Lietuvos bibliotekų virtualios ir kilnojamos parodos

Lietuvoje veikia 83 svarbesnės bibliotekos: valstybinės reikšmės (pvz., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos aklųjų, Lietuvos medicinos, Lietuvos technikos), organizacijų (LR Krašto apsaugos ministerijos, LR Seimo skaitykla, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos), viešosios apskričių ir rajonų bei muziejų. Čia neminime kaimų ir mažų miestelių bibliotekų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, regionuose veikiančios apskričių bibliotekos, aukštųjų mokyklų, miestų ir rajonų savivaldybių bibliotekos pritraukia intelektualiausius visuomenės sluoksnius, mokslininkus, menininkus. Dar aktualu paminėti ir muziejų biblioteka (veikia Biržų krašto muziejas „Sėla“, Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos nacionalinis muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Nacionalinio muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Žemaičių vyskupystės muziejaus bibliotekos, nemažai knygų yra sukaupę ir saugo daugelis kitų muziejų).

Šioje publikacijoje apžvelgiame keturių didžiausių Vilniaus bibliotekų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus apskrities viešosios Adomo Mickevičiaus, Vilniaus universiteto – parodas, kurios yra virtualios ir kilnojamos.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tarp kilnojamųjų parodų dominuoja fotografijų irt fotodokumentinės parodos, skirtos paminėti įvairiems istoriniams įvykiams, sukaktims, įžymioms asmenybėms. Dažnos ir įvairių šiuolaikinių menininkų kūrybos parodos. Paskutiniais metais išskirtinis dėmesys čia buvo skiriamas Algimanto Kezio kūrybai („ANGELAI“. Iš serijos „Angelų pasaulis“, „CHICAGO“).

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas akcentuoja, kad biblioteka, kurios erdvėje veikia parodos, yra puiki socialinės komunikacijos erdvė. Verta prisiminti šioje bibliotekoje 2017 m. vykusią parodą „Aktualijos“. Joje dalyvavo 20 kelių kartų menininkų, tarp kurių buvo ir žinomų Lietuvos dailės klasikų, ir jaunosios kartos atstovų –  tapytojai, grafikai Jonas Aničas, Žygimantas Augustinas, Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Rebeka Bruder, Jonas Čepas, Aistė Gabrielė Černiūtė, Indrė Ercmonaitė, Raimondas Gailiūnas, Giedrius Jonaitis, Jūratė Kluonė, Eimutis Markūnas, Jūratė Mitalienė, Kristina Norvilaitė, Viktoras Paukštelis, Vidas Poškus, Mindaugas Skudutis, Vytautas Tomaševičius, Mikalojus Povilas Vilutis, Ugnė Žilytė.

Naujienų portalas DELFI – vienas skaitomiausių Lietuvoje, o Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – svarbiausia informacijos ir žinių saugykla  šalyje. Simboliška, kad abi institucijos yra įsikūrusios kaimynystėje.

Pasak parodos kuratorės, dailininkams buvo pateiktas iššūkis pateikti kūrinį, kurio idėją ar gvildenamą temą galėtų atpažinti (perskaityti) visuomenė, besidominti šiandieninio pasaulio aktualijoms. Atspirties tašku tapo portalo DELFI medžiaga – nuo politikos iki kultūros ar pramogų gyvenimo aktualijų. Kuratorė sąmoningai rinkosi įvairius ir skirtingus parodos dalyvius, kad būtų plačiai pristatytas šiuolaikinis menas, bet ir naujienų įvairovė bei nuomonių daugialypiškumas.

Kai kurie darbai – itin abstraktūs, kiti konkretesni. Vieni metaforiškiau, subtiliau perteikia šią temą, kiti – iliustratyviau, drastiškiau. Vieni autoriau pasitelkia yra ir tradicines tapybos, grafikos technikas, kiti pristato asambliažus, instaliacijas, objektus.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamos virtualios parodos, skirtos žymių Lietuvos ir pasaulio kultūros ir visuomenės veikėjų bei valstybei ir visuomenei svarbių įvykių jubiliejams paminėti, bibliotekos vertingiausiems dokumentams, kolekcijoms ir ištekliams populiarinti. Virtualios parodos dažniausiai būna teminės, skirtos menininkų (dailininkų, rašytojų, poetų, kompozitorių) sukaktims (gimimo, mirties) atminti, taip pat svarbiems kultūrinio, visuomeninio, politinio gyvenimo įvykiams paminėti. Kai kurios virtualios parodos būna ir istorinės. Itin įspūdinga retrospektyvinė paroda „Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija“[1], pristatanti žymiausius XX a. septynių dešimtmečių rašytojus.

Tarp bibliotekos surengtų naujausių virtualių parodų  paminėtinos šios:  „Kazys Grinius – gydytojas, švietėjas, Ministras Pirmininkas ir Prezidentas“, „Lietuvių rašytojų draugija: septynių dešimtmečių istorija“. Tarp lankomiausių – „Vytautas Žalakevičius. Kinas – pavojinga, užkrečiama ir sunkiai išgydoma liga“; Alma Karosaitė: „Eilėrašti, o tikras mano vaike…

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka daugiausia rengia istorinės virtualias parodas. Paskutiniaisiais metais dėmesį patraukia šios:

Itin įspūdinga paroda „Lietuva Alfredo Römerio piešiniuose ir akvarelėse (2012-12-20)“. Joje –  62 rinktiniai lituanistinės tematikos jo kūriniais iš Lietuvos dailininkų piešinių ir eskizų kolekcijos (F 320). Visa vaizdinė medžiaga suskirstyta į penkias dalis: Portretų galerija, Linksmieji piešiniai, Vilniaus šventovės ir gyvenamieji namai, Lietuvos provincijos vaizdai, Lietuvių tautodailė. Kiekvienos dalies pradžioje pateikiama temą padedanti atskleisti citata iš A. Römerio dienoraščio, atsiminimų, jo amžininkų arba kūrybos tyrinėtojų publikacijų. Šią informaciją papildo išsamios dailės kūrinių anotacijos.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje rengiamos kilnojamos parodos, pristatančios ir šiuolaikinių menininkų kūrybą, ir su biblioteka susijusias aktualijas. Labai dažnos vaikų knygų iliustratorių parodos (bibliotekoje veikia Vaikų literatūros skyrius). Pvz., 2017  m. lapkričio mėnesį čia veikė Aušros Kiudulaitės iliustracijų paroda, vienai žymiausių pasaulio vaikų rašytojų – Astridai Lindgren – skirta paroda „Astrida Lindgren – mūsų visų pasaulio dalis“.

Pastarojoje parodoje – gausu unikalių XIX a. Vilniaus fotografijų. Jų autorius –
J. Czechowiczius. Pasak dailėtyrininko, „Vilnius visada išlaikys savo amžinąjį charakterį – tikro miesto ir tikros sostinės, pergyvenusios didelį istorinį kelią ir amžių tįsoje įgijusios neišdildomą dvasinio kilnumo antspaudą.“[2]

Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje, jos internetinėje svetainėje dažniausiai pristatomi naujausi leidiniai apie meną[3].

Lietuvos bibliotekų virtualios parodos turi dvejopą paskirtį. Vienos jų skirtos skirtos supažindinti lankytojus su įstaigos istoriniais rinkiniais, o kitos – įvairioms sukaktims, kurios susijusios su bibliotekose saugomais spaudiniais, rankraščiais, taip pat ir mūsų šalies, atskirų regionų ir miestelių istorinėms datoms, įvykiams paminėti. Šiose parodose taip pat pristatomos ir šiuolaikinės dailės tendencijos, žymiausių dailininkų kūryba.

Parengė Ona Gaidamavičiūtė

[1] Prieiga per internetą: http://parodos.lnb.lt/exhibits/show/lietuviu-rasytoju-draugija .

[2] Prieiga per internetą: http://www.eparodos.mb.vu.lt/vilnius_fotografijose/paminklai.htm .

[3] Prieiga per internetą: http://www.vda.lt/lt/biblioteka/galerija .