Ko reikėtų neužmiršti pradedant kurti elektroninius įrankius, produktus ir paslaugas?

2017 m. antroje pusėje Estija pirmininkavo Europos Sąjungos Taryboje. Vienas iš pirmininkavimo proga suorganizuotų renginių buvo liepos 13–14 dienomis įvykusi konferencija „Kultūros paveldas 3.0: lankytojai ir prieiga skaitmeninėje eroje“[1]. Ši konferencija buvo tiesiogiai transliuojama, jos įrašai buvo paviešinti[2].

Konferencijos metu Zuzanna Stańska[3] vedė seminarą „Tarp poreikio ir įgyvendinimo: skaitmeninių sprendimų iššūkiai – kaip padaryti, kad elektroniniai įrankiai, produktai ir paslaugos, kuriuos naudoja kultūros įstaigos, veiktų ir kodėl juos reikėtų naudoti?“[4] Seminare buvo analizuojami elektroninių produktų kūrimo aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Ši publikacija yra rašyta Zuzannos Stańskos pranešimo pagrindu, todėl suprantantiems anglų kalbą yra rekomenduojama perklausyti patį pranešimą. Rengiant publikaciją  Zuzannos Stańskos pranešime pateikta informacija buvo papildyta duomenimis  iš kitų literatūros šaltinių.

Pradžia

  • Ar tikrai reikia tos programinės įrangos / produkto?
  • Ką norima juo pasiekti?
  • Ką norima duoti visuomenei?

Prieš pradedant kurti  elektroninį  produktą reikia išsiaiškinti, ar jis tikrai reikalingas.  Reikalingumas turėtų būti pagrįstas realiais institucijos ar visuomenės poreikiais. Neretai įstaigos yra pavaldžios kokiai nors institucijai, pavyzdžiui, Kultūros ministerijai, kuri nustato tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, tai gali būti per metus sukuriamų elektroninių produktų kiekis. Dažnai pati institucija neturi pakankamai lėšų, reikalingų jiems sukurti, todėl yra ieškoma institucijų, fondų ar asmenų, kurie galėtų finansiškai paremti projekto įgyvendinimą.  Ne visada rėmėjų iškeltos sąlygos atitinka įstaigos arba visuomenės poreikius. Būna atvejų, kai, sukūrus produktą, atitinkantį finansuotojų reikalavimus, paaiškėja, jog tokio produkto niekam nereikia. Tada „uždedame varnelę“ ataskaitoje, o pats produktas „dūla“ nenaudojamas.

Tam, kad taip neatsitiktų, būtina aiški institucijos strategija  elektroninių produktų kūrimo srityje ir iš anksto aiškiai suformuota  būsimo produkto vizija.

Naudotojas

  • Kas naudosis produktu (kas bus kuriamo produkto tikslinė auditorija)?

Kiekvienas produktas turi turėti savo tikslinę auditoriją. Dažnai pasitaiko, kad prieš pradedant kurti produktą tikslinė auditorija neišskirama – produktas kuriamas visiems. Tuo tarpu žmonių interesai ir poreikiai platūs. Maža tikimybė, jog moksliniu stiliumi parašytas turinys pritrauks šiuo stiliumi neskaitančius asmenis. Norint sukurti produktus, kurie tenkintų visų poreikius, reikia didelio kiekio finansinių ir intelektualinių išteklių. Dažniausiai to neturime, todėl, prieš imdamiesi  darbo, turime žinoti, kokiai konkrečiai auditorijai produktas bus kuriamas. Susidarius galimybei ir atsiradus poreikiui, rekomenduojama kuriamą produktą praplėsti funkcijomis, kurios patrauktų ir kitas tikslines vartotojų grupes.

Įrenginiai

  • Kodėl pilnai neišnaudojus įrenginio?
  • Ar įrenginiai yra šiuolaikiški ir tenkina institucijos, visuomenės poreikius?

Renkantis įrenginį, į kurį bus integruotas kuriamas produktas, reikia atsižvelgti į tai, kokios įrenginio galimybės, kiek tas produktas reikalingas įstaigai, visuomenei, kokia produkto tikslinė auditoriją, ar įrenginys, produktas ilgalaikis, šiuolaikiškas.

Turi būti suderinta produkto ir įrenginio funkcijos bei galimybės. Pavyzdžiui, produktui, turinčiam vaizdo atpažinimo funkciją, reikia įrenginio, turinčio videokamerą ir atvirkščiai, turint įrenginį su videokamera, produktą galima papildyti vaizdo atpažinimo funkcija. Reikėtų išnaudoti kuo daugiau įrenginio suteikiamų galimybių ir nustatyti, ar jis palaikys ateityje galimus kuriamo produkto atnaujinimus.

Būtina neužmiršti, kad skirtingos auditorijos turi kiek kitokius poreikius įrenginiams. Pavyzdžiui, senjorams skirti įrenginiai turėtų turėti didelius mygtukus ir ekraną. Jauniems žmonėms naudojami įrenginiai turėtų būti šiuolaikiško dizaino.

Reikia pagalvoti ir apie įrenginio ilgalaamžiškumą ne tik produkto atnaujinimų palaikymo, bet ir rinkos prasme. Produkto kūrimas gali užtrukti kelerius metus ir, jei pasirinktas įrenginys yra pakankamai naujas, pavyzdžiui, išmanieji akiniai, tai gali būti, jog tuo atveju, jei elektroninis produktas bus kuriamas keletą metų, jį sukūrus, visuomenėje tokie produktai jau bus nebeaktualūs. Nauji įrenginiai gali būti labai išreklamuoti, bet neturėti išliekamosios vertės. Elektroninių produktų srityje taip pat atsiranda nemažai trumpalaikių mados objektų, kurie greitai tampa nebeaktualūs.

Darbuotojai

  • Ar darbuotojai turi patirties elektroninių produktų kūrimo srityje?
  • Kas bus projekto vadovas?

Elektroniniai produktai yra sudaryti iš įvairių elementų. Jų sukūrimas reikalauja skirtingų žinių, pavyzdžiui, programavimo, dizaino, tekstų kūrimo ir kt. Galutiniam produkto rezultatui įtakądaro kiekvienas iš jų. Kokybę užtikrina reikiamų sričių specialistai.  Ne visada yra galimybė visus juos turėti projekto įgyvendinimo komandoje. Dėl išteklių, dažniausiai finansinių, trūkumo kartais yra bandoma išsiversti savo jėgomis, tad konkrečių veiklų imasi žmonės, neturintys toje veiklos srityje reikiamų žinių ir patirties. Tai netinkama praktika.

Projekto, kuriamo produkto sėkmė daug kuo priklauso nuo projekto vadovo, žmogaus, kuris organizuoja ir koordinuoja visas elektroninio produkto sukūrimo ir integravimo (diegimo) veiklas, esant reikalui, inicijuoja pirminių planų koregavimus, palaiko ryšius su partneriais, rūpinasi projekto ir produkto reklama. Aktualu ir tai, kad, sukūrus produktą, būtų paskirti atsakingi darbuotojai, kurie rūpintusi jo priežiūra ir naudojimu pagal paskirtį, tobulinimu.

Testai ir statistika

  • Ar sistema ir įrenginiai yra tinkamai testuojami?
  • Ar vedama produkto, programinės įrangos naudojimo statistika, ar ja kas nors domisi, ją analizuoja ir daro išvadas?
  • Kokie yra veikos matuokliai?

Dažnai darbas prie elektroninio produkto pasibaigia jį sukūrus ir pateikus visuomenei. Tai, kad reikia rūpintis jo palaikymu, dažnai prisimenama tik tada, kai kas nors primena, jog jis nebeveikia. Viena iš elektroninių produktų neveikimo priežasčių gali būti pokyčiai įrenginio programinėje įrangoje. Pvyzdžiui, įrenginys, į kurį elektroninis produktas įdiegtas, nebepalaiko funkcijos, kurią jis naudoja. Dažnai pasitaiko atvejų, kai į įrenginį yra integruota trečiosios šalies sukurta programinė įranga, paslauga, kurios veikimas ar teikimas po kurio   laiko yra nutraukiamas. Dėl šios priežasties tuo pat metu pradeda nebeveikti ir sukurtas elektroninis produktas. Naudojant elektroninius produktus periodiškai reikia  patikrinti, ar viskas veikia, reikia sekti ir trečiųjų šalių paslaugų, nuo kurių yra priklausomi mūsų sukurti įrenginiai, skelbiamas naujienas.

Aktuali ir sukurtų elektroninių produktų naudojimo statistika. Ne visada renkame duomenis apie tai, kiek ir kas jais naudojasi, o jei ir renkami, tai ne visada jie yra analizuojami. Statistinė analizė sudaro galimybę įvertinti, atlieka ar ne mūsų sukurti produktai savo paskirtį, o jei neatlieka, tai kodėl, ką reikia padaryti, kad jais būtų naudojamasi. Tate muziejuje vieno darbuotojo pareiga yra kasdien analizuoti iš įvairių muziejaus šaltinių, pavyzdžiui, socialinių medijų, internetinių svetainių, mobiliųjų aplikacijų ir kt. šaltinių surenkamą statistiką. Svarbu iš anksto nusistatyti, kokie duomenys (veiklos matuokliai) turi būti renkami, juos rinkti, analizuoti ir, atsižvelgus į išvadas, imtis reikiamų priemonių norimam tikslui pasiekti.

Programinės įrangos gyvavimo palaikymas

  • Atnaujinimai
  • Naujos sistemos
  • Nauji įrenginiai

Sparti kaita ir pastovumo nebuvimas yra vienas iš neatsiejamų šiuolaikinio pasaulio bruožų. Keičiasi poreikiai, sistemos, įrenginiai. Nepritaikius sukurtų produktų prie pokyčių, kyla grėsmė, jog jie nebebus naudojami arba nebus galimybės jų naudoti.

Pasikeitus tikslinės grupės poreikiams, produktas turėtų būti atnaujintas ir turinį jis turėtų  pateikti kitaip. Tai galima iliustruoti Nyderlandų Valstybinio muziejaus pavyzdžiu – šis muziejus ėmėsi iniciatyvos suteikti kitus viešinamus pavadinimus eksponatams, kuriuose buvo šiais laikais atskiras žmonių grupes, tautas įžeidžiantys žodžiai, bet, siekiant išsaugoti istorinį kontekstą[5], tų eksponatų senieji pavadinimai buvo palikti informacinių sistemų duomenų bazėse kaupiamuose objektus identifikuojančiuose metaduomenyse.

Elektroninai produktai yra priklausomi nuo į juos integruotos programinės įrangos, veikiančių operacinių sistemų, interneto naršyklių ir kt. Šios įrangos keičiasi, jos gali būti atnaujintos arba jų veikla gali būti nutraukta. dėl to produktas gali nustoti funkcionuoti. Norint, kad produktas vėl veiktų, jį reikia atnaujinti. Atnaujinimo apimtys priklauso nuo aplinkos pasikeitimo lygio. Adaptuoti produktą nežymiai pasikeitusiai aplinkai reikia mažiau išteklių, negu jį pritaikyti visai kitai aplinkai. Reikia neužmiršti, jog produkto veikimui naudojami įrenginiai taip pat keičiasi ir turimas įrenginys gali būti nebegaminamas. Dėl šios priežasties, norėdami toliau naudoti produktą, gali reikėti pakeisti įrenginį ir produktą pritaikyti naujam įrenginiui.

Norint, kad  elektroninis produktas  būtų nuolat pasiekiamas, reikia žinoti, jog tai nėra produktas, kuris vieną kartą padarytas visada bus pasiekiamas. Kurdami jį mes ilgam laikui  įsipareigojame nuolat rūpintis jo veikimu ir tam skirti finansinių bei intelektualinių išteklių.

Kodo kontrolė

  • Kas yra pirminio kodo teisių savininkas?
  • Kas iš tikrųjų yra kodo savininkas?

Reikia žinoti, kam priklauso elektroninio produkto pirminis kodas (angl. source code). Sukūrus produktą, institucijai (užsakovui) priklauso jo vykdomasis failas (angl. executable), bet dažnai jai nepriklauso jo pirminis kodas. Vykdomajame faile yra sukompiliuotas[6] pirminis kodas. Norint pakeisti elektroninį produktą, reikia modifikuoti pirminį kodą. Įstaiga, turėdama pirminį kodą, nėra pririšta prie elektroninio produkto kūrėjo. Iškilus nesklandumams (pavyzdžiui, komplikuoti užsakovo ir paslaugų teikėjų santykiai, paslaugų teikėjai nutraukia veiklą, ir kt.), jei įstaiga turi kuriamo produkto pirminį kodą, ji turi  galimybę užsakyti darbus kitiems kūrėjams, vystyti, tobulinti produktą, išlaikyti jo savitumą. Neturint šio  kodo, el. produktą reikėtų pradėti kurti iš naujo.

Pirminio kodo savininkas turi teisę jį panaudoti kurdamas kitus elektroninius produktus, taip pat ir kitoms įstaigoms bei įmonėms. Taip gali atsirasti kiti labai panašūs elektroniniai produktai, darantys įtaką įstaigos sukurto pirminio produkto savitumui.

Labai svarbu, kad užsakovas tinkamai parengtų sutarties su paslaugų teikėju sąlygas. Sutartyje turi būti nuostata, jog pirminis kodas priklauso užsakovui ir kad šis kodas jam turi būti pateiktas užbaigus vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tai yra susiję su didesne kuriamo produkto kaina, bet tai laikui einant, ypač norint patobulinti, pakeisti produkto veikimą, atsiperka[7].

Be produkto pirminio kodo, įstaigai dar turėtų priklausyti ir kitos jo sudedamosios dalys, pavyzdžiui, dokumentacija, dizainas ir kt. Elektroniniai produktai turėtų būti pasiekiami per įstaigos interneto svetaines, socialinių tinklų paskyras.

Reklama

  • Kaip žmonės sužinos apie produktą?
  • Ar biudžete yra numatyta lėšų sukurto produkto, projekto reklamai?
  • Ar yra marketingo planas?

Sukurtą produktą reikia pristatyti visuomenei, tikslinei auditorijai. Dažnai elektroninio produkto paleidimo laikotarpiu tam yra naudojamos specialios reklaminės kampanijos. Užbaigus projektą įgyvendinti, sukurtų produktų reklama kartais pamirštama. Tokiu atveju gyventojai, praleidę reklamavimo kampaniją, apie produkto egzistavimą nesužino. Būtina pasirūpinti, kad tikslinėms grupėms aktuali informacija visada būtų prieinama. Tam reikia numatyti lėšų ir turėti ilgalaikį marketingo planą, apimantį visą produkto gyvavimo laikotarpį.

Institucijos internetinės svetainės tituliniame puslapyje reikėtų pateikti bent nuorodą į produktą reklamuojantį puslapį ir patį produktą. Reklamos puslapyje reikia pateikti vaizdinę medžiagą apie produktą ir išsamų, įtaigų jo aprašymą.

Reikėtų neužmiršti optimizuoti paieškos sistemoms institucijos internetinę svetainę ir mobiliųjų programėlių parduotuvės puslapį, kuriame yra pateiktas elektroninis produktas. Optimizavimas paieškos sistemoms (angl Search Engine Optimization, trump. SEO) padidina produkto matomumą, nes tai suteikia galimybę puslapiams užimti aukštas pozicijas paieškos rezultatų išklotinėse.

Įstaigos viduje informacija apie turimus elektroninius produktus turėtų būti pateikta lankytojų aptarnavimo patalpų matomiausiose vietose, pavyzdžiui, prie kasos, rūbinės. Darbuotojai turėtų būti susipažinę su įstaigose veikiančiais elektroniniais produktais, nes jie turi konsultuoti lankytojus šių produktų veikimo klausimais, padėti jiems jais naudotis.

Minimalus įgyvendinamas produktas

Nutarus sukurti elektroninį produktą, geriausia būtų iš pradžių sukurti minimalų įgyvendinamą produktą (angl. minimum viable product). Toks produktas turi minimalų funkcijų ir turinio kiekį. Jis yra greitai ir pigiai sukuriamas, ir sudaro galimybę jį išbandyti realiomis sąlygomis. Gautas grįžtamasis ryšys padeda pamatyti realias jo naudojimo ypatybes, tai, kas veikia ir kas neveikia, toliau jį vystyti, kad jis patenkintų realius lūkesčius. Minimalų įgyvendinamą produktą galima būtų traktuoti kaip demonstraciją, kurios tikslas yra patestuoti produktą prieš skiriant dideles lėšas numatytam sukurti elektroininiam produktui ar sistemai.

 

Naudotos literatūros sąrašas

  1. Geary, Brian. Why Owning You Code is Important When Outsourcing Development [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. gegužės 22 d.]. Prieiga per internetą: https://blog.andplus.com/why-owning-your-code-is-important-when-outsourcing-development
  2. SIEGAL, Nina. Rijksmuseum Removing Racially Charged Terms From Artworks‘ Titles and Descriptions. [Žiūrėta 2018 m. gegužės 22 d.]. Prieiga per internetą: https://artsbeat.blogs.nytimes.com/2015/12/10/rijksmuseum-removing-racially-charged-terms-from-artworks-titles-and-descriptions/
  3. Stańska, Zuzanna. Between the need and realisation: digital solutions challenge – how to make digital tools, products and services in cultural heritage institutions work, and why use them? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2018 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=zZF6CCeVxsM&feature=youtu.be&t=3h59m57s

Išnašos:

[1] Angl. “Cultural Heritage 3.0: Audience and access in the digital era”.

[2] Pirmos dienos įrašas, Antros dienos įrašas

[3] Moiseum, kompanijos kuriančios mobiliasias programėles muziejams ir kitoms kultūros institucijoms http://www.moiseum.com/ , įkūrėja ir projektų vadovė.

[4] Angl. “Between the need and realisation: digital solutions challenge – how to make digital tools, products and services in cultural heritage institutions work, and why use them?”.

[5] SIEGEL, Nina. Rijksmuseum Removing Racially Charged Terms From Artworks’ Titles and Descriptions [interaktyvus].  [Žiūrėta 2018 m. gegužės 22 d.]. Prieiga per internetą: https://artsbeat.blogs.nytimes.com/2015/12/10/rijksmuseum-removing-racially-charged-terms-from-artworks-titles-and-descriptions/

[6] Kompiliavimas – tai procesas kurio metu aukšto lygio programavimo kalba (žmonių kalba) parašytas kodas yra paverčiamas į mašininį (mašinos, dažniausiai kompiuterio,  kalba parašyta) kodu.

[7]GEARY, Brian. Why Owning Yor Code is Important When Outsourcing Development [interaktyvus].  [Žiūrėta 2018 m. gegužės 22 d.]. Prieiga per internetą: https://blog.andplus.com/why-owning-your-code-is-important-when-outsourcing-development

Parengė Ieva Petkevičiūtė

 

 

Atnaujinta: 2018-09-28