Informacinės technologijos padeda praplėsti memorialinių muziejų ekspozicijas

Muziejų ekspozicijos dažniausiai turiningos ir išsamios, kuriamos atsižvelgiant į muziejaus paskirtį, sukauptų rinkinių turinį, dydį. Ekspoziciniai plotai visuose muziejuose, tiek Lietuvos, tiek ir kitų pasaulio šalių, riboti, todėl visų eksponatų pateikti lankytojams ekspozicijų salėse bei kitose ekspozicinėse erdvėse yra neįmanoma. Dalis vertybių nuolat saugoma fonduose, o ten patekti galima tik gavus muziejaus vadovybės leidimą ir lydint rinkinių saugotojams-tyrinėtojams-kuratoriams.

Memorialiniai muziejai, skirti iškilioms asmenybėms, dažniausiai įrengiami jų buvusiose gyvenamosiose patalpose, kurių erdvės nėra pritaikytos didesnės apimties ekspozicijoms. Kaip pateikti visuomenei kuo įdomiau, šiuolaikiškiau ir daugiau informacijos apie fonduose saugomus eksponatus, tarp jų ir svarbias, visuomenės susidomėjimą keliančiass nuotraukas, dokumentus, taikomosios dailės ir dizaino kūrinius, kita? Viena iš tokių priemonių šiandien – papildytos realybės mobilioji programėlė.

Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, vykdydama projektą „Technologinių inovacijų kūrimas ir jų poveikio tyrimas Vilniaus memorialiniuose muziejuose“, sukūrė naują papildytos realybės mobiliąją programėlę ir ja paremtą edukacinę programą „Daugiau nei matai“. Projekto partneris – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.

Mobiliosios programėlės reklaminį vaizdo klipą galima peržiūrėti internete adresu https://www.youtube.com/watch?v=Sgyhv8ejn-g&feature=youtu.be.

Šios programėlės pristatymas visuomenei įvyko 2017 m. lapkričio 15 d. Venclovų  namuose-muziejuje.  Apie tai portale www.ekultura.lt jau informavome, paskelbdami Vilniaus universiteto pranešimą spaudai (adresas: http://ekultura.lt/papildytos-realybes-mobilioji-programele-ir-ja-paremta-edukacine-programa-daugiau-nei-matai/ ).

Siekiant muziejų priartinti prie modernėjančios visuomenės, įgyvendinant šį projektą, žengtas dar vienas vienas žingsnis.

Šiais laikais daugelis iš mūsų, ypač jauni žmonės, muziejuje radę vien eksponuojamas nuotraukas, paveikslus, sukabintus stendus, tekstinę informaciją, lieka tuo, ką čia pamatė, nusivylę. Jiems reikia kur kas daugiau. Žmonės nori jiems aktualią informaciją gauti čia ir dabar bei šiuolaikiškai ir patraukliai pateiktą. Tokius poreikius tenkinti ne tik muziejams, bet ir kitoms  atminties institucijoms padeda naujausios informacinės technologijos. Muziejuose itin plačiai jau naudojami mobilūs įrenginiai, audiogidai, įvairių rūšių ir paskirčių ekranai, projektoriai, garso perklausymo įranga, kompiuteriai ir kt. Virtualios ir papildytosios realybės elektroniniai produktai – patys moderniausi kūriniai, jau randantys vietos ir muziejuose. Viena iš pradininkų šioje srityje pas mus Lietuvoje – Vilniaus memorialinių muziejų direkcija ir jos partneris Vilniaus universitetas. Puikų virtualios realuybės projektą yra įgyvendinęs Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Su juo galima susipažinti lankantis muziejaus ekspozicijoje.

Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos projektą inicijavo ir papildytos realybės taškų pritaikymo koncepciją sugalvojo, reikalingus duomenis programėlei sukurti surinko taip pat šios direkcijos darbuotojai. Mobiliosios programėlės kūrimo darbų, kuriuos atliko VU Komunikacijos fakulteto specialistai, vadovas buvo dr. Arūnas Puškorius, o techninę dalį įdiegė šio fakulteto doktorantas Tadas Žižiūnas. Jis paaiškina, kad  „papildyta realybė sukuriama tuo atveju, kai skaitmeninis turinys uždedamas ant realiai egzistuojančio objekto. Kitaip sakant, išmanųjį įrenginį nukreipę į tam tikrą vietą realiame vaizde, matome ir virtualų turinį. Mobiliosios programėlės „Daugiau nei matai“ apimtys siekia iki 400 MB, gali siekti ir šimtu daugiau, nes turime vieną greičiausių interneto ryšių Europoje. Įdiegus šią mobiliąją programėlę į planšetę ar kt. įrenginį, jos nebereikia atsisiųsti pakartoninai. IT mobiliųjų programų pagalba galima: parodyti išplėstinį muziejų turinį, pritaikyti naujesnę elektoninę įrangą. Be to, skaitmeninis turinys pritraukia daugiau besidominčių, nes jaunimas linkęs dalintis informacija apie naujoves“.

Programėle galima naudotis lankantis V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje, V. Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje, Venclovų namų-muziejuje ir Beatričės Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“.

Kaip naudotis programėle?

  • Programėlę „Daugiau nei matai“ į savo mobiliuosius įrenginius nemokamai atsisiųsti galiam iš Google playparduotuvės. (šioje publikacijoje paminėtuose Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos muziejuose tam tikslui naudojamos planšetės.).
  • Prisijungti prie muziejaus wi-fi tinklo įvedant slaptažodį.
  • Skenuoti QR kodą arba į paieškos lauką įvesti „Daugiau nei matai“.
  • Nukreipti telefoną ar planšetę į specialiu ženklu pažymėtą eksponatą ir leisti jam „atgyti“ savo įrenginyje.

„Vykdydami projektą direkcijos darbuotojai nusprendė, kad lankytojui bus daug įdomiau ir informatyviau, jei papildytos realybės taškai bus sujungti į žaidimus. Taip V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje gimė kryžiažodis, kurį galima užpildyti tik pažiūrėjus visą muziejuje siūlomą informaciją apie V. Mykolaitį-Putiną ir Balį Sruogą. V. Kėvės-Mickevičiaus muziejus pagamino dėliones, kurias sudėjus rasime papildytos realybės eksponatus, B. Grincevičiūtės muziejuje lankytojų laukia skrynelė su eksponatų pavadinimais, užrašytais Brailio raštu, o Venclovų namuose-muziejuje – laiko juosta, atspindinti eksponatų vietą XX a. istorijos įvykių fone. Visos šios veiklos ir sudaro edukacinę programą ,,Daugiau nei matai“ – pasakoja Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė Birutė Vagnienė.

 

Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje yra sukurta 10 papildytos realybės taškų, kurių turinys papildo pagrindinę ekspoziciją ir padeda geriau pažinti šio žymaus lietuvių literatūros klasiko kūrybinį palikimą bei pačią asmenybę.

Lankytojai įvairiuose taškuose gali išvysti virtualius vaizdus bei perklausyti garso įrašus: prie grafikos darbo „Žalčio pasaka“ galima klausytis poemos ,,Žilvinas ir Eglė“ ištraukų, kurias skaito aktorius Arnas Rosenas. Muziejuje eksponuojamas V. Mykolaičio-Putino portretas „prabyla“ paties poeto balsu – išgirstame 70-mečio sulaukusio V. Mykolaičio-Putino kūrybos bei gyvenimo apžvalgą. Čia galime pasigrožėti ir virtualiu rašytojui dovanotu auksiniu plunksnakočiu su rubinu. Viename iš taškų galime pamatyti V. Mykolaičio-Putino veido bareljefą. Tai erdvinė 3D projekcija, kurios techninis išpildymas mobiliojoje programėlėje gana sudėtingas ir yra didesnės apimties nei kitos vizualizacijos.

Anksiau V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje įgyvendinto projekto metu buvo sukurti du virtualūs terminalai, kuriuose pateikiama vaizdo ir garso įrašai, pasakojantys apie apie Balį Sruogą. Šiai išskirtinei asmenybei geriau pažinti yra sukurti 2 integruoti papildytos realybės taškai. Nukreipus išmanųjį įrenginį į B. Sruogos portretą išvysime „Dievų miško“ rankraščio fragmentus su cenzūra, atsakymu, rašytu B. Sruogos ranka bei jo paties sukurtus piešinius. Kitame taške – Balio Sruogos rinkinys ,,Saulė ir smiltys“. Čia galime pasigrožėti knygos viršeliu, kurį iš tautinių rūbų prijuostės juostų sukūrė pati Vanda Daugirdaitė-Sruogienė.

 

Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje norėdami išvysti tai, ko neįmanoma pateikti nuolatinėje ekspozicijoje tradicine forma, leidžiamės vedami mobiliosios programėlės. 10 komplektų dėlionių – tai raktas surasti vaizdus, nurodančius, kur yra interaktyvūs taškai.

Kelionė, sekant interaktyvius praplėstos realybės taškus, neprailgsta, nes čia turi ką apie rašytoją pasakyti ir parodyti autentiška rašomoji mašinėlė, stendai ar net knygų lentyna…Virtualioje realybėje išvystame suskaitmenintų rankraščių fragmentus, pirmųjų V. Krėvės knygų leidimus bei nemažą pluoštą senų autentiškų nuotraukų. Visa tai galima net virtualiai pavartyti. Išgirstame rašytojo dukters prisiminimus apie V. Krėvės-Mickevičiaus biblioteką, šachmatų stalelį, jo darbo stilių, ištraukas iš dramos „Skirgaila“; dzūkų liaudies dainą „Ganiau palšus jautelius“. Čia galima pamatyti ištraukas iš filmo „Daivų keliais“, V. Krėvės pasisakymą „Žodis Lietuvai“.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus direktoriaus Vlado Turčinavičiaus nuomone, šiuolaikinė visuomenė yra pasikeitusi, todėl svarbu informacinių technologijų pagalba atkreipti dėmesį į mūsų klasikų kūrybos bei asmenybių unikalumą, paskatinti domėjimąsi vertingu palikimu.

 

Beatričės Grincevičiūtės bute-memorialiniame muziejuje

Su kamerinio dainavimo puoselėtojos Beatričės Grincevičiūtės aktyvia muzikine veikla supažindina šiame muziejuje puikiai parengtos edukacinės programos „Dainomis apie dainas“, „Muzika kaip žodis, skaičius, spalva“ bei „Spalvomis apie paukščius“.

Visa tai originaliai papildo edukacinė mobilioji programėlė „Daugiau nei matai“. Šiame muziejuje papildytos realybės taškai neturi skiriamųjų žymėjimų. Čia tam pasitelkiamas komandinis žaidimas, priverčiantis sudėti vokuose esančius žodžius pagal Brailio rašto abėcėlę, kurie nukreipia į reikiamą tašką.

Sekame 8-iais interaktyviais taškais, kurie aptinkami ant daininkės portreto, senos autentiškos plokštelės, garso įrašo (CD) ar senovinės Ilguvos dvaro spintos. Virtualioje erdvėje matome vaizdo įrašą apie bajorų Grincevičių namus, nuotraukas. Klausomės Beatričės Grincevičiūtės atliekamų dainų: B. Dvariono „Žvaigždutė“, F. Šuberto „Heidenroslein“ („Lauko roželė“) ir kitų kūrinių, pianisto A. Rubinšteino atliekamos muzikos, F.Šopeno „Noktiurno“ (mėgstamiausių daininkės kūrinių). Intriguojantis J. Z. Janulevičiūtės filmo „Beatričė“ siužetas apie svečių priėmimą.

 

Venclovų namai-memorialinis muziejus įkurtas rašytojo, kultūros veikėjo Antano Venclovos bute (Elizos ir Antano Venclovų šeima čia gyveno 1945–1971 m.). Jo darbo kabinetas atspindi XX a. 5–6 dešimtmečio Vilniaus inteligentų buitį. Čia užaugo E. ir A. Venclovų sūnus Tomas Venclova – poetas, eseistas, plačių pažiūrų publicistas, Jeilio (Yale, JAV) universiteto profesorius.

Šiuo metu muziejus orientuojasi į jaunosios ir viduriniosios kartos lankytojus, yra socialiai aktyvus. Muziejus, puoselėjantis namų tradiciją – atvirus literatūrinius kontaktus ir tarptautinio bendradarbiavimo idėjas, pastaraisiais metais plečia veiklos lauką ir pamažu tampa muziejumi-susitikimų vieta ir platforma ne tik Lenkijos, bet ir kitiems Vidurio ir Rytų Europos regiono literatūros atstovams Lietuvoje. Sukaupta ir eksponuojama nemažai T. Venclovos knygų, archyvinė medžiaga apie Venclovų šeimos narius, jų politinę ir kūrybinę veiklą.

„Daugiau nei matai“ mobilioji programėlė suteikia galimybę prieiti prie 10 interaktyvių praplėstos realybės taškų. Šios prieigos išskirtinumas tas, kad XX a. laikotarpis pateikiamas kaip „laiko juosta“, su chronologika istorinių bei kultūrinių įvykių seka, kurių fone pateikiami žymių Venclovų šeimos narių gyvenimo ir kūrybos faktai ir juos atspindintys eksponatai.

Šiuo metu muziejus orientuojasi į jaunosios kartos lankytojus. Sukaupta ir eksponuojama nemažai T. Venclovos knygų, archyvinė medžiaga apie Venclovų šeimos narius, jų politinę ir kūrybinę veiklą.

„Daugiau nei matai“ mobilioji programėlė suteikia galimybę prieiti prie 10 interaktyvių praplėstos realybės taškų. Šios prieigos išskirtinumas tas, kad XX a. laikotarpis pateikiamas atkiromis „laiko juostomis“, kurių iš viso vienuolika – nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1989 m. Tianmenio aikštės protestų.

Integruoti papildytos realybės taškai pagal laiko juostą yra radę savo vietą įvairiose Venclovų namų vietose – knygų viršeliuose ir jų lentynose, Tomo Venclovos senelio Merkelio Račkausko, tėvo Antano Venclovos, mamos Elžbietos Teresės Račkauskaitės fotonuotraukose, ant radio aparato ir kitur. Kiekviena „laiko juosta“ virtualioje mobiliojoje aplinkoje pateikia svarbius Venclovų šeimos garbingų vyrų – senelio, tėvo ir sūnaus – kūrybos, politinės bei visuomeninės veiklos etapus. Papildomos realybės taškai atveria galimybę pamatyti vaizdo kroniką, kurioje A. Venclova svečiams skaito savo verstą Puškino poemą „Eugenijus Oneginas“, peržiūrėti nuotraukas iš A. Venclovos komandiruočių po Islandiją, Kiniją, Indiją, pavartyti A. Venclovos knygą „Kelionė po Kiniją“, išklausyti Tomo Venclovos atpasakojamą „Atvirą laišką“ – https://www.webofstories.com/play/tomas.venclova/47 , išklausyti „Laisvosios Europos Radijo“ (1987 m.) įrašą, kuriame Tomas Venclova kalba apie Helsinkio grupę, apie politinius kalinius ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galimybę.

Vienas vertingiausių Venclovų namų-muziejaus eksponatų – spalvoto stiklo vienetinė vaza (autorius Stasys Ušinskas), padovanota Antanui Venclovai jo 50-mečio proga. Ji saugoma muziejaus fonduose. Mobiliąja programėle sukurta vazos 3D vizualizacija sudaro galimybę  lankytojams pasigrožėti šiuo puikiu kūriniu.

Memorialiniai muziejai, skirti iškilioms asmenybėms, dažniausiai įrengiami jų buvusiose gyvenamosiose patalpose (namuose, butuose), kurie vertingi išlikusia namų aura, darbo ir buities autentika, todėl juose nieko negalima keisti bei perkrauti eksponatais. Tam, kad praplėsti tokių muziejų ekspozicijų erdves, pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, kuriančios naujas interaktyvias paslaugas.

Parengė Regina Matonienė