GIS TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS INTERNETO PORTALUOSE

Geografija yra visur – ne veltui oficiali ArcGIS programinės įrangos platintoja – kompanija „ESRI“ (angl. Environmental System Research Institute) pasirinko tokį šūkį savo rinkodarai. Tuo pabrėžiama, kad geografinės informacinės sistemos nebėra tapatinamos tik su ganėtinai siaura žemėlapių kūrimo sritimi, su kuria GIS buvo susijusi ilgą laikotarpį, o skverbiasi į tokias nebūdingas sritis, kaip kultūra ir menas, transportas ir logistika, bei kitas.

Kas slepiasi po santrumpa? GIS – tai informacinė sistema, skirta darbui su erdvine informacija. Santrumpa „GIS“ tiek anglų, tiek lietuvių kalboje turi tą pačią reikšmę – Geografinės informacinės sistemos (angl. Geographic information systems). GIS atsiradimą iš dalies lėmė geografijos pasikeitimas, perėjimas iš kokybinės (aprašomosios) į kiekybinę analizę. Tai dėl poreikio ir technologijų plėtros tapo įmanoma XX a. 7–8 dešimtmečiuose. Poreikis erdvinę informaciją pateikti suprantamai įgalino optimizuoti GIS technologijas ir išplėsti jų veikimo ribas nuo aiškiai išreikštų mokslinių iki taikomųjų.

GIS vystymasis. Nuo pat savo įkūrimo (1969 m.) kompanija „ESRI“ kartu su Harvard’o laboratorija ėmėsi geografinių informacinių sistemų kūrimo. Iki 8-ojo dešimtmečio GIS buvo labai brangi ir bandyti diegti šią sistemą galėjo tik didelių valstybių vyriausybės (pirmieji GIS pradėjo naudoti kanadiečiai, siekdami palengvinti ir suvienodinti gyventojų surašymą). Sistemos aptarnavimui taip pat reikėjo gausių gerai apmokytų žmogiškųjų išteklių. 1977 metais visose šalyse veikė tik 54 įdiegtos GIS. 9-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje GIS išpopuliarėjo dėka naujų technologinių sprendimų, tokių kaip skeneriai, digitaizeriai (grafinės planšetės), spausdintuvai. Vis dėlto GIS šiuo laikotarpiu daugiausia buvo naudojama kaip sistema popieriniams žemėlapiams rengti (perkelti į skaitmeninį formatą). Didžiausiu GIS technologijų išplitimo postūmiu tapo internetas, jo atėjimas į kiekvienus namus ir didelės apimties duomenų talpyklų, taip pat debesų technologijų atsiradimas.

GIS esmė. Kiekvieno objekto būseną erdvėje galima nustatyti žinant jo savybes (formą, medžiagą, amžių, kt.) ir vietą, kurioje jis yra. Nors mūsų erdvė yra trimatė (aukštis, plotis, ilgis), vaizduojant plokštumoje (žemėlapis, kartoschema, darbastalis) objekto vieta arba lokacija yra apibrėžiama ilgio (ilguma) ir pločio (platuma) dydžiais. Būtent šie dydžiai yra vadinami koordinatėmis. Teoriškai kiekvienas objektas turi savo koordinačių rinkinį, kurios yra apibrėžiamos šiais matmenimis. Žinant objekto koordinates, šiuolaikinių technologijų pagalba galima greitai ir tiksliai nustatyti norimo objekto padėtį, vietą (pavyzdžiui, eksponatų saugykloje kompiuterizuota sistema galėtų tiksliai nurodyti, kur yra ieškomas objektas, ir rasti artimiausią kelią iki jo). Anksčiau koordinačių išskyrimo problema buvo ta, kad jos nebuvo tikslios – jų tikslumas svyravo iki 100 m, todėl mažame plote trūko tikslumo. Be to, nemažai įtakos turėjo ir erdvė, kurioje koordinatės nustatinėjamos, pavyzdžiui, uždarose patalpose arba lapuočių miške dėl skirtingų priežasčių tikslumas buvo mažesnis už įprastą.

Taikymo sritys: nuo erdvinės informacijos teikimo iki duomenų valdymo modelių. GIS sistema ankstyvojoje jos sukūrimo stadijoje buvo skirta skaitmeninių duomenų erdvėje kaupimui, saugojimui, analizei ir apdorojimui. Vėliau technologijos pradėtos taikyti įvairiose srityse. Pagrindinis GIS programinės įrangos platintojas Baltijos šalyse – UAB „Hnit-Baltic“ suskirstė geografinių sistemų taikymo sritis į 14 blokų, tačiau muziejai į šiuos blokus kol kas nepatenka. H. Robertsonas ir N. Nicholas savo straipsnyje „Kartografavimas ir muziejai skaitmeniniame amžiuje“ nurodo tris pagrindines moderniųjų GIS technologijų taikymo kryptis muzeologijoje – erdvinių duomenų naudojimas moderniame muziejuje (3D skenavimas ir koordinuotų vaizdų perteikimas bei „pririšimas“ prie kartografinio vaizdo), muziejų lankytojų kartografavimas (statistinis ir kokybinis skirtingų tautybių, adresų, interesų, amžiaus ir kt. pateikimas kartografine forma) ir vidaus kartografavimas (modernių ekspozicijų kūrimas, naudojant skaitmeninius GIS technologijomis sukurtus ekspozicijų gidus ir kt.). 3D skenavimas taikomas kai kuriuose tyrimuose Lietuvoje (paslaugas teikia ir VU biblioteka), tačiau šių skenuotų vaizdų susiejimas su koordinatėmis nevykdomas, nes kol kas nėra poreikio, o ir 3D skenavimo panaudojimas kultūros srityje dar žengia pirmuosius žingsnius. Muziejų lankytojų kartografavimui Lietuvoje taip pat nėra poreikio, be to, norint tai atlikti reikalinga technologiškai gana sudėtinga bilietų platinimo sistema, nėra parengtos ir įstatyminės bazės, reglamentuojančios tokią veiklą. Kiek paprasčiau būtų vykdyti modernių ekspozicijų sukūrimą, pagrįstą skaitmeninėmis GIS technologijomis – tokio tipo paslaugas Lenkijoje teikia Marienburgo pilies muziejus, kuriame audiogido paslaugos teikiamos kiekvienam užsisakiusiam šią paslaugą, o judėjimas po muziejaus teritoriją vyksta pagal įskaitmenintą GIS maršrutą. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad tokia technologija pasiteisina tik tokiuose muziejuose, kurie turi didelį lankytojų skaičių (paslaugos įrengimas ir palaikymas yra brangūs) bei didelį bendrą eksponavimo plotą, nes mažose erdvėse technologiškai sunku nustatyti eksponatų koordinates, taip pat yra žmogiškųjų išteklių problemų. Lietuvoje, mano manymu, tokią sistemą galėtų įsirengti Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse, jame netrūksta nei lankytojų, nei ploto.

GIS naudojimas populiariuose portaluose. GIS kaip žemėlapis yra plačiausiai naudojamas ir suprantamas – tarp vartotojų populiarūs tinklalapiai www.maps.lt, maps.google.com, www.geoportal.lt ir kiti daugeliu atvejų yra kurti GIS technologijų pagrindu. Didelis įvairių žemėlapių pasirinkimas ir peržiūrų programos yra tinkamiausias, vartotojui suprantamas GIS naudojimo arealas. Be to, svarbu tai, kad šiuolaikinės GIS programos dažniausiai kurtos žemėlapių gamybai, todėl yra funkcionalios. Taip pat GIS veikia kaip erdvinių duomenų saugojimo ir paieškos sistema – duomenų bazė (DB). Viena svarbiausių tokios DB savybių yra tai, kad joje galima rasti visą informaciją ne tik apie objekto atributinius parametrus, bet ir apie jo išsidėstymą erdvėje. Tą informaciją galima ir toliau pildyti be jokių išankstinių nustatymų – kuo daugiau atributinės informacijos, tuo objektas aprašomas (pažįstamas) geriau.

GIS ir virtualūs žemėlapiai, schemos ir kt. Virtualiame žemėlapyje geografinės informacinės sistemos pirmiausia naudojamos informacijai apie objektą (tašką) apibrėžti, tinkamai pateikti vartotojui. Pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas virtualaus žemėlapio pavyzdys – schema, kurioje pažymėta įstaigos lokalizacija. Šiame žemėlapyje galima rasti ne tik aplinkinius pastatus, gatves ar turistinius objektus – sumažinus žemėlapio mastelį galima tiksliai sužinoti, kaip atvykti į mus dominantį objektą.

Tinklalapių optimizacija. Svarbi GIS panaudojimo sritis – interneto portalų optimizacija. Jei įmonės veikla susijusi su paslaugų teikimu ar darbu su klientais, tituliniame įmonės portalo puslapyje beveik visada nurodoma vieta, kurioje įmonė yra. Tai pati paprasčiausia GIS naudojimo optimizacijai sritis. Kodėl geriau vietos lokalizacijai naudoti būtent GIS technologijas? Kaip jau minėta aukščiau, programa pirmiausia buvo skirta žemėlapių kūrimui, todėl ja patogu naudotis, be to, čia galima labai tiksliai, be konvertavimo iš laipsninių į skaitmenines koordinates, nurodyti vietą virtualiuose serveriuose, aplikacijose, kt. Taip pat svarbu ir tai, kad naudojantis GIS technologijomis reikalingai informacijai galima naudoti bet kokį kartografinį pagrindą, esantį populiariuose GIS serveriuose arba internete.

Parengė Daumantas Bauža pagal informaciją, pateiktą šiuose šaltiniuose:

1. GIS taikymo sritys, https://www.hnit-baltic.lt/taikymo-sritys/ (žiūrėta 2018-06-27).
2. Marienburgo pilies muziejaus audiogidas, http://www.zamek.malbork.pl/en (žiūrėta 2018-07-24).
3. Mapping and museums in digital age, https://museumsetc.com/blogs/magazine/mapping-and-the-digital-age-museum (žiūrėta 2018-07-24).
4. GIS kaip tikslus GPS signalas, https://garmin.lt/lt/par-gps/ (žiūrėta 2018-07-23).
5. GIS taikymo sritys, https://www.hnit-baltic.lt/taikymo-sritys/ (žiūrėta 2018-07-24).

Atnaujinta: 2019-01-21