos, pristatančios Vilniaus katedros ir varpinės pastatų kaitą nuo XIII a. iki šių laikų. Požemiuose yra ir kita dėmesį patraukianti siena – ant jos rodoma Katedros požemiuose palaidotų Lietuvos valdovų portretų virtuali galerija. Paslaptingumo ekspozicijai ir požemiams suteikia dar viena vaizdo projekcija, tarsi perteikianti, kaip jie atrodė įžengus tyrėjams: ten ir rėpliojantys vorai, ir ateinantis žmogaus siluetas, ir aižėjantys akmenys. Tačiau bene patraukliausias, paslaptingiausias ekspozicijoje – itin vertingas eksponatas – miniatiūrinė XIV a. pab. sidabrinė statulėlė ir jai sukurta speciali holograma, atkurianti galimą, bet šiandien nematomą viso objekto, relikvijoriaus, vaizdą. Tai pirmoji holograma Lietuvos muziejuose. „Ši statulėlė – vienas seniausių Katedros radinių – nedidelis sidabrinis angeliukas, rankose laikantis skydą su Vilniaus katedros kapitulos herbu. Manoma, kad XV a. pab. sluoksnyje rasta angelo figūrėlė buvo neišlikusio puošnaus relikvijoriaus kojelė. Trimatė holograma padeda įsivaizduoti, kaip šis relikvijorius galėjo atrodyti,“ – pasakojo Diana Ickovič, Vilniaus katedros požemių ir varpinės administratorė-gidė.

Katedros požemių ekspozicijos ir jose esančių technologinių sprendimų pristatymą galima pažiūrėti čia http://www.bpmuziejus.lt/pozemiai.html.

Vilniaus Katedros varpinė

Praėjusiais metais Vilniaus katedros varpinėje įrengta interaktyvi ekspozicija, pristatanti bokšto istoriją per įvairiais laikais čia dirbusių ar besilankiusių žmonių pasakojimus. Skirtinguose pastato aukštuose įrengti garso įrašų punktai, kuriuose skamba pasakojimai lietuvių ir anglų kalbomis, supažindinantys lankytojus su įvairių pastato erdvių funkcija bei istorine kaita. Įdomu tai, kad pasakojimai nėra išgalvoti – jie buvo parengti remiantis istorinių tyrimų medžiaga arba autentiška informacija, gauta per interviu. Apie skirtingas bokšto erdves ir labiausiai jose atspindimus istorinius laikotarpius lankytojams pasakoja menami ar realius prototipus turintys personažai: Vilniaus žemutinės pilies bokšto sargybinis, italas architektas, sugalvojęs gynybinį bokštą pritaikyti varpinės funkcijai, žymus XVII a. varpų liejikas Jonas Delamarsas, garbaus amžiaus vilnietė, prisimenanti savo vaikystę tarpukario Vilniuje, miesto panoramą įamžinęs fotografas, jaunas archeologas, dalyvavęs statinio tyrimuose XX a. 7 deš., vėliau čia įrengtame kelionių ir ekskursijų biure dirbusi gidė ir bokšto laikrodininkas, prižiūrintis seniausią mieste laikrodžio mechanizmą.

Dar vienas netikėtumas lankantis bokšte – tai įrengti ekranai, į kuriuos tiesiogiai perduodamas vaizdas iš 52 m aukštyje įrengtų kamerų. Jas lankytojai gali valdyti patys ir išvysti, kas vyksta aplinkui būtent tuo momentu.

Muziejaus planai

Anot muziejaus darbuotojų, nuo pat muziejaus įkūrimo 2005 m., nors jis dar nebuvo atidarytas, jam priklausančios vertybės skaitmeninamos ir sudaromos inventoriaus duomenų skaitmeninės laikmenos. „Šiuo metu prioritetas sukelti kuo daugiau duomenų į LIMIS sistemą, o paskui jau spręsti, kaip tikslingai visą tą medžiagą panaudoti,“ – sakė Sandra Stonytė, muziejinių vertybių skaitmenintoja.

B. Valečkaitė atskleidė ir artimiausius planus apie renginius bei leidinius: „Jau rengiamasi parodai „Siuvinėtas dangus“ ir iki šių metų pabaigos bus parengtas elektroninis tekstilės katalogas. Jis bus populiaraus pobūdžio, skirtas plačiajai visuomenei. Popieriniame kataloge planuojama pateikti per 70 objektų, o elektroniniame – 55. Jie iškalbingi ir pristatomi įvairiais pjūviais: siuvinėjimo technologija, laikotarpis, ikonografija ir kt. Muziejaus svetainėje bus nuoroda į specialiai tam skirtą puslapį. Tad bus ir „kūniška“ paroda, ir virtualus jos katalogas.“ Kitas projektas pristatys buvusio vienuolyno patalpas, dabar priklausančias „Arkangelo“ konferencijų ir meno centrui. Muziejaus lankytojai įprastai ten gali patekti tik šeštadieninių ekskursijų metu. „Su programuotojais jau pradėti kurti virtualūs vaizdai, kurie pateks ant sienos prie įėjimo į vienuolyno patalpas, kurios dažniausiai būna uždarytos. Bus rodomas 2–3 min. trukmės filmukas, kaip tas vienuolynas atrodė XVII a. pradžioje, – vaizdingas pasakojimas, kas yra už tų durų,“ – sakė muziejaus projektų vadybininkė. Ji taip pat pasidžiaugė įžvalgių partnerių technologijų srityje – UAB „Teramedia“, UAB „Multimediamark“ – patarimais, pagalba ir sprendimais, pasiektais bendradarbiaujant įgijus vieniems kitų pasitikėjimą.

Bažnytinio paveldo muziejaus darbuotojos kviečia apsilankyti muziejuje – ir realiai, ir virtualiai. Jame tikrai pagilinsite žinias apie Lietuvos kultūros ir meno istoriją bei įdomiai praleisite laiką.

Nuoširdžiai dėkojame Birutei Valečkaitė, projektų vadybininkei, Violetai Indriūnienei, edukacinių programų vadovei, Ritai Pauliukevičiūtei, vyriausiajai fondų saugotojai, Sandrai Stonytei, muziejinių vertybių skaitmenintojai, Dianai Ickovič, Vilniaus katedros požemių ir varpinės administratorei-gidei, už įdomią pažintį su Bažnytinio paveldo muziejumi.

M. Gaubytės nuotraukose – Bažnytinio paveldo muziejaus ir jo padalinių technologiniai sprendimai

Parengė Margarita Gaubytė