Kaip sumažinti darbo ir laiko sąnaudas dirbant su atminties institucijų informacinėmis sistemomis ir registrais?

Informacinių technologijų vystymosi tendencijas stebintys ir tyrinėjantys specialistai paskutiniais metais teigia, kad plėtojant robotizaciją, daugelio profesijų, tokių kaip buhalterių, duomenų pateikėjų į duomenų bazes ir kt., poreikis išnyks, nes jų funkcijas perims į informacines sistemas įdiegti robotai. Šie procesai daugelyje pasaulio šalių jau vyksta, tad tokie teiginiai pagrįsti jau ne tik teorija, bet ir praktika. Tam, kad tai vyktų, pirmiausia reikia sukurti dirbtinio intelekto turinį, kurį būtų galima į tuos robotus įdiegti. Kas tokį turinį turėtų ir galėtų sukurti, kiek tam konkrečiu atveju prireiktų  laiko? Tokius klausimus jau kelia ir atminties institucijos, kuriančios ir plėtojančios informacines sistemas bei registrus. Tai, kad tokio turinio reikia, šiandien jau akivaizdu ir plėtojant šių įstaigų valdomas, tvarkomas bei administruojamas informacines sistemas ir registrus. Akivaizdu ir tai, kad tokį turinį reikia sukurti dar iki to laiko, kol pradedamos rengti minėtų informacinių sistemų, registrų plėtros, modifikavimo ir modernizavimo programos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pradėtos modernizuoti devynios iki šiol atminties institucijose naudotos, anksčiau iš lėšų, kurias skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir Lietuvos Respublikos biudžetas, sukurtos informacinės sistemos. Jų modernizavimo projektiniai pasiūlymai buvo pradėti rengti dar 2014 metais. Tuo laikotarpiu dar nebuvo žinoma, kad šiandien jau ir Lietuvoje visai neblogai veiks garso atkūrimo tekstu programinė įranga, kuri labai praverstų dabar modernizuojamose informacinėse sistemose – jų duomenų bazėse pateikiant išsamius eksponatų aprašus. Nežinota, todėl toks funkcionalumas neįtrauktas ir į minėtų informacinių sistemų modernizavimo programas, tokioms veikloms nėra gautas ir finansavimas.

Kodėl atminties institucijoms automatizuotas garso atkūrimas tekstu yra itin aktualus?  Atsakyti į šį klausimą galima kad ir pateikiant Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos esamo funkcionalumo pavyzdį. Dabar, LIMIS duomenų bazėse aprašant muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus, naudojama apie šimtas į šią sistemą integruotų muziejų specialistų pagal galiojančius standartus sukurtų įvairaus dydžio klasifikavimo sistemų (įvairios struktūros tezaurų, klasifikatorių). Aprašant objektą, norint nurodyti jo išskirtinius požymius, reikia ne tik ranka įrašyti jo pavadinimą, apskaitos numerius, bet ir tą objektą priskirti rinkiniui, kuriam jis priklauso, nurodyti, kokias medžiagas ir atlikimo technikas naudojant jis padarytas arba sukurtas, kokia objekto spalva, išmatavimai ir kt. Šioje sistemoje apie objektą informaciją (jei jos turima) jau galima pateikti daugiau negu dviejuose šimtuose informacinių laukų (reikalingos reikšmės dažnu atveju yra pasirenkamos iš klasifikavimo sistemų). Tam sugaištama nemažai laiko. Siekiant optimizuoti informacinės sistemos veiklą, sumažinti objektų aprašymui šiandien reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, iškyla realus poreikis, kad į sistemą įvedus vieno ar kito objekto pavadinimą, nurodžius jo tipą ar sukūrimo amžių, klasifikavimo sistemos automatizuotai pateiktų tik tas objektą apibūdinančias reikšmes, kurios gali būti tokiems objektams aktualios. Pvz., renkantis XII a. žiesto puodo pagaminimo medžiagas apibūdinančią reikšmę duomenų pateikėjas  sistemos Medžiagų klasifikatoriuje neturėtų matyti galimybės pasirinkti metalą, stiklą, popierių ir pan., nes iš tokių medžiagų tuo metu jokie puodai nebuvo gaminami. Tuo tarpu šiandien muziejininkas, aprašydamas tokį objektą, reikšmes renkasi iš į LIMIS integruoto Medžiagų klasifikatoriaus, kuriame yra pateiktos visos galimos kultūros paveldo objektams apibūdinti reikalingų medžiagų pagrindinės ir šalutinės reikšmės. Tam, kad nereikėtų peržiūrėti didžiulio jo sąrašo, yra galimybė klasifikatoriaus viršuje esančiame laukelyje įrašyti norimą reikšminį žodį ar jo šaknį, o tada sistema automatizuotai pateikia visus įvestą reikšmę atitinkančius raktinius žodžius. Nepaisant to, kad reikalingą reikšmę rinktis reikėtų ir iš labiau automatizuotai veikiančių klasifikavimo sistemų, poreikis ir šioje srityje LIMIS modernizuoti akivaizdus. Tai aktualu ir kitoms atminties institucijų informacinėms sistemoms.

Tie, kas kuria, valdo ir tvarko informacines sistemas, šiandien kelia klausimą, kas tai galėtų padaryti, kokių tam reikėtų darbo laiko bei finansinių resursų? Toks klausimas iškilo ir šių metų rugsėjo 11–12 dienomis Lietuvos dailės muziejaus filialo darbuotojų organizuotuose Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistų darbo su LIMIS mokymuose, kuriuose dalyvavo 10 šio muziejaus darbuotojų.

Tokio optimizavimo poreikį šiandien labiausiai aktualizuoja muziejuose dirbantys archeologai. Ir čia informacinių sistemų specialistų žvilgsnis nukrypsta į tuos pačius archeologus bei Lietuvos archeologų draugiją, kurios nariais dauguma minėtų archeologų yra. Būtų puiku, jei ši draugija, bendradarbiaudama su informacinių technologijų specialistais, pasitelkdama kitų pasaulio šalių specialistų sukauptą patirtį, parengtų ir įgyvendintų su archeologijos objektų apibūdinimu informacinėse sistemose įdiegtų klasifikavimo sistemų modernizavimo programą. Jų pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitų sričių specialistai. Taip, einant laikui, atsirastų ir tas reikalingas į informacines sistemas, registrus įdiegti dirbtinio intelekto turinys. Taigi, svarbu kad tie, kurie kelia tokius informacinių sistemų optimizavimo klausimus, suprastų, jog tai, kaip šie procesai vyksta ir vyks, priklauso ne tik nuo tų, kas tas informacines sistemas kuria, valdo, tvarko ir administruoja, bet ir nuo tų, kam šios sistemos yra kuriamos. Taigi ir vienos, ir kitos pusės bendradarbiavimas šioje srityje būtinas. Tokiam bendradarbiavimui LIMIS valdantis, tvarkantis ir administruojantis LDM filialas LM ISC ir kviečia visų sričių specialistus, kurie savo darbe jau naudoja arba planuoja naudoti LIMIS.

Tačiau… Prieš imantis tokio darbo, aktualu gerai išanalizuoti, ar išties toks darbas reikalingas, ar tai jau nėra praėjęs etapas, ar jį negalėtų pakeisti jau sukurtos ir veikiančios informacinės technologijos – sukurti informacinių technologijų sprendimai.

Kaip minėta pradžioje, šiandien jau ir lietuviški žodžiai, ir ne tik žodžiai, o visas tekstas visai neblogai, naudojant jau sukurtą programinę įrangą, atkuriamas (užrašomas) tekstu. Jei tokius funkcionalumus galima įdiegti į informacines sistemas, registrus, ar dar yra poreikis minėtas klasifikavimo sistemas automatizuoti ir tą daug laiko ir darbo sąnaudų reikalaujantį dirbtinio intelekto turinį kurti? Gal tiems poreikiams, kurie buvo paminėti, realizuoti, užtektų tiesiog į informacines sistemas ir registrus integruoti tam pritaikytą garso atkūrimo tekstu programinę įrangą? Tada informaciniame lauke, kuriame reikia pateikti vieną ar kitą objektą apibūdinančią reikšmę, pvz., paspaudus „pelytę“ ir į mikrofoną aiškiai pasakius reikalingą terminą, informaciniame lauke automatiškai atsirastų atitinkama reikšmė, nurodyta klasifikavimo sistemoje. Čia iškyla ir kitas klausimas, kam iš viso tų klasifikavimo sistemų reikia, jei visus garsu pasakytus reikšminius žodžius galima automatizuotai atkurti tekstu. Gali būti, kad ateityje bus sukurta tokia programinė įranga, kad tų klasifikavimo sistemų ir nereikės, bet šiandien, atsižvelgiant į tai, kad atminties institucijose dirba labai skirtingo išsilavinimo ir mentaliteto specialistai, kad žmogiška yra klysti (daryti klaidų), tokių klasifikavimo sistemų, kurias dažnai vadiname antologijomis, vis dar reikia. Antologijų reikės ir ateityje, kad turėtume kur pasižiūrėti, ką vienas ar kitas terminas reiškia.

Taigi, atminties institucijų informacines sistemas dar tik pradėjome modernizuoti, o jau akivaizdūs poreikiai, kad realizavus tai, kas numatyta šiame sistemų modernizavimo etape, reikės kito modernizavimo etapo, kuriam jau dabar, įvertinę esamus ir galimus pasiekimus informacinių technologijų srityje, turime rengtis.

Danutė Mukienė,

LDM filialo LM ISC LIMIS vedėja, projekto „Virtualus muziejus“ vadovė

Nuotrauka iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto svetainės www.eimin.lt

Atnaujinta: 2019-09-17