Dokumentinis paveldas, vaizdais primenantis istoriją, – Lietuvos archyvų virtualių parodų portale

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje, mažiau nei metus veikiančiame naujame virtualių parodų portale, skelbiamos visų valstybės archyvų parengtos virtualios parodos. Jos rengiamos ir skelbiamos atsižvelgiant į aktualijas ar įvykių, asmenybių sukaktis. Šiemet, rengiantis minėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, virtualių parodų itin gausu. Iki šių metų spalio jų jau paskelbta per 30. Vienos – ilgos, kitos vos su keletu eksponatų, trumpai pristatančios vieną ar kitą įvykį ar asmenybę.

Šis šiuolaikinio dizaino portalas pritaikytas įvairaus dydžio ekranams, todėl jame patogu naršyti naudojantis išmaniaisiais įrenginiais. Jame yra galimybė kurti parodas iš vaizdo ir garso dokumentų, bei galimybė skelbti parodas anglų kalba. Naujojoje svetainėje įdiegtas internetinės savanorystės (angl. crowdsoursing) įrankis. Pasinaudodami juo lankytojai turi galimybę komentuoti bei sieti su vieta Lietuvos archyvuose saugomus ir skyrelyje „Albumai“ paskelbtus dokumentus. Šiame skyrelyje archyvarai taip pat skelbia nuotraukas, dėl kurių prašo visuomenės pagalbos atpažįstant žmones, vietas ar įvykius. Parodos anonsuojamos ir socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ esančiose Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos paskyrose. Beje, paskyras „Facebookʼe“ turi ir kai kurie archyvai, tad apie parodas pasiskelbia ir patys.

Lietuvos valstybės archyvai virtualias parodas pradėjo rengti nuo 2001 metų. Tačiau jų nebuvo gausu, o nuo 2014 m. iki įdiegiant naująjį virtualių parodų portalą, dažnai bendradarbiaudami tarpusavyje ar su kitomis Lietuvos ir užsienio atminties institucijomis, per metus vidutiniškai parengdavo per 20 virtualių parodų. Senojoje svetainėje paskelbta per 100 virtualių parodų, tačiau ji savo dizainu bei techninėmis galimybėmis nebuvo pritaikyta patraukliai inovatyviai ir interaktyviai pristatyti valstybės archyvuose saugomus Nacionalinio dokumentų fondo dokumentus. Taip pat joje nebuvo galimybių rengti virtualias parodas iš vaizdo ir garso dokumentų. Senosios virtualios parodos, rengtos nuo 2001 iki 2017 m., lieka tokios, kaip sukūrimo laiku, ir pasiekiamos svetainės kairėje esančiame skyrelyje „Virtualios parodos“. Pagal techninį sprendimą jos suskirstytos į parodas iki 2012 m., iki 2017 m. ir naujausios – pateiktos naujoje platformoje, kurios projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Bujokas džiaugiasi, kad naujasis portalas gausiai lankomas. Per pirmuosius 9 portalo veikimo mėnesius (sausio 1–rugsėjo 30 d.) jame apsilankyta daugiau nei 15 000 kartų. Tuo tarpu 2016 m. archyvų virtualios parodos sulaukė tik šiek tiek per 12 000 apsilankymų, panaši statistika ir 2015 metais. Tačiau kol kas dar neišnaudojamos visos portalo teikiamos galimybės, pavyzdžiui, kelti vaizdo ir garso dokumentus, kurti parodas anglų kalba.

Parodų viešinimas socialiniuose tinkluose neabejotinai padidina lankomumą. Stengiamasi parodas viešinti ir kitų įstaigų, kurioms jos gali būti aktualios, socialinių tinklų paskyrose (pvz., nuoroda į Vilniaus regiono valstybės archyvo parodą „Istorijos lopšys – Kernavė“ buvo pasidalinta Kernavės archeologinės vietovės muziejaus paskyroje „„Facebookʼe“, o apie Lietuvos ypatingojo archyvo parodą „Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai“ paskelbta ir Vilniaus „Žalgirio“ paskyroje).

Anot D. Bujoko, populiariausia (1441 apsilankymas per pirmus 9 mėnesius) 2017 m. sausio 26 d. paskelbta Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai (1945 m. sausio 27 d. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą) skirta paroda „Aušvico istorijos“.

Akivaizdu, kad archyvai parodas planuoja atsižvelgdami į valstybės mastu paskelbtas minimas sukaktis, metus. 2015-ieji buvo paskelbti M. K. Oginskio metais (sukurtos dvi parodos: „Mykolas Kleopas Oginskis ir jo artimieji užsienio šalių archyvų dokumentuose“ ir „Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833)“. Šiemet minimi Ievos Simonaitytės metai, ta proga parengta paroda „Ji buvo Simonaitytė“ ir „Rašytojai Ievai Simonaitytei – 120“. 2018-ieji paskelbti Lietuvos skautų judėjimo metais, tad, anot D. Bujoko, Lietuvos centrinis valstybės archyvas jau yra numetęs ta tema kurti parodą. Kitos parodos kuriamos atsižvelgiant į artėjančius jubiliejus, pavyzdžiui, 2018 m. bus minimas Lietuvos valstybės šimtmetis, tad nemažai parodų bus susijusios su Vasario 16-ąja ir Akto signatarais. Būna, kad paroda sukuriama spontaniškai, nutikus tam tikram įvykiui (pvz., mirus disidentui, Nepriklausomybės akto signatarui, buvusiam parlamentarui Baliui Gajauskui, Lietuvos ypatingasis archyvas sukūrė parodą „In memoriam Baliui Gajauskui“.

Archyvų atstovas apgailestavo, kad internetinės savanorystės įrankis virtualių parodų portale kol kas nėra populiarus. Į prašymą identifikuoti, kaip manoma, Šiauliuose darytas dvi nuotraukas, atsiliepė pora žmonių: vienas žmogus pasiūlė, kur kreiptis, kitas tik spėjo, kurioje vietoje nuotrauka daryta. Tačiau kai Lietuvos ypatingasis archyvas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbia prašymus identifikuoti nuotraukose užfiksuotus asmenis, sulaukia daug dėmesio (naujausias pavyzdys Vilniaus „Žalgirio“ fanų identifikavimas). Anot D. Bujoko, internetinės savanorystės efektyvumas labai priklauso nuo pateiktų dokumentų: visada yra lengviau identifikuoti nuotraukas, kurios buvo darytos 1970 ar 1980, o ne 1940 metais.

Naujasis portalas tikrai patraukia lankytojų dėmesį. Lietuvos valstybės archyvai atlieka savo misiją ir iš savo fondų lentynų šiuolaikiškai pristato įvairaus senumo dokumentus. Šis būdas patrauklus visoms kartoms susipažinti su dokumentiniu paveldu, jo atspindimais istorijos įvykiais, o vyresniajai kartai dar ir primena tai, kas vyko ne taip seniai. Tai puiki priemonė pedagogams ir tėvams ugdant jaunąją kartą.

Parengė Margarita Gaubytė

Atnaujinta: 2017-10-07