Dažnai muziejų darbuotojų užduodami klausimai

2017-01-17

 

Kur patenka muziejų duomenys, suvesti į LIMIS?

Dauguma respublikinių ir nacionalinių muziejų pirmiausia juos kaupia šiuose muziejuose įdiegtose LIMIS-M tarnybinėse stotyse, o duomenų sinchronizacijos metu duomenys patenka į Lietuvos dailės muziejaus serverinėje esančias LIMIS bendramuziejines duomenų bazes. Visų kitų muziejų LIMIS sistemoje pateikiami duomenys iš karto patenka į LIMIS-C bendramuziejines duomenų bazes.

 

Kas yra LIMIS serverinė ir kaip ji veikia?

LIMIS serverinė arba LIMIS serverių kambarys yra patalpa, kurioje įrengta serverių spinta, o joje yra specialios paskirties kompiuteriai, kuriuose įdiegta LIMIS ir kita programinė įranga, garantuojanti tinkamą LIMIS veikimą, sukaupto skaitmeninio turinio saugojimą, sklaidą, teikimą į kitas duomenų bazes, programinės įrangos anaujinimą, sukauptų duomenų kopijavimą.

 

Kas yra duomenų saugojimo kompetencijos centrai, skaitmeninės informacijos „debesys“?

Duomenų saugojimo kompetencijos centrai  – įstaigos, kurios teikia serverių (taip pat ir dubliuojančių), elektroninių duomenų kopijavimo ir saugojimo paslaugas.

Debesų kompiuterija yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai, pagal poreikį (on-demand) per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pavyzdžiui, kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomenų laikmenos, taikomosios programos ir programinės įrangos tarnybos), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų tiekėjo įsikišimu.“

 

Ką reiškia duomenų sinchronizavimas ir kaip jis vyksta dirbant su LIMIS?

LIMIS sistemoje tai yra duomenų apsikeitimas tarp nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose įdiegto LIMIS-M posistemio ir LIMIS-C posistemio. Sinchronizacijos metu į LIMIS-C duomenų bazę patenka duomenys iš LIMIS-M, o iš LIMIS-C nauji duomenys pateikiami į LIMIS-M. Šiuo metu duomenų sinchronizavija vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per valandą.

 

Ar skiriasi darbas su LIMIS Lietuvos nacionaliniuose, respublikiniuose, savivaldybių, žinybiniuose ir kituse muziejuose?

Darbas su LIMIS Lietuvos nacionaliniuose, respublikiniuose, savivaldybių, žinybiniuose ir kituse muziejuose beveik nesiskiria. Skirtumas tik tas, kad daugelyje nacionalinių ir respublikinių muziejų duomenų teikėjai su LIMIS dirba prisijungę prie jų muziejuose įdiegtų LIMIS-M  tarnybinių stočių (iš jų duomenys į LIMIS-C patenka duomenų sinchronizacijos metu), o visi kiti muziejai prie LIMIS-C posistemio jungiasi tiesiogiai interneto naršykle ir iš karto duomenis apie kultūros paveldo objektus kaupia LIMIS-C posistemyje įdiegtame LIMIS-M alternatyviame posistemyje.

 

Kokios yra LIMIS vystymo perspektyvos?

2017–2020 m. planuojama įgyvendinti LIMIS plėtros, modernizavimo ir naujų elektroninių paslaugų sukūrimo projektą „Virtualus muziejus“. Šis projetas yra įtrauktas į 2015 m. lapkričio 10 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-758 patvirtintą „Skaitmeninimo įgyvendinimo priemonių 2016–2018 m. planą (žr. http://www.emuziejai.lt/wp-content/uploads/2013/02/Skaitmeninio_kult_paveldo_aktualinimo_2015_2020_progr_priemoniu_planas_2016_2018.pdf . 2016 m. parengta šio projekto galimybių studija, investicinis projekto, modernizuojamos LIMIS techninės specifikacijos propjektai. Planuojama, kad projektas bus finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

 

Kas yra VEPIS šiandien ir kuo jis turėtų tapti artimiausiais metais?

VEPIS yra nacionalinės kultūros paveldo onformacinės sistemos „Virtuali elektroninė paveldo informacinė sistema“. Jo viešoji prieiga internete – portalas „ePaveldas“ www.epaveldas.lt . Jame iki šiol buvo kaupiami duomenys iš  Lietuvos 10 atminties institucijų (bibliotekų, muziejų ir atchyvų).

2017–2020 m. plėtojant šią informacinę sistemą, ji turėtų tapti pagrindiniais nacionaliniais elektroniniais kultūros paveldo vartais – per VEPIS (jo portalą www.epaveldas.lt) interneto naudotojai turės galimybę pasiekti informaciją, sukauptą visose valstybinėse kultūros paveldo informacinėse sistemose, tarp jų ir LIMIS.

 

Ar valstybinės atminties institucijos šiandien turi teisę kaupti skaitmeninį turinį tik sau, t. y. jo neviešinti?

Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos valstybinės įstaigos sukauptą sklaidai skirtą skaitmeninį turinį apie kultūros paveldo objektus, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, privalo viešinti.

 

Kas yra LIMIS naudotojai?

  1. Muziejų darbuotojai (jie LIMIS sistemoje kaupia duomenis ir šiuos duomenis naudoja vykdydami tiesiogines savo pareigas darbe);
  2. LIMIS sistemoje neregistruoti interneto naudotojai (LIMIS viešosiose prieigose jiems pateikiama tik pagrindinė informacija apie muziejuose saugomus ir LIMIS sistemoje aprašytus objektus);
  3. Registruoti LIMIS naudotojai (LIMIS viešosiose prieigose jiems pateikiama išsamesnė informacija apie muziejuose saugomus ir LIMIS sistemoje aprašytus objektus);
  4. Įstaigos institucijos (jų sąrašas yra patvirtintas LIMIS nuostatuose). Šios įstaigos turi teisę gauti visą informaciją apie LIMIS sistemoje aprašytus kultūros paveldo objektus.

Muziejus institucijoms, kurios turi teisę kontroliuoti muziejų veiklą (pvz.,  Vidaus reikalų ministerija, Muitinės departamentas, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija ir kt.) privalo, joms oficialiai paprašius, šių institucijų įgaliotiems tarnybines pareigas atliekantiems darbuotojams pateikti visą prašomą informaciją apie kultūros paveldo objektus, saugomus muziejuje, taip pat ir visus LIMIS sistemoje pateiktus duomenis apie šiuos objektus. Visiems kitiems duomenų naudotojams yra pateikimi tik sklaidai skirti duomenys.

 

Ar muziejus turi teisę riboti visuomenės galimybes gauti informaciją apie muziejuje suskaitmenintus kultūros paveldo objektus?

Ne.

 

Kaip reikėtų planuoti skaitmeninimo veiklas muziejuje, kad kultūros paveldo objektų apskaitos veiklos nebūtų dubliuojamos?

Siūlome visų naujai į muziejų priimamų eksponatų priėmimo į muziejų aktus, eksponatų judėjimo muziejuje aktus, eksponatų perdavimo laikinai saugoti kitiems muziejams ir juridiniams asmenims aktus pildyti LIMIS sistemoje. Užpildžius aktą LIMIS sistemoje, jį galima išsispausdinti, reikalui esant pakoreguoti, vėl išspausdinti. Duomenys, suvesti pildant aktą, lieka LIMIS sistemoje atitinkamų į aktą įtrauktų eksponatų aprašų informaciniuose laukuose. Iš šių duomenų galima vėliau formuoti apskaitos knygas, ir eksponatų aprašų korteles. Taigi eksponatų skaitmeninimo veiklas muziejuje galima pradėti vykdant pagrindines eksponatų priėmimo į muziejų procedūras.

 

Kokie yra kultūros paveldo skaitmeninimo prioritetai Lietuvos muziejuose?

Kultūros paveldo objektai skaitmeninimui atrenkami pagal šiuos prioritetus: 1. Unikalumas; 2. Amžius;  3. Fizinė būklė; 4. Vertė; 5. Rūšis; 6. Turinys; 7. Tema.

Kiekvienas muziejus, atsižvelgdamas į kitus savo planus, įvertinęs galimybes, šį sąrašą gali papildyti eksponatais, kitomis muziejuje saugomomis kultūros paveldo vertybėmis, kurių skaitmeninio turinio reikės kuriant muziejaus artimiausias parodas, ekspozicijas, vykdant edukacines veiklas, plėtojant leidybinę veiklą ir vykdant kitas muziejui priskirtas funkcijas.

 

Ar dalyvaudamas LIMIS mokymuose gali įgyti tiek žinių, kad savarankiškai galėtum pradėti dirbti LIMIS sistema?

Jei išklausėte dviejų dienų darbo su LIMIS mokymo kursą, jei turite tvirtus darbo su kompiuteriais pagrindus, pradžiai šių žinių turėtų užtekti, tačiau jas, sugrįžus į darbą, iš karto reikėtų įtvitinti praktikoje (bent 1–2 dienas padirbėti dirbant LIMIS testinėje aplinkoje, o vėliau darbus tęsti dirbant su LIMIS gamybine. Vėliau šias žinias reikėtų gilinti savarankiškai, naudojantis LIMIS naudotojo vadovu, informacija, pateikiama www.emuziejai.lt, elektroninėje mokymų svetainėje „LIMIS mokymai“ www.limismokmai.lt.

 

Kas yra nacionalinis muziejų skaitmeninimo kompetencijos centras ir regionų muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrai?

Nacionalinis muziejų skaitmeninimo kompetencijos centras yra Lietuvos dailės muziejus, o šiame muziejuje  skaitmeninimo kompetencijos centro funkcijas vykdo LDM filialas LM ISC LIMIS.

Regionų muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrai yra:

1.Nacionalimis M. K. Čiurlionio dailės muziejus;

2.Šiaulių „Aušros“ muziejus;

3.Lietuvos jūrų muziejus.

 

Kokios yra nacionalinio ir regioninių muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrų funkcijos?

Šios funkcijos yra nurodytos 2015 m. kovo 4 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-153  patvirtintoje „SKAITMENINIO KULTŪROS PAVELDO AKTUALINIMO IR IŠSAUGOJIMO 2015-2020 METŲ PROGRAMOJE“. Jos 14 punkte („Skaitmeninimo kompetencijos centrų tinklo funkcijos“) yra pažymėta, kad minėti skaitmeninimo centrai:

„14.1. koordinuoja atminties institucijų skaitmeninimo veiklas ir nustatyta tvarka teikia konsoliduotas skaitmeninimo paslaugas atminties institucijoms bei kitoms kultūros paveldą kaupiančioms ir saugančioms įstaigoms;

14.2. plėtoja VEPIS platformą, užtikrina Lietuvos atminties institucijose suskaitmeninto kultūros paveldo ir jo pagrindu sukurtų elektroninių paslaugų bei produktų paiešką ir prieinamumą visuomenei vieno langelio principu bei jų integraciją į Europeana, užtikrina efektyvią informacijos Lietuvos gyventojams apie elektronines kultūros paveldo paslaugas ir naudojimosi galimybes sklaidą;

14.3. užtikrina atminties institucijose sukuriamo skaitmeninio turinio kokybę ir suderinamumą taikant bendrus skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartus, kuria ir plėtoja bendras informacijos išteklių valdymo priemones (tezaurus, žodynus ir pan.);

14.4. skatina skaitmeninto kultūros paveldo turinio panaudojimą naujoms paslaugoms ir produktams kurti, bendradarbiaudamos su atminties institucijomis bei kitomis kultūros, turizmo ir švietimo įstaigomis kuria ir diegia skaitmeninto kultūros paveldo prieigos valdymo įrankius, kurie užtikrina patrauklų ir interaktyvų kultūros turinio pateikimą vartotojams,

14.5. užtikrina sistemingą elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams užtikrinimo principų ir standartų taikymą atminties institucijose bei vartotojų informacinių poreikių ir paslaugų poveikio tyrimų vykdymą, kuriant ir tobulinant kultūros paveldo sklaidos priemones;

14.6. kasmet iki vasario 1 d. teikia institucijos skaitmeninimo veiklų metinių rezultatų duomenis per Kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą;

14.7. vykdo atskirų sričių kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninto turinio sklaidos ir išsaugojimo rezultatų ir pokyčių stebėseną, koordinuoja atminties institucijų skaitmeninimo stebėsenos duomenų pateikimą į Kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą;

14.8. vykdo atminties institucijų skaitmeninimo specialistų mokymus bei kvalifikacijos kėlimo renginius, kuria ir vysto bendras skaitmeninimo mokymų elektronines priemones;

14.9. bendradarbiauja tarpusavyje vykdant kultūros paveldo objektų skaitmeninimui atranką, koordinuoja kultūros paveldo skaitmeninimo ir sklaidos, skaitmeninto turinio saugojimo veiklas.“

 

Ar, sulaukus mobilios skaitmeninimo grupės iš nacionalinio muziejų skaitmeninimo kompetencijos centro arba regioninių muziejų skaitmeninimo kompetencijos centro, galiu tikėtis, kad kultūros paveldo objektai mano muziejuje bus suskaitmeninti (nufotografuoti, nuskenuoti, sukurti jų metaduomenys)?

Į muziejus iš nacionalinio ir regioninių muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrų projektų vykdymo metu ar pagal muziejų prašymus į pagalbą muziejams atvykstančios mobilios skaitmeninimo grupės teikia fotografavimo, skenavimo paslaugas, reikjalui esant atlieka muziejuose turimos skaitmeninimui skirtos įrangos auditą, parengia rekomendacijas dėl naujos įrangos įsigijimo, gali surengti seminarą muziejaus (-ų) darbuotojams kultūros paveldo skaitmeninimo tema.

Šių grupių nariai  nei LIMIS, nei kurioje nors kitoje sistemoje metaduomenų apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus nekuria, metaduomenų su skaitmeninėmis bylomis LIMIS sistemoje nesusieja. Tai atlieka patys muziejų darbuotojai.

Atsakymus parengė Danutė Mukienė,

Lietuvos dailės muziejaus filialo LM ISC LIMIS vedėja