Estijos nacionalinio muziejaus kvietimas dalyvauti 60-ojoje kasmetinėje muziejaus konferencijoje

60-oji kasmetinė Estijos nacionalinio muziejaus konferencija

2020 m. gegužės 5–7 d. Tartu, Estija

Organizatorius: Estijos nacionalinis muziejus

Pagrindiniai pranešėjai: Jette Sandahl (Danija), Nancy Proctor (JAV)

Konferencijos interneto svetainė: http://enmconferences.ee/relevance-2020

„Geras muziejus yra tas, iš kurio išeidamas jaučiuosi geriau, nei ateidamas.“

Kenneth Hudson

 

Ši Kennetho Hudsono citata kelia diskusiją apie muziejų aktualumą tikslinėms auditorijoms, vertinant muziejų kaip komunikacijos priemonę.

Geras muziejus, pirmiausia, yra tas, kuris teikia kokybiškas paslaugas lankytojams, įvairiapusiškai interpretuojant muziejų vertę ir naudingumą bendruomenei.

Daugėja aukštos kokybės muziejų. Tačiau, kaip rodo įvairūs tyrimai, nepaisant inovatyvių sprendimų kultūros paslaugų srityje ir tolydaus kultūros organizacijų profesionalizavimo, kultūros ir meno auditorijos Europoje mąžta. Ar kultūros institucijos vis dar aktualios?

Estijos nacionalinis muziejus, suvokdamas savo, kaip Kennetho Hudsono apdovanojimo (EMYA 2018) laimėtojo, atsakomybę, 60-ąją metinę konferenciją dedikuoja šiuolaikinių muziejų aktualumui ir „gero muziejaus” formulės, kaip visuomenei suteikti išskirtinę kokybę, paieškoms.

ENM apdovanojimą gavo už muziejaus turinio ir paslaugų atnaujinimą. Siekdamas sukurti praeities ir ateities kultūrinį dialogą muziejus imasi sudėtingų ir kontroversiškų istorijų. Atnaujinant muziejų mes užsibrėžėme tikslą įtraukti skirtingus žmones, pasitelkti įvairias nuomones daugiabalsės istorijos kūrimui. Kaip teigia Kennetho Hudsono apdovanojimo komisija, ENM dialoginė prieiga prie kasdienio gyvenimo ir sakytinių istorijų atkūrė nacionalinio muziejaus reikšmę.

Estijos nacionalino muziejaus požiūris į institucijos atnaujinimą buvo išdėstytas konkrečiame visuomeniniame kontekste ir su konkrečiais lūkesčiais. Norėtume, kad konferencijos dalyviai įsijungtų į šią diskusiją, susitelkdami ties konkrečiais kontekstais, kuriuose veikia šiuolaikiniai muziejai. Kokios pagrindinės problemos kyla, siekiant išlaikyti muziejaus aktualumą, ir kodėl? Esame atviri skirtingiems požiūriams, kaip ir originaliems veiksmų plano siūlymams.

Muziejų aktualinimo diskurse įvyko stipri slinktis ekonominio imperatyvo link: vertinamas auditorijos masiškumas ir paslaugų kokybė, pasitelkiama verslo integracija bei vadybos modeliai interpretuojant ir komunikuojant poveikį. Šios prieigos gali būti naudingos vertinant organizacinius tikslus ir poziciją kultūros paslaugų rinkoje, tačiau vien jų nepakanka, siekiant suvokti vertybinę muziejaus reikšmę.

Reikalingi tyrimai ir vertinimai, kaip kultūra iš tiesų veikia ir kokia jos įtaka viešajai erdvei. Kuriant kokybę, kultūrinė sfera atlieka pagrindinį vaidmenį skirtingais būdais, ne tik ekonomikos rėmuose.

Meniškas, eksperimentuojantis, susitelkęs į žmones, įkvepiantis ir atviras muziejus leidžia žmonėms pasijusti laukiamiems ir gali kurti didžiulę socialinę bei kultūrinę vertę.

Socialinis muziejaus aktualumas yra glaudžiai susijęs su visuomenės pasitikėjimu. Muziejai yra tarp didžiausią pasitikėjimą turinčių institucijų, keliančių svarbias dabarties problemas.

Prieinamumas ir skaidrumas taip pat yra svarbūs organizacijai: visuomenės pasitikėjimas iš esmės yra susijęs su prieinamumo užtikrinimu. Aktualumas yra auditorijos plėtros ir santykio kūrimo, dalyvaujančių visose pagrindinėse muziejaus funkcijose, pamatinė kokybė.

Kiti svarbūs aspektai, prisidedantys prie muziejaus kokybės ir aktualumo, kuriuos laikome vertais aptarimo 60-ojoje metinėje konferencijoje:

– Muziejai yra suvokiami kaip erdvės, kurioje galima praleisti laisvalaikį ir edukuotis, bet ar tikimasi, kad tai galėtų būti ir viešos pilietinės erdvės, susitikimų vietos visų amžiaus grupių žmonėms?

– Ar svarbiau, kad muziejai keltų aktualias socialines problemas ir etinius klausimus, ar jie aktualesni kaip vietos, kur svarbiausia pritraukti auditorijas?

– Kaip geriausiai muziejai turėtų atliepti skirtingus lūkesčius: norinčiųjų, kad muziejai atlieptų socialines problemas, ir nepageidaujančiųjų, kad jiems būtų surengta akistata su jautriais ar politiniais klausimais?

– Ar muziejai turėtų rizikuoti, siekdami palaikyti mitą, kad jų perteikiamos žinios yra objektyvios?

Koks yra mokslinių žinių produkcijos statusas muziejuose? Ar mokslinės žinios prisideda prie muziejaus aktualumo?

– Ar kolekcijos turėtų būti atviresnės, įsileisti daugiau kolektyvinio įnašo siekiant, kad jos išliktų aktualios, ar turėtų būti visiškai įrėmintos ir apsaugotos moksliškai nustatytų ribų,  keliant žinių saugojimo vertę ir potencialą?

– Ar muziejai turėtų rūpintis aplinkosauga ir siekti tvarumo?

– Kokias prieigas pritaikėte savo muziejaus praktikoje siekdami aktualumo?

– Kaip sužinote, ar jums tai pasisekė? Kaip išsiaiškinate, ko trūksta?

– Ar įžvelgiate skirtumą tarp pasisekimo ir aktualumo?

Pranešimus konferencijai kviečiame teikti ir muziejų profesionalus, ir akademinius tyrėjus.

Konferencija vyks anglų kalba.

Pranešimų santraukas (300 žodžių 20 min. pranešimui) kartu su trumpu CV prašome siųsti iki 2019 m. lapkričio 20 d. el. paštu conference@erm.ee

Konferencijos mokestis padengia dalyvavimą visose sesijose, pietus, kavos / arbatos pertraukas konferencijos metu, atidarymo renginį ir konferencijos medžiagą.

Konferencijos data ir vieta: 2020 m. gegužės 5–7 d. Estijos nacionaliniame muziejuje Tartu (Estija).

Pranešimas apie priėmimą: 2019 m. gruodžio 3 d.

Registracijos ir konferencijos mokesčio apmokėjimo terminas: 2020 m. kovo 30 d. (mažesnė kaina – iki 2020 m. kovo 1 d.).

Tikimės išleisti konferencijos pranešimų rinkinį.

Konferencijos komitetas:

Dr Pille Runnel, Estijos nacionalinis muziejus

Agnes Aljas, Estijos nacionalinis muziejus

Šaltinis: http://enmconferences.ee/relevance-2020/call-for-papers

Konferencijos puslapis Facebook: https://www.facebook.com/events/977916072559237/

Konferencijos organizatorių tekstą į lietuvių kalbą išvertė ir publikavimui parengė Bartė Kuolytė

Atnaujinta: 2019-10-17