„Dūšelės“ – pilkapių kultūrą įamžinantis multimedijos projektas

Šiuolaikinių medijų agentūra „Nanook“ 2016 m. įgyvendino VšĮ „Via Artis“ projektą, atskleidžiantį unikalią Lietuvos pilkapių kultūrą. Pristatomame internetiniame multimedijos pasakojime „Dūšelės“ (www.duseles.lt) kūrėjai visuomenę supažindina su Lietuvoje egzistavusiomis laidojimo tradicijomis bei seniausiais kapais – pilkapiais. Pilkapių reikšmė visuomenei dar neįsisąmoninta: neretai juos sužaloja miško kirtėjai, medžiotojai, tariamų lobių ieškotojai ar tiesiog yra paverčiami šiukšlynais. Kūrėjai, pasitelkdami vaizdą, tekstą ir garsą, įamžina, aktualizuoja seniausių kapų atminimą bei išsaugojimą.

Projektą įkvėpė 2015 m. Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ sukurta ir atlikta muzikinė-mitologinė drama „Dūšelės“. Joje pasakojama apie sielų kelionę tarp šiapusinio ir anapusinio pasaulių, baltų mitologijos archetipus liaudies dainose, pasakose, tautosakoje bei senąją mirties sampratą. Šios temos tapo esminiu multimedijos pasakojimo leitmotyvu. „Dūšelių“ istoriją sudaro kelios dalys, kurios į pilkapius žvelgia iš skirtingų perspektyvų – naudojant nuotraukas, tekstus, vaizdo siužetus, garso įrašus, atmosferą kuriantį muzikinį svetainės foną. Pirmoje dalyje kartu su archeologais Gintautu Vėliumi bei Vykintu Vaitkevičiumi pristatoma pilkapių istorija, esminiai archeologiniai radiniai, tyrimai. Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, pilkapiai yra pagrindinis šaltinis pažinti to meto bendruomenes: „Įvairūs radiniai pilkapiuose, žmonių kaulai mums parodo ir suteikia dažniausiai vienintelę galimybę pažvelgti į to meto žmones, šeimas ir bent numanyti, bent spėti apie jų santykius“. Kitoje dalyje apie pilkapių mitologinę reikšmę baltų kultūroje pasakoja istorikas, mitologas Dainius Radzevičius: „Velionio sielai linkima pakilti kuo aukščiau ir nušvisti kuo šviesiau. Tas aukščiausias pakilimas, didžiausias aukštis, mitologijoj gali būt vaizduojamas kalnu.“ Paskutinė dalis skirta muzikinių archetipų aiškinimui. Baltų pasaulėvaizdis, mitologija mus pasiekia ir per tautosaką – pasakas, senąsias dainas, užrašytus užkalbėjimus, padavimus. Dainose galima atrasti baltiškąjį geną, kuris išliko per daugybę pokyčių, epochų ir reformų. Muzikologė Aušra Žičkienė primena, kad dainos imtos užrašinėti tik XIX a., tačiau jose galima atrasti ženklų, kurie yra gerokai senesni. „Tyrinėtojai netgi kalba apie archetipus, kurie kuriančiam žmogui yra nesąmoningi, įgyjantys savo raišką. Ir vienas iš tokių archetipinių dalykų yra kalno motyvas dainose“, – pastebi A. Žičkienė.

Projekto kūrėjai kviečia kiekvieną neabejingą visuomenės narį tapti pilkapio globėju, parodant dėmesį bei pagarbą savo protėviams. Įvedus gyvenamosios vietos adresą, galima pasitikrinti artimiausius tai vietovei pilkapius. „Globoti – tai reiškia laikas nuo laiko pilkapius aplankyti, pakelti šiukšlę, stebėti, ar pilkapiai nėra žalojami, o tai ar kažką kito įtartino pastebėjus, apie tai pranešti nurodytiems Kultūros paveldo departamento pareigūnams“, – paaiškina projekto kūrėjai. Užsiregistravusiems daugiau informacijos bus suteikiama el. paštu, o nurodytu adresu – atsiųsta Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos archeologų draugijos padėka.

Projektas įgyvendintas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis. Kūrėjai dėkoja Neries regioninio parko direkcijai, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kernavės archeologinės vietovės muziejui, Prigimtinės kultūros institutui.

Nuotraukos Nanook.lt

Tekstą parengė Gintautė Riabovaitė, pagal www.duseles.lt skelbiamą informaciją