Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema (LIMIS)

Prezentacijos:
- LIMIS teikiamos komunikavimo su visuomene galimybės; Atsisiųsti >
- Kuo „Lietuvos muziejų informacinė sistema“ (LIMIS) gali būti įdomi ir naudinga mokyklų muziejams?; Atsisiųsti >

2007–2013 m. Europos Sąjungos Ekonomikos augimo programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonėje Nr. VP2-3.1.-IVPK-04-V „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“ buvo numatyta kurti bendrą kultūros paveldo skaitmeninį turinį, perkeliant į skaitmeninę formą duomenis apie unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus, meno ir literatūros kūrinius, svarbiausius istorijos ir visuomenės reiškinius bei teikti apie juos informaciją elektroninėje erdvėje. Atsižvelgus į šias aplinkybes buvo inicijuotas projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose“ (toliau – LIMIS projektas; Projektas).

LIMIS projektas buvo įgyvendintas dviem etapais: 2010–2012 m. LIMIS buvo sukurta ir įdiegta Lietuvos 4 nacionaliniuose bei 15 respublikinių muziejų, o 2013 m., gavus papildomų lėšų projektui vykdyti, sukurti papildomi LIMIS funkcionalumai, kurių nebuvo galima numatyti Projekto vykdymo pradžioje, bei papildomai LIMIS sistema įdiegta dar dviejuose naujai pradėjusiuose veikti Lietuvos respublikiniuose muziejuose.

Projektui finansavimas buvo gautas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto (atitinkamai 85 ir 15 proc.).

Projektą vykdyti 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 493 buvo pavesta Lietuvos dailės muziejui (toliau – LDM), o muziejuje ši veiklos sritis patikėta nuo 2009 m. liepos mėnesio veikiančiam LDM filialui Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS).

Pagal galiojančius teisės aktus LDM, sukūręs ir Lietuvos muziejuose įdiegęs Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (toliau – LIMIS; Sistema), yra šios Sistemos valdytojas bei tvarkytojas, atsakingas už jos tinkamą naudojimą pagal paskirtį bei Sistemos plėtrą.

Projekto metu buvo ne tik sukurta ir Lietuvos muziejuose įdiegta LIMIS, bet ir LDM patalpose įrengta LIMIS serverinė, nupirkta serverinės įranga bei serverinės saugų darbą užtikrinti turinti įranga. Lietuvos nacionaliniams ir respublikiniams muziejams, kurie šiame projekte buvo naudos gavėjai, nupirkta ir pagal sutartis su muziejais patikėjimo teise perduota valdyti LIMIS įdiegimui ir funkcionavimui skirta kompiuterinė įranga (LIMIS-M tarnybinės stotys, kompiuteriai, monitoriai, QR kodai, QR kodų skaitytuvai, monitorių kalibratoriai, audiogidų įrangos komplektai).

Projekto vykdymo metu itin daug laiko pareikalavo duomenų perkėlimas iš Lietuvos muziejuose iki šiol naudotų neperspektyvių informacinių sistemų į LIMIS duomenų bazes. Projekto vykdymo metu sukurtas LIMIS portalas www.limis.lt, viešinantis sklaidai skirtus duomenis, pateiktus į LIMIS-C duomenų bazę, ir dvidešimt viena muziejų LIMIS elektroninių katalogų viešoji prieiga (interneto svetainė), kurias, pradėjus veikti LIMIS sistemai, toliau administruoja, aktualia informacija pildo patys Lietuvos muziejai, kuriuose yra įdiegtas LIMIS-M posistemis ir kuriems yra sukurtos minėtos viešosios prieigos.

LIMIS sukūrimo bei įdiegimo muziejuose paslaugas vykdė LM ISC LIMIS organizuotų viešųjų pirkimų metu pirkimo konkursus laimėjusios įmonės arba įmonių jungtinės veiklos grupės.

2010–2012 m. LIMIS kūrė ir ją muziejuose diegė jungtinės veiklos grupė, kurią sudarė UAB „Alna Software“, UAB „Sintagma“ ir UAB „Webmedia“ („Nortal“), o 2013 m. (LIMIS naujų funkcionalumų sukūrimo etape) – jungtinės veiklos grupė, kuriai priklausė UAB „Asseco Lietuva“, UAB „Alna Software“ ir UAB „Nortal“. Sistemos sukūrimo techninės priežiūros paslaugas teikė UAB „IO Project“. Buvo perkamos ir LIMIS projekto viešinimo paslaugos.

Raktiniai žodžiai: Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema, Lietuvos dailės muziejus, projektas, Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras, posistemis, struktūra, funkcionalumas.

LIMIS projekto tikslai

LIMIS projekto vykdymo metu buvo siekiama sukurti informacinę sistemą (LIMIS), kuri sudarytų galimybę interneto naudotojams (toliau – naudotojai; vartotojai) jiems patogia forma operatyviai, vieno langelio principu interneto LIMIS viešosiose prieigose susirasti sklaidai skirtą informaciją apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus. Norint pasiekti šį tikslą reikėjo:

sukurti tokią integralią visiems Lietuvos muziejams skirtą informacinę sistemą, kuri sudarytų galimybę, vadovaujantis vienodais standartais, automatizuoti Lietuvos muziejų eksponatų ir kitų vertybių apskaitą, centralizuotą susijusių duomenų kaupimą bei jų ilgalaikį išsaugojimą;
automatizuoti duomenų apie Lietuvos muziejuose saugomus eksponatus ir kitas vertybes apdorojimą ir teikimą valstybės įstaigoms bei institucijoms;
subendrinti Lietuvos muziejuose tvarkomus duomenis, skirtus ilgalaikiam išsaugojimui ir vieningai sklaidai, į bendrą tinklą;
suteikti visuomenei priėjimą prie informacijos apie Lietuvos muziejuose saugomus eksponatus ir kitas vertybes patogia elektronine forma;
padaryti LIMIS duomenų bazėse sukauptą sklaidai skirtą informaciją apie Lietuvos muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus prieinamą kituose portaluose – virtualioje Lietuvos ir užsienio kultūros paveldo erdvėje.

LIMIS atliekamos funkcijos

2010–2013 m. sukurta LIMIS atlieka šias funkcijas:

kaupia ir saugo Lietuvos muziejuose esančių eksponatų ir kitų vertybių apskaitos duomenis, aprašus (metaduomenis) bei su jais susietus tuos objektus identifikuojančius skaitmeninius vaizdus, vaizdo, garso įrašus ir kitas skaitmenines bylas, sukurtus pagal vienodus standartus;
teikia muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų metaduomenis ir su jais susietas skaitmenines bylas LIMIS duomenų gavėjams patogia elektronine forma;
formuoja ataskaitas, eksponatų apskaitos ir kitus dokumentus;
pagal poreikius teikia apdorotus Lietuvos muziejuose vykdomos apskaitos duomenis valstybės įstaigoms ir institucijoms;
formuoja visiems bendras klasifikavimo sistemas (klasifikatorius, tezaurus, raktažodžių ir personalijų žodynus), reikalingas Lietuvos muziejuose saugomiems kultūros paveldo objektams aprašyti;
duomenis apie Lietuvos muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus automatizuotai teikia išorinėmis informacinėms sistemoms;
LIMIS asmens duomenų tvarkymo tikslais užtikrina Sistemoje tvarkomos informacijos kontrolę ir sklaidai skirtą informaciją apie asmenis teikia visuomenei.

LIMIS projekto vykdymo metu pasiekti rezultatai

LIMIS projekto vykdymo laikotarpiu (2010–2012 m.), vadovaujantis vienodais standartais, buvo sukurta LIMIS, kurią sudaro 3 posistemiai (LIMIS-C, LIMIS-M ir LIMIS-K), ši sistema įdiegta į visus 2012 m. veikusius Lietuvos nacionalinius ir respublikinius muziejus bei sukurtas LIMIS-M alternatyvus posistemis, kuris sudaro galimybę nuotoliniu būdu, prisijungus prie LIMIS per interneto naršyklę, Sistema naudotis ir kitiems Lietuvos muziejams (savivaldybių, žinybiniams, muziejams-viešosioms įstaigoms ir kt.).

Sistemos sukūrimas ir įdiegimas muziejus įgalino:

automatizuotai vykdyti Lietuvos muziejuose kultūros paveldo objektų apskaitą;
vadovaujantis bendrais standartais, naudojantis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, kompiuteriais bei ryšio priemonėmis, kaupti (saugoti, archyvuoti), tvarkyti, sisteminti, viešinti ir valdyti bei į kitas duomenų bazes, taip pat ir tarptautines, teikti Sistemos duomenų bazėje esančius duomenis apie Lietuvos muziejuose saugomas vertybes;
į Sistemą integravus bendro naudojimo klasifikatorius, tezaurus, raktažodžių ir personalijų žodynus, literatūros šaltinių duomenų bazę, duomenų bazes, kaupiančias teksto, vaizdo, garso ir kt. informaciją apie visus muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus ir jų priklausomybę, vykdyti keitimąsi duomenimis tarp bendramuziejinės duomenų bazės ir muziejuose įdiegtų LIMIS-M posistemių duomenų bazių;
teikti elektronines paslaugas visuomenei, kuriomis naudodamiesi LIMIS viešųjų prieigų vartotojai turi galimybę gauti informaciją apie Lietuvos muziejuose saugomus ir LIMIS sistemoje aprašytus eksponatus bei kitas vertybes;
teikti duomenis apie Lietuvos muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus valstybės institucijoms, interneto vartotojams mokymo bei mokslinių tyrimų tikslais;
suformuoti ir plėtoti bendrą muziejų elektroninį katalogą – LIMIS duomenų bazę, kurioje saugomi Projekto vykdymo metu į ją perkelti duomenys iš muziejuose veikusių neperspektyvių informacinių sistemų bei LIMIS eksploatacijos metu į Sistemos duomenų bazę muziejų pateikiami duomenys;
vykdyti funkcionalią ir įvairialypę duomenų apie Lietuvos muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus paiešką, kuri yra įdiegta visuose Sistemos posistemiuose.

Lietuvos muziejų dalyvavimas LIMIS kūrimo etape ir Sistemos naudojimas muziejuose

LIMIS sukūrimas yra labai svarbi prielaida ir sąlyga muziejuose dirbančių specialistų kvalifikacijai kelti, tolesniam elektroninių paslaugų Lietuvos muziejuose vystymui – e. paslaugų apimtims didinti, kokybei gerinti. Projekto metu LIMIS kūrusių įmonių specialistai, bendradarbiaudami su LM ISC LIMIS, darbo grupių, kurias sudarė muziejų specialistai, nariais, išanalizavo muziejuose vykdomus eksponatų ir kitų vertybių apskaitos bei kitus procesus, surinktą informaciją apibendrino, suderino su muziejais ir pagal šiuos dokumentus suprojektavo ir sukūrė Sistemą. Dalis muziejų šiame etape dėl objektyvių ir (arba) subjektyvių priežasčių dalyvavo ne itin aktyviai arba visai nesurado laiko peržiūrėti jiems atsiųstus derinti dokumentus, todėl šių muziejų specifiniai poreikiai, susiję su juose saugomo kultūros paveldo apskaita, LIMIS diegimu juose, duomenų perkėlimu iš minėtuose muziejuose naudotų neperspektyvių duomenų bazių, nebuvo laiku deklaruoti, todėl į juos nebuvo atsižvelgta ir rengiant LIMIS projektinę dokumentaciją, kuriant Sistemą. Apie tai, kad yra tokių specifinių poreikių, paaiškėjo pradėjus eksploatuoti Sistemą. Dėl šių priežasčių 2013–2014 m. Sistemoje kai ką reikėjo pakeisti, o kartais ir patiems muziejams, kurie dėl savo kaltės LIMIS kūrėjams laiku nepranešė apie savo muziejų specifinius poreikius, reikėjo pakoreguoti iki šiol vykdytus muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų apskaitos procesus.

2014 m. pradžioje savo darbe Sistema jau naudojosi daugiau negu 60 muziejų. Prieš pradedant muziejams teikti duomenis į LIMIS, su kiekvienu iš jų LDM, kaip Sistemos valdytojas ir tvarkytojas, sudarė bendradarbiavimo sutartis, kuriose yra numatyti sutartį pasirašiusių šalių įsipareigojimai, darbo su LIMIS tvarka, duomenų, pateikiamų į LIMIS duomenų bazes, parametrai, naudojimo tvarka ir kiti su LIMIS eksploatavimu susiję klausimai. Tokių sutarčių pasirašymas tęsiasi naujiems muziejams pareiškus norą dirbti su LIMIS.

LDM visiems muziejams, kurie rengiasi pradėti dirbti su LIMIS, rekomenduoja pasitvirtinti muziejuose vykdomų skaitmeninimo veiklų, sukuriamo skaitmeninio turinio apskaitos tvarkas, atlikti skaitmeninti planuojamų objektų auditą, susidaryti artimiausiais metais planuojamų skaitmeninti objektų prioritetinius sąrašus, paskirti už skaitmeninimo veiklas atsakingus darbuotojus, LIMIS-M tarnybinių stočių, įdiegtų nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose, administratorius, dirbant su LIMIS laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, kurie susiję su skaitmeninimu, valstybinių informacinių sistemų, tarp jų ir LIMIS, naudojimu, duomenų kaupimu, saugojimu, viešinimu, teikimu į kitas duomenų bazes. Pasirašydami darbo su LIMIS sutartis, muziejai pasižada vykdyti ir šiose sutartyse nurodytus LIMIS-M posistemio naudotojų įsipareigojimus.

Sukūrus Sistemą, buvo pagerintas Lietuvos muziejų veiklos koordinavimas ir valdymas – parengta ir muziejams pateikta, internete paskelbta daug metodinės ir informacinės, rekomendacinio pobūdžio informacijos, kuri naudinga visiems muziejų darbuotojams vykdant kultūros paveldo objektų apskaitą, planuojant muziejaus veiklas ir kt.

Aktualiausia informacija, susijusi su LIMIS, yra skelbiama LIMIS portale ir projekto vykdymo metu sukurtoje bei LDM filialo LM ISC LIMIS administruojamoje, nuolat aktualia informacija atnaujinamoje informacinėje-metodinėje interneto svetainėje „Muziejinių vertybių skaitmeninimas“ www.emuziejai.lt.

Sukūrus Sistemą, pagerėjo informacijos apie kultūros paveldo objektus pateikimas naudotojams – jie šią informaciją LIMIS viešosiose prieigose jau gali pasiekti patogia skaitmenine forma. Interneto naudotojams yra sudaryta galimybė naudotis ir LIMIS teikiamomis interaktyviomis paslaugomis.

Įvedus į LIMIS duomenis apie muziejuose saugomus eksponatus, yra galimybė šią informaciją atsispausdinti, eksponato aprašą susieti su eksponatus identifikuojančiomis skaitmeninėmis bylomis, formuoti su eksponatų apskaita susijusius aktus, apskaitos knygas, ataskaitas, eksponatų restauravimo pasus, eksponatus identifikuojančius QR kodus, juos atsispausdinti ir jais vėliau pažymėti eksponatus saugyklose, parodose, ekspozicijose, leidžiamuose spausdintiniuose leidiniuose ir kt.

2013 m., naudojant LIMIS sistemoje sukauptą skaitmeninį turinį, Lietuvos nacionalinių ir respublikinių muziejų trisdešimčiai ekspozicijų buvo sukurta audiogidų paslauga. Muziejų lankytojai informaciją apie ekspozicijose rodomus vertingiausius eksponatus gali perklausyti lietuvių, anglų kalbomis ir peržiūrėti lietuvių gestų kalba naudodamiesi audiogidų įranga, kuri buvo nupirkta iš projekto lėšų ir muziejams perduota patikėjimo teise. Projekto vykdymo metu sukurtus audiogidams skirtus garso, vaizdo įrašus galima peržiūrėti, perklausyti, atsisiųsti ir naudojantis kompiuteriu bei mobiliaisiais įrenginiais, prie LIMIS portalo prisijungus per interneto naršyklę.

LIMIS posistemiai

LIMIS sudaro trys posistemiai – LIMIS-C, LIMIS-M, LIMIS-K.

LIMIS-C yra centrinis Sistemos posistemis. Jis skirtas skaitmeniniam turiniui, kurį į LIMIS duomenų bazes teikia muziejai, kaupti, saugoti, kopijuoti, teikti į LIMIS-K posistemį bei kitas duomenų bazes ir viešuosius katalogus (portalus), centralizuotai administruoti ir valdyti visus Sistemos operacinius duomenis (klasifikatorius, tezaurus, raktažodžius, personalijų žodynus ir kt.). LIMIS-C posistemio serverinė, kurioje eksploatuojama įranga naudojama LIMIS duomenims kaupti, saugoti, kurioje daromos rezervinės LIMIS duomenų kopijos, projekto vykdymo metu buvo įrengta ir pradėta eksploatuoti LDM patalpose. Ji yra aprūpinta modernia įranga. Pati LIMIS serverinės įranga nustatytu periodiškumu LIMIS-C duomenų bazėje saugomus duomenis automatizuotai kopijuoja į magnetines juostas. Papildomai dar vieną šių duomenų kopiją į magnetines juostas nustatytu periodiškumu padaro LIMIS-C administratorius. Ši antra duomenų kopija yra saugoma atsarginėje LIMIS serverinėje, esančioje kitoje patalpoje. Nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose papildomai dar po vieną tokių duomenų komplektą yra saugoma šiuose muziejuose įdiegtų tarnybinių stočių duomenų bazėse. Visa tai garantuoja, kad į LIMIS sistemą pateikti duomenys net ir įvykus LIMIS serverinėms gedimams bus išsaugoti.

LIMIS serverinės nepertraukiamą darbą garantuoja LIMIS serverinės įrengimo metu nupirkta serverinės įrangos garantinės priežiūros paslauga, kuriai pasibaigus LDM surado finansinių galimybių ją pratęsti. Nėra amžino variklio, todėl negalima atmesti galimybės, kad LIMIS serverinės įranga kada nors gali sugesti. Kaip tokiais atvejais turėtų būti elgiamasi, yra nurodyta LDM direktoriaus patvirtintame Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) veiklos tęstinumo valdymo plane, kuris reglamentuoja LIMIS veiklos tęstinumo užtikrinimą (šie reikalavimai yra privalomi visiems LIMIS naudotojams) ir kituose Sistemos valdytojo ir Tvarkytojo parengtuose dokumentuose. Su visais jais LIMIS duomenų teikėjai turi galimybę susipažinti interneto svetainėje „Muziejinių vertybių skaitmeniniams“ www.emuziejai.lt. Jei įvyktų incidentas, dėl kurio laikinai reikėtų sustabdyti LIMIS-C posistemio darbą, LIMIS sistema ir toliau galėtų naudotis tie nacionaliniai ir respublikiniai muziejai, kuriuose yra įdiegtas LIMIS-M posistemis ir veikia LIMIS tarnybinės stotys. Tuo laikotarpiu nevyktų tik apsikeitimas duomenimis tarp LIMIS-M ir LIMIS-C bei LIMIS-K posistemių, nebūtų teikiama informacija apie LIMIS-C sukauptus sklaidai skirtus duomenis LIMIS viešosiose prieigose.

Eksploatuojant Sistemą jos palaikymo ir garantinės priežiūros laikotarpiu, ją sukūrę tiekėjai pagal su LIMIS administravimo darbo grupe suderintą planą koreguoja LIMIS pastebėtas klaidas bei atlieka LIMIS valdytojo ir tvarkytojo, kitų Lietuvos muziejų inicijuotus LIMIS sistemos pakeitimus, turinčius pagerinti darbo su LIMIS kokybę. Visi padaryti pakeitimai ir ištaisytos LIMIS klaidos pirmiausia, prieš įdiegiant pakeitimus į LIMIS gamybinę aplinką, yra patikrinami LIMIS testinėje aplinkoje. Jei pakeitimai yra padaryti tinkamai, laikinai stabdomas darbas su LIMIS sistema ir į ją įdiegiami pakeitimai. Diegimo metu dirbti su LIMIS nėra galimybių, todėl apie laikiną Sistemos sustabdymą, planuojamus atlikti darbus ir tai, kuriomis valandomis nebus galima dirbti LIMIS gamybinėje aplinkoje, visus duomenų tiekėjus elektroninėmis priemonėmis iš anksto informuoja LIMIS-C administratorius.

LIMIS-M posistemis yra skirtas muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų automatizuotai apskaitai vykdyti, šiems objektams aprašyti, metaduomenims susieti su Sistemoje aprašytus vaizdus identifikuojančiomis bylomis, Sistemoje pateiktiems duomenims analizuoti, originaliems, išvestiniams, sklaidai skirtiems eksponatų skaitmeniniams vaizdams kaupti, archyvuoti bei skaitmeniniam turiniui teikti į LIMIS-C ir į kitas duomenų bazes bei viešuosius katalogus.

Sistemos sukūrimo metu yra realizuota galimybė muziejams naudoti arba nuotolinį posistemį (LIMIS-M alternatyvus), kuris nereikalauja posistemio diegimo ir su tuo susijusių kaštų, arba lokalųjį posistemį (LIMIS-M). Lokalusis posistemis projekto įgyvendinimo metu yra įdiegtas 4 Lietuvos nacionaliniuose ir 17 respublikinių muziejų, kurie LIMIS projekte dalyvavo naudos gavėjų teisėmis. Visi kiti muziejai su LIMIS dirba prie Sistemos prisijungę per interneto naršyklę. Tuo atveju jei ateityje kuris nors ar visi Lietuvos nacionaliniai ir respublikiniai muziejai sumanytų dirbti prisijungę prie Sistemos per interneto naršyklę, o ne naudodami jų muziejuose įdiegtą LIMIS-M posistemį, tai jie galėtų padaryti neprarasdami iki tol Sistemoje (LIMIS-C duomenų bazėje) ir savo muziejaus tarnybinėje stotyje sukauptų muziejaus duomenų, bet vėliau, jei vėl panorėtų sugrįžti dirbti su muziejuje įdiegtu LIMIS-M posistemiu, jie to padaryti negalėtų, nes ne visi duomenys, kaupiami LIMIS-C duomenų bazėse, automatizuotai vykdant kultūros paveldo objektų apskaitą, formuojant aprašus ir LIMIS sistemoje atliekant kitus darbus, apsikeitimo duomenimis tarp LIMIS posistemių metu iš LIMIS-C yra perkeliami į LIMIS-M posistemio duomenų bazes.

LIMIS-M alternatyvus posistemis – sudėtinė LIMIS-C posistemio dalis, kuriuo nuotoliniu būdu gali naudotis visi kiti Lietuvos muziejai. Jo funkcionalumas yra toks pat, kaip ir nacionaliniuose bei respublikiniuose muziejuose įdiegto LIMIS-M posistemio, išskyrus tai, kad tie muziejai, kurie naudojasi LIMIS-M alternatyviu posistemiu, neturi galimybės visų į LIMIS pateikiamų duomenų papildomai saugoti ir savo muziejuose, nes juose nėra įdiegtų LIMIS-M posistemių, LIMIS tarnybinių stočių.

LIMIS-K yra LIMIS-C posistemyje saugomų duomenų, skirtų sklaidai, viešinimo posistemis. Jį sudaro LIMIS portalas www.limis.lt ir muziejų LIMIS elektroninių katalogų viešosios prieigos (internetinės svetainės), kurių projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta 21 (po vieną kiekvienam muziejui – projekto naudos gavėjui). Papildomai yra sukurtas ir 1 kitų muziejų LIMIS elektroninių katalogų viešosioms prieigoms kurti skirtas internetinės svetainės šablonas, kuriuo naudodamiesi ir kiti Lietuvos muziejai gali susikurti savo muziejų LIMIS elektroninių katalogų viešąsias prieigas, jas savarankiškai administruoti, papildyti aktualia informacija.

LIMIS portalas

LIMIS portalas – viešasis duomenų katalogas, naudojantis ir viešinantis LIMIS centrinėje duomenų bazėje sukauptus, sklaidai skirtus Lietuvos muziejuose sukauptų, saugomų, automatizuotai aprašytų kultūros paveldo vertybių duomenis. Jis veikia nuo 2012 m. gruodžio mėnesio. Portale pateikta informacija pasiekiama įvairiais ryšio kanalais ir priemonėmis, sudarančiomis galimybę prisijungti prie LIMIS portalo ir konkrečių muziejų elektroninių katalogų svetainių internete. Portalo funkcijos apima visas paslaugas, teikiamas išoriniams (viešiesiems) LIMIS naudotojams: informacijos paiešką, informacijos atvaizdavimą, naršymą po portalo vidinius puslapius ir kt.

Pagrindinė portalo paskirtis – Sistemoje esančių sklaidai skirtų duomenų (aprašų ir su jais susietų skaitmeninių bylų, aprašytus objektus identifikuojančių skaitmeninių bylų – skaitmeninių vaizdų, vaizdo, garso įrašų ir kitų bylų) apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus viešinimas bei elektroninių paslaugų teikimas LIMIS portalo naudotojams. Portale yra sudaryta galimybė iš LIMIS-C duomenų bazėse pateiktų sklaidai skirtų duomenų formuoti virtualias parodas, peržiūrėti su kultūros paveldo objektų aprašais susietų skaitmeninių vaizdų galerijas, pasidalinti patikusia informacija su kitais interneto vartotojais, parašyti atsiliepimą apie portalą, peržiūrėti jame skelbiamą naujausią informaciją, susiformuoti sudominusių skaitmeninių bylų katalogą, išsamiai susipažinti su LIMIS, jos funkcionalumais. Portalo naudotojų patogumui yra sukurtas ir LIMIS-K veikia LIMIS portalo naudotojo elektroninis vadovas.

Portalas, naudodamas LIMIS-C duomenų saugykloje kaupiamus sklaidai skirtus Lietuvos muziejų pateiktus duomenis, šią informaciją viešina ne tik LIMIS portale integraliai, bet ir konkrečių muziejų LIMIS elektroninių katalogų viešosiose prieigose (interneto svetainėse).

LIMIS viešosiose prieigose yra pateikiama trijų lygių informacija:

neregistruotiems LIMIS portalo naudotojams – sklaidai skirti svarbiausi duomenys apie Sistemoje aprašytus kultūros paveldo objektus ir su jais susijusi informacija;
registruotiems LIMIS portalo naudotojams – išsamesni sklaidai skirti duomenys apie Sistemoje aprašytus kultūros paveldo objektus ir su jais susijusi informacija;
institucijoms – visi LIMIS-C duomenų bazėje sukaupti duomenys.

Teisę susipažinti su visais LIMIS sukauptais duomenis turi tų institucijų darbuotojai, kuriems šie duomenys reikalingi vykdant jiems pavestas tarnybines užduotis. Tarp tokių institucijų yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, prie šios ministerijos veikiantis Kultūros paveldo departamentas, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kt. – šiuo metu tokių institucijų, kurių darbuotojams, vykdantiems tarnybines užduotis, gali būti suteikta teisė susipažinti su visais LIMIS sistemoje pateiktais duomenimis, yra 20. Jų skaičius gali keistis priklausomai nuo to, kiek tokių institucijų gali būti naujai įsteigta ar panaikinta.

Kuriant ir plėtojant LIMIS portalą siekiama, kad:

LIMIS ir jos naudojimas prisidėtų prie informacinės ir žinių visuomenės plėtros;
padidėtų visuomenei teikiamų Lietuvos muziejų elektroninių paslaugų pasiūla;
padaugėtų galimybių visuomenei gauti informaciją apie Lietuvos muziejus ir juose saugomas vertybes;
elektroninių paslaugų plėtra prisidėtų prie visuomenės elektroninio raštingumo didėjimo;
padidėtų ryšio „visuomenė–muziejus“ operatyvumas;
būtų skatinama tyrėjų ir mokslininkų veikla;
LIMIS turinys būtų integruotas į kitas Lietuvos ir tarptautines kultūros paveldo elektronines sistemas ir taip būtų užtikrintos informacijos sklaidos apimtys bei nacionalinio paveldo virtualus pristatymas pasaulio bendruomenei;
LIMIS savo turiniu aktyviai prisidėtų prie mokymo ir mokymosi procesų bei jų plėtros;
būtų pagerintas prieinamumas prie informacijos apie Lietuvos muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus.

LIMIS ir autorių teisės

LIMIS buvo sukurta LDM sudarius paslaugos teikimo sutartį su Sistemą kūrusiomis informacinių sistemų kūrimo ir diegimo srityje besispecializuojančiomis įmonėmis (LIMIS projekto vykdymui specialiai suformuotomis jungtinėmis veiklos grupėmis). Pagal šias sutartis visi LIMIS projekto vykdymo metu sukurti darbo rezultatai ir su jais susijusios teisės, įgytos vykdant Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos sukūrimo, diegimo Lietuvos muziejuose ir susijusių paslaugų pirkimo sutartį, įskaitant turtines autorių ir kitas intelektinės ar pramoninės nuosavybės teises (išskyrus neturtines intelektinės nuosavybės teises), yra LDM nuosavybė, kurią muziejus gali naudoti, publikuoti, perleisti ar perduoti kaip mano esant tinkama ir be jokių geografinių ar kitų apribojimų.

LIMIS duomenų bazėse kaupiamą informaciją tvarkyti, platinti, naudoti galima tik tokia tvarka, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams.

Visos nuosavybės teisės, autorių teisės, prekės ženklų nuosavybės ir kitos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su LIMIS duomenų bazėse saugomu skaitmeniniu turiniu, identifikuojančiu muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus, priklauso tuos duomenis pateikusiems Lietuvos muziejams, jei Sistemoje nenurodyta, kad tokios teisės priklauso trečiajai šaliai.

LIMIS portalo ir kitų LIMIS viešųjų prieigų naudotojai viešosiose prieigose pateikiamą informaciją gali peržiūrėti ir naudoti nepažeisdami Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų. LIMIS Galimybių studija buvo parengta 2008–2009 m., LIMIS projekto paraiška ir investicinis projektas – 2009–2010 m., Projektas įgyvendintas 2010–2013 metais. Per tą laikotarpį buvo priimta keletas Europos Sąjungos Europos Tarybos ir Europos Sąjungos Komisijos dokumentų, susijusių su skaitmeninio turinio, sukurto naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtas lėšas ir Europos Sąjungos valstybių narių biudžeto lėšas, sklaida ir pakartotinio panaudojimo skatinimu. Šių dokumentų nuostatos jau perkeliamos į Lietuvos Respublikos teisę. Vadovaujantis jomis, muziejų ir kitų atminties institucijų vykdoma kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veikla šiandien jau yra įvardijama kaip įprasta tokių įstaigų veikla, o visas skaitmeninis turinys, sukurtas naudojant minėtas lėšas, turi būti viešinamas ir be apribojimų pasiekiamas duomenų bazių viešosiose prieigose, pagal poreikius teikiamas į kitas duomenų bazių viešąsias prieigas internete, taip pat ir į svarbiausią Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“ www.europeana.eu, jei tik to neriboja autorių ir gretutinių teisių įstatymai. Jau dabar turi būti suteikiama galimybė šiuo skaitmeniniu turiniu nemokamai naudotis ir tiems interneto vartotojams, kurie jį nori panaudoti pakartotinai, nepriklausomai nuo to, ar tai daroma komerciniais, ar nekomerciniais tikslais. Tai reiškia, kad ir LIMIS logotipų, kuriais LIMIS eksploatacijos pradžioje Sistema automatizuotai pažymėdavo visus LIMIS portale atvaizduojamus sklaidai skirtus didelių parametrų kultūros paveldo objektus identifikuojančius vaizdus, šiandien jau nebegalima naudoti. Atsižvelgus į tai, LIMIS funkcionalumas 2014 m. pradžioje buvo pakoreguotas ir viešosiose prieigose prieinami LIMIS duomenų bazėje sukaupti sklaidai skirti skaitmeniniai vaizdai jau nebėra ženklinami LIMIS logotipais.

Pasikeitus su LIMIS sistema susijusiems kai kuriems teisės aktams, 2014 m. buvo pakoreguoti ir kai kurie kiti LIMIS funkcionalumai. Nebereikalingi funkcionalumai sistemoje yra išlikę, tik šiuo metu jie yra neaktyvūs (neveikia). Taip padaryta dėl to, kad tuo atveju, jei toks funkcionalumas vėl būtų reikalingas, jo nereikėtų kurti iš naujo.

LIMIS-C, LIMIS-M, LIMIS-K naudotojai

LIMIS-M duomenų tvarkytojai, naudotojai yra tie Lietuvos muziejai, kurie su LDM yra sudarę sutartis dėl naudojimosi LIMIS ir į šią Sistemą teikia duomenis. Šie muziejai juose nustatyta tvarka tvirtina darbuotojų, kuriems pavesta teikti duomenis į LIMIS sistemą, sąrašus ir jų teises dirbant su Sistema (peržiūrint / testuojant suvestus duomenis, aprašant kultūros paveldo objektus, metaduomenis susiejant su skaitmeninėmis bylomis, tvirtinant į LIMIS sistemą pateiktus duomenis ir kt.).

LIMIS-C administratorius yra LDM darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, atliekantis LIMIS-C ir LIMIS-K posistemių priežiūrą. LIMIS-M administratoriai atitinkamai yra muziejų, kurie dirba su LIMIS-M, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atliekantys LIMIS-M posistemio, muziejuose veikiančios LIMIS-M tarnybinės stoties priežiūrą. Jiems priskirtos funkcijos yra nurodytos LIMIS specifikacijoje ir pareiginėse instrukcijose, kurios tvirtinamos priimant asmenis į darbą.

LIMIS duomenų naudotojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie sklaidai skirtus LIMIS duomenų bazėse saugomus duomenis gauna LIMIS elektroninio katalogo viešojoje prieigoje. Jie skirstomi į neregistruotuosius ir registruotuosius. Neregistruotiesiems naudotojams galimybės gauti informaciją apie Sistemos duomenų bazėse sukauptus kultūros paveldo objektus yra ribotos – jie gali gauti tik svarbiausią sklaidai skirtą informaciją. Registruotieji LIMIS-K naudotojai yra dviejų rūšių. Pirmajai grupei yra priskiriami mokslininkai, studentai ir kiti suinteresuotieji LIMIS duomenų naudotojai – jiems yra teikiama išsamesnė sklaidai skirta informacija apie Sistemoje aprašytus kultūros paveldo objektus ir su jais susietas skaitmenines bylas. Šie duomenų naudotojai LIMIS portale registruojasi savarankiškai. Antrajai grupei yra priskirtos institucijos, kurių įgalioti darbuotojai, vykdydami tarnybines pareigas, turi teisę gauti visą informaciją, saugomą LIMIS duomenų bazėse. Kiekvienam iš jų LIMIS-C administratorius atskirai suteikia prisijungimo prie Sistemos kodą, slaptažodį. Teisė peržiūrėti ir gauti visus duomenis apie LIMIS Sistemoje kaupiamą informaciją minėtų institucijų tarnybines užduotis vykdantiems darbuotojams yra suteikiama tik tuo laikotarpiu, kai jie šias užduotis vykdo.

Detalią informaciją apie Sistemoje esančius išsamius elektroninių katalogų duomenis registruotieji naudotojai (institucijos ir fiziniai asmenys), atitinkamai pagal jiems suteiktas teises, LIMIS-K posistemyje gauna tiesioginės prieigos būdu, naudodamiesi http arba https protokolu.

LIMIS duomenų saugos įgaliotinis yra LDM direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir įgyvendinantis elektroninės informacijos saugą LIMIS.

LIMIS organizacinė struktūra

LIMIS valdytojas, tvarkytojas bei LIMIS asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas yra LDM. Jis atlieka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas ir vykdo šias funkcijas:

organizuoja ir koordinuoja LIMIS steigimą, sukūrimą, diegimą muziejuose, eksploatavimą, modernizavimą ir plėtrą;
vadovauja LIMIS kūrimui, diegimui muziejuose, eksploatavimui, priežiūrai ir plėtrai;
užtikrina LIMIS duomenų saugą ir duomenų mainus tarp LIMIS posistemių;
teikia pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su LIMIS kūrimu, diegimu, eksploatacija ir plėtra muziejuose, ir pagal savo kompetenciją dalyvauja juos rengiant;
rengia metodinius nurodymus ir kitus dokumentus LIMIS eksploatavimo, modernizavimo ir plėtros klausimais;
užtikrina LIMIS turinio kūrimą ir plėtrą;
užtikrina LIMIS programinės įrangos ir duomenų apsaugą;
vykdo aktualių LIMIS veiklos problemų nagrinėjimą ir sprendimą;
organizuoja mokymus, seminarus, konferencijas, susijusias su LIMIS eksploatavimu ir plėtra;
užtikrina centralizuotą visiems muziejams, kurie naudojasi LIMIS, reikalingų klasifikavimo sistemų (klasifikatorių, tezaurų, raktažodžių ir personalijų žodynų, literatūros šaltinių duomenų bazės), ataskaitų, apskaitos aktų, knygų ir kitų muziejuose naudojamų dokumentų formų, metaduomenų mainų schemų tvarkymą;
užtikrina LIMIS posistemių priežiūrą ir veikimą;
registruoja ir administruoja LIMIS naudotojus;
registruoja ir administruoja LIMIS duomenų gavėjus;
suteikia LIMIS duomenų teikėjams unikalius identifikavimo kodus;
užtikrina, kad LIMIS kaupiami asmens duomenys būtų gaunami ir naudotojams teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų gavimą ir teikimą;
vykdo kitas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu.

LIMIS duomenų teikėjai (duomenų tvarkytojai)

LIMIS duomenų teikėjai yra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, teikiantys duomenis į LIMIS duomenų bazes. 2012 m. sukūrus Sistemą, duomenų teikėjai buvo tik Lietuvos muziejai. Plėtojant LIMIS, tikėtina, kad jais taps ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, kaupiantys ar turintys informacijos apie vertingus kultūros paveldo objektus, kurie nėra saugomi Lietuvos muziejuose, ir norintys šią informaciją pateikti į LIMIS duomenų bazes bei ją paviešinti.

LIMIS informacinė struktūra

LIMIS duomenų bazėje yra kaupiami šie pirminiai duomenys: visiems muziejams skirtos ir konkretiems muziejams sukurtos klasifikavimo sistemos (klasifikatoriai, tezaurai, žodynai) ir bylos.

LIMIS iš kitų Lietuvos valstybinių sistemų ir Europos šalių muziejų informacinių sistemų išsiskiria tuo, kad joje nuo pat eksploatacijos pradžios yra įdiegtos visos Lietuvos muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų automatizuotai apskaitai ir aprašymui šiuo metu reikalingos klasifikavimo sistemos (jų Projekto vykdymo metu buvo sukurta ir į Sistemą integruota daugiau negu 100). LIMIS klasifikavimo sistemų yra kelių tipų, kurie skiriasi savo struktūra.

2014 m. pradžioje muziejai, dirbantys su LIMIS, jau galėjo naudotis šiomis klasifikavimo sistemomis: Aparatų tipai; Apdovanojimai; Archeologinės radimvietės; Atlikimo, pagaminimo technikos; Augalų ir gyvūnų mokslinis skirstymas; Autentiškumas; Autoriaus, gamintojo vaidmenys; Bibliotekoje saugomos vertybės finansavimo šaltinis; Bibliotekoje saugomos vertybės gavimo būdas; Bibliotekos fondai; Bylų tipai; Buveinė; Dalykai, temos, siužetai; Darbuotojai; Dokumentų pavyzdžiai; Eksponato būklė; Eksponato dalys; Eksponato pažeidimai; Eksponato saugojimo sąlygos; Eksponato struktūrinės dalys; Eksponatų apžiūros būdai ir tikslai; Eksponatų ir komplektų tipai; Eksponatų ryšių tipai; Faktūra; Forma; Fotofiksacijos momentai; Fotofiksacijos režimai; Garso ir vaizdo dokumentų bylų formatai; Garso ir vaizdo dokumentų laikmenų rūšys; Gintaro fizinės savybės; Gintaro rūšys; Gyvenviečių tipai; Gyvūno amžius; Gyvūno lytis; Gyvūno organai; Gyvūno radimo aplinkybės; Gyvūno tipai; Gyvūno vystymosi stadija; Gyvūnų tipinis egzempliorius; Įmonės; Įmonių veiklos sritys; Įrašų, signatūrų, ženklų tipai; Įsigijimo būdas; Istorinių įvykių, laikotarpių ir kultūrinių renginių klasifikatorius; Kalbos; Kitos rūšys; Kolekcijos; Konstrukcija; Lietuvos muziejai, padaliniai, skyriai; Lietuvos Raudonosios knygos kategorijos; Matavimo prietaisai; Matavimo prietaisų skalių tipai; Matavimo tipai; Matavimo vienetai; Medžiagos; Meno stiliai ir periodai; Mineralai; Mokyklos; Morfologija; Motyvai (eksponato); Muziejaus eksponatų ir komplektų tipai; Muziejaus rūšys pagal steigėją; Muziejaus rūšys pagal tematiką; Muziejų darbuotojų pareigos; Muziejus vienijančios organizacijos, įstaigos; Objekto naudojimo būdai; Objekto orientacija; Ornamentai; Parodų tipai; Pavadinimų tipai; Pažeidimų ir įrašų vietos; Personalijų žodynas; Piniginiai vienetai; Profesijos; Radimo būdai; Raktažodžiai; Raktažodžių žodynas; Rašmenys; Restauratoriai (muziejų darbuotojai); Restauratoriai (ne muziejų darbuotojai); Restauravimo medžiagos; Restauravimo procedūrų ir užduočių tipai; Rinkiniai; Saugojimo vietų tipai; Spalvos; Šriftai; Sritys; Taksono autoriai; Tarptautinės Raudonosios knygos kategorijos; Tyrimų metodai; Tyrimų tikslai; Uolienos; Veiklos sritys; Vietos; Vietovės; Vietovių tipai; Vietų tipai; Zoologinės medžiagos būklė; Zoologiniai matavimo tipai; Žanrai; Literatūra, šaltiniai.

Kuriant Sistemą yra sudaryta galimybė visas šias centralizuotai tvarkomas klasifikavimo sistemas, duomenų bazes nuolat pildyti naujais, automatizuotai kultūros paveldo apskaitai reikalingais duomenimis, pakoreguoti anksčiau pateiktas klasifikavimo sistemų reikšmes, papildyti arba pakoreguoti jų aprašus. Tai gali daryti centralizuotai klasifikavimo sistemas administruojantys LIMIS-C posistemį aptarnaujantys darbuotojai ir duomenis į LIMIS teikiantys su Sistema dirbantys muziejų darbuotojai, formuodami eksponatų aprašus (tam, kad būtų pateiktos naujos reikšmės į klasifikavimo sistemą ar pakoreguotos ten jau esančios, duomenų teikėjui nutraukti eksponato aprašo formavimo proceso nereikia) ar prisijungę prie Sistemos specialiai tam, kad pateiktų informaciją klasifikavimo sistemose. Muziejų darbuotojų pateikti ar pakoreguoti klasifikavimo Sistemų duomenys tampa prieinami visiems kitiems duomenų teikėjams po to, kai juos patvirtina LIMIS-C administratorius, kuris naujų reikšmių pateikimo klausimus derina su LIMIS turinio darbo grupės, veikiančios LDM filiale LM ISC LIMIS, nariais. Naujų klasifikavimo sistemų reikšmių pildymo ar anksčiau įvestų koregavimas, papildymas Sistemoje yra vykdomas automatizuotai, informacija apie šių reikšmių papildymą ar atmetimą Sistemoje taip pat pateikiama automatiškai. Jei duomenų teikėjas su LIMIS-C administratoriaus pateikta išvada nesutinka, šie klausimai toliau yra derinami susirašinėjant e. paštu ar aptariant tai telefonu, ar LIMIS administratoriui susitikus su duomenų teikėjais.

LIMIS sistemoje yra ir nebendramuziejinių klasifikavimo sistemų. Tokias sistemas kuria patys muziejai ir jomis naudojasi formuodami kultūros paveldo objektų automatizuotai apskaitai reikalingus aktus. Šiose klasifikavimo sistemose kaupiami duomenys apie eksponatus ir kitas vertybes muziejams perdavusius ar atsiimančius juridinius ir fizinius ar aktus tvirtinančius asmenis ir kt.

Muziejuose saugomi kultūros paveldo objektai Sistemoje yra aprašomi struktūrizuotai. Tam skirta apie 500 informacinių laukų. Esant poreikiui, yra galimybė šių laukų skaičių padidinti. Tai sudaro galimybę visus muziejuose saugomus eksponatus ir kitas vertybes aprašyti gana išsamiai.

Muziejai, pildydami eksponato aprašą, privaloma tvarka į Sistemą turi suvesti pagrindinius eksponatus identifikuojančius duomenis (užpildyti šiuos informacinius laukus: Pavadinimas, Sritis, Tipas). Visi informaciniai laukai, kuriuos Sistemoje būtina užpildyti vedant duomenis į pagrindinio aprašo laukus ar specialių informacinių eksponato aprašo laukų blokus, yra pažymėti raudona žvaigždute. Tokia pat tvarka Sistemoje užpildomi duomenys ir apie archyvo, audiotekos, bibliotekos, fototekos, videotekos vertybes. Neužpildžius privalomų užpildyti (raudonomis žvaigždutėmis pažymėtų) informacinių laukų, Sistema įvestų duomenų neleidžia išsaugoti. Apie tai duomenų teikėjui praneša pati Sistema, raudonai pažymėdama neužpildytus privalomus užpildyti informacinius laukus. Sistemoje eksponato aprašą galima užregistruoti, patvirtinti tik tada, kai šie laukai yra užpildyti ir išsaugoti. Visus kitus duomenis apie aprašomus objektus muziejų darbuotojai į Sistemą suveda savo nuožiūra – atsižvelgdami į tai, kiek tų duomenų apie eksponatus turima ir kokios yra fizinės galimybės juos išsamiai aprašyti. Bet kuriuo atveju, Sistemoje yra sudaryta galimybė neribotai (kiek nori kartų) pakartotinai sugrįžti prie pradėto darbo ir, vadovaujantis nustatytomis eksponato aprašo formavimo taisyklėmis ir galiojančiais teisės aktais, eksponato aprašą papildyti ar pakoreguoti. Tais atvejais, kai yra koreguojami anksčiau į Sistemą suvesti svarbiausi muziejaus aprašo duomenys (iš privalomų užpildyti laukų), Sistema paprašo pateikti informaciją, kokiu pagrindu pakeitimas yra daroma. Tokia tvarka yra nustatyta vadovaujantis 2006 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija. Šioje instrukcijoje yra pateikti svarbiausi eksponatų apskaitos muziejuose reikalavimai, kurių laikytis turi ir LIMIS sistemoje automatizuotą eksponatų apskaitą vykdantys muziejai.

LIMIS kūrimo metu Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai LDM pateikė pasiūlymus dėl minėtos instrukcijos pakeitimų, susijusių su muziejuose pradedama automatizuota kultūros paveldo objektų apskaita. Šiuo tikslu 2012 m. ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi parengti naują eksponatų apskaitos, saugojimo dokumentą, tačiau šis darbas iki šiol nėra iki galo atliktas, dėl to net ir dirbant su LIMIS sistema reikia laikytis 2006 m. priimtos instrukcijos.

Eksponato metaduomenis (aprašą) Sistemoje yra galimybė susieti su neribotu skaičiumi eksponatą identifikuojančių skaitmeninių objektų (bylų), nurodyti, ar aprašo duomenys, kurie nėra slapti, gali būti viešinami, kokie skaitmeniniai objektai, susieti su duomenimis, yra viešinami, koks skaitmeninis vaizdas, susietas su metaduomenimis, yra skirtas reprezentacijai (reprezentacijai skirti skaitmeniniai vaizdai yra atvaizduojami LIMIS viešųjų prieigų paieškos rezultatų išklotinių pirmame lygyje).

Informacija apie tai, kaip reikia formuoti eksponatų ir kitų muziejuose saugomų vertybių aprašus, juos susieti su objektus identifikuojančiomis skaitmenininėmis bylomis ir atlikti Sistemoje galimus veiksmus, yra pateikiama LIMIS-M naudotojo vadove, kuris, naudojantis LIMIS-M posistemiu ar LIMIS-M alternatyviu posistemiu, yra prieinamas visiems duomenų teikėjams. Šis naudotojo vadovas yra atnaujinamas po kiekvieno LIMIS gamybinės aplinkos atnaujinimo. Tuo atveju, jei duomenų teikėjams informacijos, pateiktos minėtame vadove, neužtenka, pasikonsultuoti klausimais, susijusiais su darbu LIMIS sistemoje, bet kuriuo darbo dienos metu galima su LIMIS administravimo darbo grupės nariais, dirbančiais LM ISC LIMIS.

Muziejų darbuotojams prisijungimo prie LIMIS testinės ir gamybinės aplinkos kodai, slaptažodžiai yra suteikiami tik po to, kai muziejus, kuriame jie dirba, pasirašo su LDM sutartį dėl LIMIS naudojimo ir kai tas muziejaus darbuotojas išklauso darbo su LIMIS kursą. Mokymai muziejų darbuotojams yra organizuojami kasmet. Į juos reikia užsiregistruoti iš anksto.

Išklausius mokymo dirbti su LIMIS kursą, rekomenduojama keletą objektų iš pradžių aprašyti LIMIS testinėje aplinkoje, kuri šiuo atveju tiek mokymų metu, tiek ir pirminės praktikos laikotarpiu yra tarsi žaidimų dėžė, kurioje galima patikrinti savo žinias ir jas pagilinti. Ir tik tada, kai darbuotojas jaučia, jog jau yra gerai perpratęs darbo Sistemoje ypatumus, jam rekomenduojama pradėti objektus aprašinėti ir metaduomenis su objektus identifikuojančiais vaizdais sujungti, duomenis išsaugoti, užregistruoti, redaguoti, tvirtinti LIMIS gamybinėje aplinkoje. Tokia seka dirbti su LIMIS reikia pradėti dėl to, kad LIMIS gamybinėje aplinkoje pateiktų duomenų ištrinti negalima. Juos galima tik koreguoti ir papildyti. Visi LIMIS gamybinėje aplinkoje atliekami duomenų teikėjų veiksmai, pradedant nuo jų prisijungimo prie LIMIS, Sistemoje yra registruojami. Prisijungimo prie sistemos duomenis (kodus, slaptažodžius) duomenų teikėjai turi saugoti, kad jais nepasinaudotų blogų kėslų turintys asmenys, kurie gali sufalsifikuoti į LIMIS sistemą suvestus duomenis ar juo panaudoti kitais blogais tikslais.

Pagrindiniai eksponato aprašo informaciniai laukai yra skirti aprašyti visiems eksponatams, nepriklausomai nuo to, kokiai eksponatų sričiai, pradėję pildyti eksponato aprašą, juos priskiria duomenų teikėjai, todėl jie, pradėjus pildyti eksponato aprašą, monitoriaus ekrane yra pateikiami pirmame plane. Duomenis į šiuos laukus reikia suvesti struktūrizuotai, reikalingas reikšmes dažniausiai renkantis iš į Sistemą integruotų klasifikavimo sistemų. Tokia eksponato aprašo formavimo tvarka pareikalauja nemažai laiko, tačiau garantuoja geresnę aprašo kokybę.

Informacija apie aprašomus objektus Sistemoje yra pateikiama informaciniuose laukuose. Prie daugelio iš jų yra atvaizduojami sutartiniai ženkliukai (ikonėlės), kurių reikšmės yra nurodytos LIMIS-M naudotojo vadove. Vienos ikonėlės žymi, kad reikšmę reikia pasirinkti iš klasifikavimo sistemos, kitos, kad informaciniame lauke galima pateikti kelias reikšmes ir kt.

Pagrindiniai eksponato aprašo informaciniai laukai yra šie: Fondas; Rinkinys; Pirminės apskaitos numeris; Inventorinis numeris; Laikinas apskaitos numeris; Spec. inventorinis numeris; Rinkinio apskaitos numeris; Buhalterinės apskaitos numeris; Senas numeris; Pavadinimas; Eksponato tipas; Sritis; Autentiškumas; Sudedamųjų dalių kiekis; Medžiaga; Atlikimo, pagaminimo technika; Matmenys; Būklė; Būklės išsamus aprašymas; Autorius; Sukūrimo data; Sukūrimo adresas; Sukūrimo meno stilius, istorinis periodas; Sukūrimo istorinis laikotarpis, įvykis, kultūrinis renginys; Sukūrimo pastabos; Sukūrimo nuorodos; Gamintojas; Pagaminimo data; Pagaminimo adresas; Pagaminimo meno stilius, istorinis periodas; Pagaminimo istorinis laikotarpis, įvykis, kultūrinis renginys; Išsamus pagaminimo aprašymas; Pagaminimo pastabos; Pagaminimo nuorodos; Užsakovas; Užsakymo data; Užsakymo adresas; Užsakymo kaina; Užsakymo meno stilius, istorinis periodas; Užsakymo istorinis laikotarpis, įvykis, kultūrinis renginys; Užsakymo pastabos; Užsakymo nuorodos; Išsamus eksponato aprašymas; Kolekcija; Pastabos; Nuorodos; Pavadinimai; Saugojimas ir judėjimas; Turtinės teisės ir savininkai.

Kiti eksponato aprašo laukai yra specialūs, skirti eksponatams, priklausantiems skirtingoms sritims (sritį duomenų teikėjas eksponatui parenka ir nurodo pildydamas pagrindinius eksponato aprašo laukus), aprašyti, eksponato restauravimo duomenims, su aprašu susietoms skaitmeninėms byloms ir kitiems duomenims pateikti.

Specialių informacinių eksponato aprašo laukų blokai yra šie: Istorija, kultūra, dailė; Eksponato fizinio vaizdo detalizavimas; Leidiniai, dokumentai, spaudiniai; Garso ir vaizdo dokumentai; Fotodokumentai; Grafikos kūrinių leidyba; Zoologija; Gamta; Mokslas ir technika; Apžiūros, būklės tyrimai; Dalys; Įrašai, ženklai, signatūros; Įsigijimas ir vertinimas; Pakeitimai; Parodos; Radimo aplinkybės; Restauravimas; Skaitmeniniai objektai. Kiekvienas šių blokų turi po kelis informacinius laukus, kurių pildymo tvarka yra tokia pati, kaip ir pagrindinių informacinių laukų.

Su eksponatų metaduomenimis susiejamų skaitmeninių objektų aprašo bloką sudaro šie informaciniai laukai: Skaitmeninės bylos tipas; Autorius; Gamintojas; Sukūrimo, pagaminimo data; Užsakovas; Laikmenos rūšis; Tema; Žanras; Turinio aprašymas; Siužetas; Pastabos; Nuorodos; Savininkas; Autorių turtinių teisių turėtojas; Autorių turtinių teisių istorija; Suskaitmeninto objekto pavadinimas; Autorius; Gamintojas; Užsakovas; Skaitmeniniam objekte įamžinti kūriniai.

Norint pateikti ir išsaugoti duomenis apie eksponatą bet kuriame specialių informacinių eksponato aprašo laukų bloke, kiekviename iš tų pasirinktų blokų privaloma tvarka reikia užpildyti po vieną privalomą užpildyti informacinį lauką, pažymėtą raudona žvaigždute.

LIMIS yra sudaryta galimybė struktūrizuotai aprašyti visų tipų skaitmenines bylas. Aprašant skaitmeninę vaizdo bylą Sistemoje struktūrizuotai gali būti užpildyti šie laukai: Pavadinimas; Vaizdo byla; Nuoroda į bylą; Inventorinis numeris; Aparato tipas; Fotofiksacijos režimas; Fotofiksacijos momentas; Spalvų paletė; Formatas; Skiriamoji geba; Spalvinė erdvė; Spalvinis gylis; Kompresija ir jos parametrai; Vaizdo dydis; Duomenys apie skaitmeninio vaizdo koregavimą; Informacija apie reprodukavimą; Viešinimo teisės dokumentai.

Sistemoje su eksponato aprašu (metaduomenimis) gali būti susietas neribotas skaičius skaitmeninių bylų. Vadovaujantis tarptautinėmis kultūros paveldo objektų skaitmeninių vaizdų kūrimo, saugojimo ir archyvavimo rekomendacijomis, LM ISC LIMIS yra parengęs rekomendacijas ir muziejuose kuriamiems archyvuoti, saugoti ir į LIMIS pateikti skirtiems skaitmeniniams vaizdams, kitoms skaitmeninėms byloms.

Į LIMIS duomenų bazes yra pateikiami muziejuose saugoti ir archyvuoti parengti išvestiniai eksponatų skaitmeniniai vaizdai. Sistema šiuos vaizdus išsaugo ir kartu automatiškai sugeneruoja 4 papildomus informacijos sklaidai skirtus skaitmeninius vaizdus (aukščiausių, aukštų, žemų parametrų ir skaitmeninį vaizdą „miniatiūrą“, kuri atvaizduojama LIMIS viešųjų prieigų eksponatų paieškos rezultatų išklotinės pirmame lygyje).

Garso, vaizdo įrašų, 3D ir kitų skaitmeninių bylų aprašo informaciniai laukai yra šie: Pavadinimas; Byla; Nuoroda į bylą; Formatas; Inventorinis numeris; Aparato tipas; Teksto koduotė; Viešinimo teisės dokumentas; Struktūrinės dalys; Susiformavimas; Susiję eksponatai; Susiję įvykiai ir asmenys; Šaltiniai; Turtinė teisės ir savininkai; Kita informacija.

Archyvo vertybės aprašas formuojamas užpildant šiuos informacinius laukus: Fondas; Apyrašas; Archyvo byla; Archyvo vertybės tipas; Archyvo vertybės pavadinimas; Šifras; Tema; Data, chronologinės ribos; Bylos lapo (-ų) numeriai; Autentiškumas; Kalba; Rašmenys; Šriftas; Autorių turtinių teisių turėtojas; Autorių turtinių teisių istorija; Gretutinių teisių turėtojas; Gretutinių teisių istorija; Kita informacija; Skaitmeniniai objektai; Susijusios archyvo vertybės; Nurašymas.

Formuojant audiotekose ir videotekose saugomas vertybes, yra galimybė užpildyti šiuos informacinius laukus: Vertybės pavadinimas; Garso ir vaizdo dokumentų tipas; Inventorinis numeris; Aparatas, kuriuo sukurta vertybė; Autorius; Sukūrimo data; Istorinis laikotarpis, įvykis, kultūrinis renginys; Gamintojas; Pagaminimo data; Užsakovas; Užsakymo data; Sudarytojas; Garso, vaizdo dokumento trukmė; Laikmenos rūšis; Formatas; Tema; Žanras; Siužetas; Autentiškumas; Autorių turtinių teisių turėtojas; Autorių turtinių teisių istorija; Gretutinių teisių turėtojas; Gretutinių teisių istorija; Kita informacija; Pastabos; Nuorodos; Skaitmeniniai objektai; Susijusios audiotekos ir videotekos vertybės; Nurašymas.

Bibliotekose saugomų vertybių aprašams suformuoti yra skirti šie informaciniai laukai: Dokumento, leidinio tipas; Kalba; Rašmenys; Šriftas; Antraštė; Paantraštė; Originali antraštė; Leidimo tomas, knyga, numeris; Autorius; Vertėjas; Sudarytojas; Sudarymo data; Sudarymo vietovės adresas; Leidimas; Išversto leidinio duomenys; Serija; Leidykla, leidėjas; Leidimo metai; Leidyklos adresas; Spaustuvė, gamintojas; Spausdinimo, pagaminimo vietos adresas; Tiražas (egz.); Puslapių skaičius; Aukštis (cm); Plotis (cm); ISBN; ISSN; ISMN; UDK; Dalykas, tema; Žanras; Turinys; Siužetas; Autentiškumas; Nuoroda į internetinį leidinį; Bibliotekos fondas; Inventorinis numeris; Autorių turtinių teisių turėtojas; Autorių turtinių teisių istorija; Gretutinių teisių turėtojas; Gretutinių teisių istorija; Kita informacija; Pastabos; Nuorodos; Gavimas; Svarbūs įrašai;. Susijusios bibliotekos vertybės; Skaitmeniniai objektai; Nurašymas.

Fototekos vertybės aprašas formuojamas pildant šiuos informacinius laukus: Fototekos vertybės pavadinimas; Fotodokumento tipas; Fotofiksacijos momentas; Inventorinis numeris, šifras; Aukštis (cm); Plotis (cm); Aparatas, kuriuo sukurta vertybė; Autorius; Sukūrimo data; Istorinis laikotarpis, įvykis, kultūrinis renginys; Gamintojas; Pagaminimo data; Užsakovas; Užsakymo data; Tema; Žanras; Išsamus turinio aprašymas; Siužetas; Autentiškumas; Duomenys apie reprodukavimą; Autorių turtinių teisių turėtojas; Autorių turtinių teisių istorija; Kita informacija; Pastabos; Nuorodos; Fotodokumente įamžinti kūriniai; Skaitmeniniai objektai; Susijusios fototekos vertybės; Nurašymas.

Išanalizavus Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specifinius poreikius ir paskutiniaisiais metais šiame muziejuje eksponatų apskaitai naudotų informacinių sistemų funkcionalumą, buvo sukurtas ne tik specialus LIMIS zoologinių eksponatų aprašo informacinių laukų blokas, bet ir muziejuose gaunamos, vėliau apdorojamos ir dažnai eksponatais ar jų dalimis tampančios zoologinės medžiagos aprašo informacinis blokas. Jame yra šie informaciniai laukai: Zoologinės medžiagos tipas; Apskaitos numeris; Gavimo data; Pateikėjas; Įsigijimo būdas; Gyvūnas; Rūšies nustatytojas; Rūšies nustatymo data; Rinkimas / radimas; Tyrimas; Apskaitos aktų duomenys (Akto data; Akto numeris; Eksponatus perduodantis asmuo; Pagrindas); Fondas; Rinkinys; Muziejui atstovaujantis darbuotojas; Aktą tvirtinantis darbuotojas; Eksponatai arba muziejinės vertybės; Patikrinimo aktų duomenys (Akto data; Patikrinimo pagrindas; Komisijos pirmininkas; Komisijos nariai; Eksponatai).

Tuo atveju, jei į muziejų priimta zoologinė medžiaga yra preparuojama ir tampa eksponatu, Sistemos zoologinio eksponato aprašo bloke užpildžius atitinkamus laukus, zoologinio eksponato aprašui reikalingi duomenys iš zoologinės medžiagos aprašo (jei tik jie ten yra pateikti) automatiškai yra perkeliami į atitinkamo naujai įvedamo zoologinio eksponato aprašo informacinius laukus.

LIMIS yra kaupiami ir teisės aktų nustatyta tvarka saugomi ir LIMIS naudotojų duomenys – naudotojo vardas, pavardė, prisijungimo vardas, prisijungimo slaptažodis, institucijos, kuriai atstovauja LIMIS naudotojas, duomenys, asmens darbo su Sistema teisės.

Kiti LIMIS duomenų bazėje kaupiami duomenys yra šie: metaduomenų mainų schemos; pagalbos naudotojui duomenys; ataskaitų, apskaitos aktų, inventorinių knygų ir kitų muziejuose naudojamų dokumentų formos; LIMIS duomenų gavėjų duomenys (vardas, pavardė, vartotojo vardas, elektroninio pašto adresas, prisijungimo slaptažodis).

LIMIS funkcinė struktūra

LIMIS funkcinę struktūrą sudaro trys posistemiai: LIMIS-C, LIMIS-M ir LIMIS-K.

LIMIS-M posistemyje yra realizuotos šios komponentės: duomenų valdymo; administravimo; paieškos ir duomenų teikimo.

Duomenų valdymo komponentės pagrindinės funkcijos yra: duomenų pildymui reikalingos naudotojo sąsajos suformavimas; įvedamų duomenų kontrolė; įvestų duomenų išsaugojimas; dokumentų generavimas ir spausdinimas.

LIMIS-M posistemio administravimo komponentė sudaro galimybę nustatyti šio posistemio naudotojų teises, posistemio veikimo parametrus, posistemio audito duomenų kaupimą ir atvaizdavimą.

Paieškos komponentės pagrindinės funkcijos yra: duomenų paieška ir paieškos rezultatų pateikimas.

Naudojantis duomenų teikimo komponentės funkcionalumais galima nurodytais formatais eksportuoti duomenis, suformuoti prieigą prie eksportuotų duomenų, asinchroniniu būdu teikti duomenis LIMIS-C posistemiui.

LIMIS-C posistemyje yra realizuotos klasifikavimo Sistemų valdymo, išeities duomenų administravimo, duomenų mainų ir archyvavimo komponentės.

Klasifikavimo Sistemų valdymo komponentės pagrindinės funkcijos yra: duomenų pakeitimų fiksavimas; duomenų pakeitimų paieška ir atvaizdavimas; duomenų centralizuotas išsaugojimas.

Duomenų administravimo komponentė yra skirta ataskaitų, aktų apskaitos knygų šablonams suformuoti ir jiems saugoti, Sistemos naudotojų teisėms nustatyti, bendriesiems Sistemos veikimo parametrams nustatyti, Sistemos bendriesiems audito duomenims kaupti ir atvaizduoti.

Duomenų mainų ir archyvavimo komponentės pagrindinės funkcijos yra šios: LIMIS-M asinchroniškai teikiamų duomenų gavimas ir išsaugojimas; klasifikavimo Sistemų duomenų ir išeities duomenų asinchroninis teikimas į LIMIS-M; visų LIMIS-C saugomų duomenų kopijavimas į rezervinę saugyklą (archyvavimas).

LIMIS-K posistemyje yra realizuotos viešinamų duomenų valdymo ir administravimo, duomenų teikimo duomenų gavėjams komponentės.

Naudojantis viešinamų duomenų valdymo ir administravimo komponentės galimybėmis yra generuojami virtualių parodų ir savaitės eksponatų bei kitų vertybių modulių, kurie naudoja sklaidai skirtus duomenis, kaupiamus LIMIS-C duomenų bazėje, duomenys, valdomas ir išsaugomas sklaidai skirtas Sistemoje sukauptas skaitmeninis turinys, kaupiami audito duomenys apie duomenų gavėjų elgseną Sistemoje, Sistemoje registruojami duomenų gavėjai, nustatomos jų teisės.

Duomenų teikimo duomenų gavėjams komponentės pagrindinės funkcijos yra šios: muziejų eksponatų ir kitų vertybių duomenų paieška ir paieškos rezultatų atvaizdavimas; kompleksinė muziejų eksponatų ir kitų vertybių duomenų paieška ir paieškos rezultatų atvaizdavimas; muziejų eksponatų ir kitų vertybių duomenų atvaizdavimas; kito sklaidai skirto turinio atvaizdavimas.

Duomenų gavėjų atgalinio ryšio funkcija apima šias galimybes: komentuoti virtualias parodas ir teikiamas naujienas; reitinguoti virtualias parodas; sudaryti asmeninę kolekciją; pateikti LIMIS administratoriui klausimą; užpildyti didelio skaitmeninio vaizdo užsakymo formą; užsisakyti vizito, skirto apžiūrėti originalų eksponatą, muziejuje laiką; pranešti apie netinkamą komentarą; pateikti atsiliepimą; dalintis virtualios parodos, eksponatų, kitų vertybių ir kitais viešosios prieigos puslapiais (išsiųsti nuorodą e. paštu).

Sklaidai skirtų LIMIS duomenų teikimas naudotojams

Sklaidai skirti LIMIS duomenys yra vieši ir duomenų gavėjams teikiami portale www.limis.lt bei muziejų elektroninių katalogų viešosiose prieigose (interneto svetainėse).

Interneto naudotojai turi teisę prisiregistruoti prie Sistemos, naudotis LIMIS viešosiose prieigose teikiama sklaidai skirta informacija ir paslaugomis, teikti užklausas LIMIS duomenų teikėjams.

Asmens duomenys informacijos naudotojams yra teikiami tik tokie ir tik tokia tvarka, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui.

Duomenų gavėjai LIMIS teikiamus sklaidai skirtus duomenis gali naudoti nepažeisdami Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo bei kitų su autorių teisėmis susijusių teisės aktų.

Duomenų gavėjai negali keisti iš LIMIS gautų duomenų, o juos naudodami privalo nurodyti informacijos šaltinį.

Sklaidai skirti duomenys duomenų gavėjams teikiami nemokamai ir tokio turinio bei formos, kokia jie saugomi LIMIS duomenų bazėse – jiems nereikalingas papildomas apdorojimas.

Duomenys Europos Sąjungos valstybių narių ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybių, trečiųjų šalių fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, jų filialams ir atstovybėms teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka.

Duomenų gavėjas, duomenų subjektas ir kiti asmenys turi teisę reikalauti ištaisyti netikslius duomenis. Jeigu duomenų gavėjas, duomenų subjektas ar kitas asmuo nustato, kad duomenys yra neteisingi, neišsamūs, netikslūs ar tvarkomi neteisėtai, rašytiniu prašymu turi teisę kreiptis į LIMIS tvarkytoją ir valdytoją (LDM), kuris, gavęs tokią informaciją, privalo nedelsdamas patikrinti ir ištaisyti neteisingus, netikslius duomenis, juos papildyti ar sustabdyti duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus duomenų saugojimą, o nustatęs, kad duomenys tvarkomi neteisėtai, nedelsdamas privalo tokius duomenis sunaikinti ar sustabdyti jų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą, ir raštu apie atliktą darbą informuoti dėl pastebėtų klaidų besikreipusį duomenų gavėją, duomenų subjektą ar kitą asmenį.

Nauji LIMIS funkcionalumai, sukurti 2013 metais

Šiandien, užsukę į daugelio nacionalinių ir respublikinių muziejų ekspozicijas, galime pamatyti eksponatus, pažymėtus QR kodų ženklais. Mobiliuoju įrenginiu (telefonu, planšetiniu kompiuteriu), kuriame yra įdiegta Qr kodų atpažinimo programinė įranga, nuskenavus kodą, esantį prie lankytoją dominančio eksponato, ekrane pamatome išsamią informaciją apie tą eksponatą (ją galima ne tik perskaityti, bet ir išklausyti lietuvių, anglų kalbomis bei peržiūrėti lietuvių gestų kalba). Jei prie QR kodu pažymėtų eksponatų yra dar ir numeris, tai ženklas, kad išsamią informaciją apie šiuos eksponatus muziejuje galima išklausyti ir naudojantis čia nemokamai teikiama audiogido paslauga.

Jei asmuo, planuojantis aplankyti vieną ar kitą Lietuvos muziejų, nori apie jį daugiau sužinoti, šiandien tam jau nebūtina ieškoti spausdintų informacinių leidinių. Išsami muziejų informacija lietuvių ir anglų kalbomis skelbiama nuo 2013 m. veikiančiame LIMIS portale www.limis.lt ir penkiomis kalbomis (lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų) publikuojamame portale „Lietuvos muziejai“ www.muziejai.lt. Nuo 2014 m. pradžios veikia ir LIMIS portalo mobili aplikacija, todėl, jei išmaniajame įrenginyje yra integruota ne senesnė negu 2.3.3 Android versija, asmuo, atsisiuntęs programėlę „Lietuvos muziejų e. gidas“, gali gauti svarbiausią informaciją (tekstus, garso ir vaizdo įrašus) apie jį dominančius Lietuvos muziejus, susiformuoti lankytinų muziejų sąrašą, sudaryti maršrutą iki jų, peržiūrėti pasirinktų muziejų eksponatų virtualias parodas, susipažinti su informacija, kurią apie suskaitmenintus kultūros paveldo objektus šie muziejai yra pateikę LIMIS viešosiose prieigose.

Šiandien interneto vartotojai jau gali ne tik susirasti sklaidai skirtą informaciją apie suskaitmenintus ir LIMIS aprašytus kultūros paveldo objektus, bet ir, naršydami LIMIS viešosiose prieigose, automatizuotai užsisakyti juos dominančių eksponatų didelius skaitmeninius vaizdus, rezervuoti vizito muziejuje laiką.

Vykdant projektą LIMIS audiogido paslauga (galimybė muziejuje svarbiausią informaciją apie ekspozicijas išklausyti lietuvių, anglų kalbomis ir peržiūrėti lietuvių gestų kalba) 2013 m.buvo įdiegta trisdešimtyje ekspozicijų. Į šiuos audiogidus įtraukti eksponatai jau pristatomi ir LIMIS portalo virtualiose parodose (jų 2013 m. LIMIS portale sukurta 34).

LIMIS duomenų sauga

Pagrindinės LIMIS kaupiamos ir saugomos elektroninės informacijos saugumo užtikrinimo kryptys yra šios: fizinė elektroninės informacijos apdorojimo priemonių (LDM patalpų, tarnybinių stočių, elektroninės informacijos perdavimo įrangos, programinės įrangos) apsauga; elektroninės informacijos konfidencialumo užtikrinimas; veiklos tęstinumas.

LIMIS duomenų saugą reglamentuoja Sistemos valdytojo ir tvarkytojo tvirtinami LIMIS duomenų saugos nuostatai ir kiti saugos politiką įgyvendinantys dokumentai, kurie rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Užtikrinant informacijos saugą, vadovaujamasi Lietuvos standartais LST ISO/IEC 27002:2009, LST ISO/IEC 27001:2006, taip pat kitais Lietuvos ir tarptautiniais grupės „Informacijos technologija. Saugumo metodai“ standartais, apibūdinančiais saugų informacinės sistemos duomenų tvarkymą.

Už LIMIS duomenų saugą atsako LDM. Jis turi užtikrinti efektyvų ir spartų Sistemos funkcijų pokyčių (toliau – pokyčiai) valdymo planavimą, apimantį pokyčių identifikavimą, suskirstymą į kategorijas, įtakos vertinimą ir pokyčių prioritetų nustatymo procesus. Su tuo susijusios nuostatos numatomos LDM tvirtinamoje LIMIS pokyčių valdymo tvarkoje arba Saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklėse.

LDM privalo taikyti technines, organizacines ir programines apsaugos priemones, kurios garantuoja apsaugą nuo atsitiktinio ar neteisėto duomenų rinkimo, užrašymo, kaupimo, saugojimo, klasifikavimo, grupavimo, jungimo, atkūrimo, keitimo (pildymo ar taisymo), teikimo, paskelbimo, naudojimo ar naikinimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Šias priemones nustato Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Bendrieji elektroninės informacijos saugos reikalavimai, Bendrieji reikalavimai organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms ir kiti duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

Informacijos srautai tarp informacinės Sistemos LIMIS-C, LIMIS-K, LIMIS-M posistemių ir duomenų įvedimo darbo vietų srautai privalo būti tinkamai apsaugoti nuo nesankcionuoto naudojimo ir sugadinimo.

LIMIS duomenys neterminuotai saugomi LIMIS-M ir LIMIS-C posistemių duomenų bazėse, išskyrus asmens duomenis, kurie saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Nauji arba atnaujinti duomenys iš LIMIS-M duomenų bazių automatiškai kas 24 valandas yra perkeliami į LIMIS-C duomenų bazę. Nauji arba atnaujinti LIMIS-C duomenų bazėje saugomi duomenys automatiškai kas 24 valandos yra perkeliami į duomenų bazės archyvą (rezervinę saugyklą). Duomenys archyve (rezervinėje saugykloje) saugomi neterminuotai.

Asmens duomenų saugumas užtikrinamas vadovaujantis Bendraisiais reikalavimais organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms.

Registruotų duomenų gavėjų (ar tai būtent vartotojai, t. y., ne naudotojai?) duomenys saugomi ne ilgiau negu 2 metus nuo tos dienos, kai asmuo paskutinį kartą pasinaudojo LIMIS paslaugomis. Pasibaigus duomenų saugojimo terminui, šie duomenys sunaikinami. LIMIS naudotojų, nė karto neprisijungusių prie Sistemos, duomenys saugomi ne ilgiau negu 2 metus.

LIMIS naudotojai, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jei šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai. Ši prievolė galioja ir perėjus dirbti į kitas pareigas arba pasibaigus darbo ar sutartiniams santykiams. LIMIS valdytojui ir tvarkytojui bei fiziniams asmenims, kurie yra pasirašę sutartis su LDM dėl LIMIS naudojimo, rekomenduojama su visais darbuotojais, kurie dirba su LIMIS, pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimus.

LIMIS tvarkomi muziejuose saugomų eksponatų, ataskaitų, apskaitos aktų, inventorinių knygų ir kitų muziejuose naudojamų dokumentų formų, metaduomenų aprašymo XML struktūrų modelių, klasifikatorių, tezaurų, raktažodžių ir personalijų žodynų duomenų konfidencialumo, vientisumo ir (ar) prieinamumo praradimas gali turėti neigiamos įtakos LDM ir kitų muziejų veiklai. Remiantis Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Žin., 2007, Nr. 78-3160), LIMIS priskiriama trečiajai informacinės Sistemos kategorijai.

Organizaciniai ir techniniai reikalavimai, keliami LIMIS naudotojams

Galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtintos leistinos kompiuterių naudojimo ribos. Vadovaujantis jomis, nešiojamieji kompiuteriai LIMIS duomenų tvarkymui, kaupimui ir apdorojimui negali būti naudojami. Jais gali naudotis tik LIMIS duomenų gavėjai, peržiūrintys sklaidai skirtus duomenis LIMIS viešosiose prieigose. Nešiojamieji kompiuteriai prie LIMIS kompiuterių tinklo gali būti prijungiami ir iš LIMIS tvarkymo patalpų išnešami tik gavus saugos įgaliotinio leidimą.

Kiekvienas stacionarus kompiuteris turi būti priskirtas atsakingam naudotojui. Stacionarų kompiuterį įjungti (išjungti) į LIMIS kompiuterių tinklą gali tik LIMIS-C ar LIMIS-M administratorius. Kompiuteriai, skirti darbui su LIMIS, iš darbo vietos gali būti išnešami tik gavus LIMIS-C ar LIMIS-M administratoriaus leidimą.

LIMIS duomenų saugai yra taikomi programinės įrangos naudojimo nuostatai. LIMIS tarnybinėse stotyse, LIMIS naudotojų kompiuteriuose gali būti diegiama tik legali ir saugi programinė įranga (operacinė sistema su naujausiais pataisymais). Operacinių sistemų ir taikomųjų programų sąranka turi būti parenkama tokiu būdu, kad būtų užtikrintas didžiausias saugumo lygis (išjungiami nereikalingi darbui procesai ir paslaugos (angl. services), ribojamas priėjimas prie operacinės sistemos prievadų).

LIMIS tarnybinėse stotyse, LIMIS naudotojų kompiuteriuose privalo būti naudojama reguliariai atnaujinama programinė įranga, skirta kovai su kenksminga programine įranga (antivirusinė programinė įranga). Joje nuolat privalo būti įjungtas kenksmingos programinės įrangos analizatorius, veikiantis realiu laiku. Jis gali būti išjungiamas tik administratoriaus grupei priklausantiems naudotojams. Antivirusinė programinė įranga privalo būti įdiegta LIMIS-C, LIMIS-M ir LIMIS-K tarnybinėse stotyse, LIMIS naudotojų darbo vietose, automatiškai atnaujinama ne rečiau kaip kartą per 2 darbo dienas.

LIMIS programinis kodas privalo būti apsaugotas ir neatskleistas asmenims, kurie neturi teisės jo sužinoti. Kompiuterinis tinklas, prie kurio prijungtos LIMIS tarnybinės stotys, nuo viešojo interneto turi būti atskirtas ugniasiene (angl. firewall).

LIMIS naudotojų darbo vietose taikomąją programinę įrangą, reikalingą darbui su LIMIS ir jos palaikymui, diegia ir šalina LIMIS-C ir LIMIS-M administratoriai. LIMIS naudotojai atsako už tai, kad jų darbo vietose įdiegta programinė įranga būtų naudojama tik su LIMIS veikla susijusioms funkcijoms vykdyti.

LIMIS-C tarnybinė stotis naudoja atskirą interneto liniją.

Duomenims saugiai rinkti, apdoroti, kaupti bei saugoti turi būti naudojamos programinės ir techninės įrangos naudojimą ribojančios pagrindinės priemonės: turi būti realizuota galimybė LIMIS naudotojams naudoti tik legalią programinę įrangą; galimybė LIMIS naudotojams jungtis prie LIMIS tik per registravimosi ir slaptažodžio sistemą.

LIMIS yra realizuota galimybė LIMIS naudotojams ne rečiau kaip kartą per pusmetį atnaujinti slaptažodį. Sistema sudaro galimybę identifikuoti prieigos prie LIMIS-C duomenų autorius (LIMIS-M muziejų darbuotojus), fiksuoti jų atliktus veiksmus ir juos kaupti bei registruoti elektroniniame duomenų keitimo žurnale.

LIMIS-M duomenų teikėjų prieiga prie LIMIS-M tarnybinės stoties yra galima tik iš organizacijos vidinio tinklo ir tik per registravimosi ir slaptažodžio sistemą. Duomenis į LIMIS-C galima teikti tik prisijungimui prie šio posistemio naudojant VPN. LIMIS duomenys perduodami automatiniu būdu, naudojant TCP/IP protokolą realiu laiku („ON-line“ režimu) arba asinchroniniu režimu pagal LIMIS duomenų teikimo / gavimo sutartis, kuriose nustatytos perduodamų duomenų specifikacijos, perdavimo sąlygos ir tvarka.

LIMIS duomenis saugiai rinkti, apdoroti, sisteminti, kaupti, saugoti gali tik asmenys, privaloma tvarka susipažinę su LIMIS duomenų saugos nuostatais.

LIMIS modernizavimas ir likvidavimas

LIMIS modernizuojama ir likviduojama Išteklių įstatymo ir Aprašo nustatyta tvarka.

Tuo atveju, jei LIMIS dėl kokių nors priežasčių būtų likviduojama, joje sukaupti duomenys įstatymų nustatyta tvarka turi būti perduoti kitai informacinei sistemai ir (arba) Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, o jei yra būtinybė, sunaikinami.

Sukūrus LIMIS, jos valdytojas ir tvarkytojas nuolat rūpinasi Sistemos modernizavimu bei plėtra. Pagal sutartis su Sistemą kūrusiais paslaugų tiekėjais, pastebėtos Sistemos klaidos, kurias yra padarę tiekėjais, 5 metus yra taisomos naudojant šių įmonių vidinius resursus. Papildomai dar yra numatytas konkretus darbo valandų skaičius, kurios gali būti naudojamos du metus po Sistemos sukūrimo atsiradusiems naujiems LIMIS funkcionalumams realizuoti (šis darbo valandų skaičius yra ribotas, todėl daromi tik tokie LIMIS pakeitimai, kurie yra prioritetiniai ir kuriems realizuoti užtenka numatytų darbo valandų). Papildomai Sistemos kūrimo paslaugas atlikę tiekėjai 5 metus po jos sukūrimo vykdo Sistemos garantinės priežiūros darbus.

2012–2014 m. LDM vykdė papildomą muziejų, dirbančių su LIMIS, apklausą, siekdamas išsiaiškinti, kokius naujus funkcionalumus reikėtų įdiegti į LIMIS artimiausiais metais, ką joje reikėtų patobulinti. Išanalizavus gautą informaciją buvo parengtas naujų LIMIS funkcionalumų realizavimo projektas, kuriam vykdyti ieškoma papildomų lėšų.

Laikotarpiu nuo LIMIS sukūrimo iki 2016 m. pabaigos Sistemoje buvo padaryta nemažai pakeitimų (patobulinta paieškos sistema ir paieškos rezultatų atvaizdavimas, kai kurie automatizuotos eksponatų apskaitos funkcionalumai ir kt.).

Literatūra ir šaltiniai:

Muziejinių vertybių skaitmeninimas, sud. D. Mukienė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009.
Muziejinių vertybių skaitmeninimas: teorija ir praktika, sud. D. Mukienė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009.
Muziejinių vertybių skaitmeninimas, emuziejai.lt (žiūrėta 2014-08-20).
LIMIS nuostatai (2013 m. pakoreguota versija), registrai.lt (žiūrėta 2014-08-22).
LIMIS specifikacija (2013 m. pakoreguota versija), registrai.lt (žiūrėta 2014-08-22).
LIMIS saugos nuostatai (2012 m. pakoreguota versija), registrai.lt (žiūrėta 2014-08-22).
Portalas „Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema“ limis.lt (žiūrėta 2014-08-22).

Santrauka

2007–2013 m. Europos Sąjungos Ekonomikos augimo programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonėje Nr. VP2-3.1.-IVPK-04-V „Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje“ buvo numatyta kurti bendrą kultūros paveldo skaitmeninį turinį, perkeliant į skaitmeninę formą informaciją apie unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus, meno ir literatūros kūrinius, informaciją apie svarbiausius istorijos ir visuomenės reiškinius bei teikti apie juos informaciją elektroninėje erdvėje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, buvo inicijuotas projektas „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) diegimas Lietuvos muziejuose (toliau – LIMIS projektas; Projektas).

LIMIS projektas buvo įgyvendintas per du etapus: 2010–2012 m. LIMIS buvo sukurta ir įdiegta Lietuvos keturiuose nacionaliniuose bei 15 respublikinių muziejų, o 2013 m., gavus papildomų lėšų projektui vykdyti, sukurti papildomi LIMIS funkcionalumai, kurių nebuvo galima numatyti Projekto vykdymo pradžioje, bei papildomai LIMIS sistema įdiegta dar dviejuose naujai pradėjusiuose veikti Lietuvos respublikiniuose muziejuose.

Projektui finansavimas buvo gautas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto (atitinkamai 85 ir 15 proc.).

Publikacijoje autorė aptaria LIMIS struktūrą, funkcionalumą, informacinės sistemos naudojimo tvarką, reikalavimus, keiliamus sistemoje kaupiamų duomenų saugumui ir kt. darbo su LIMIS klausimus.

Personalijų žodyne yra galimybė struktūrizuotai kaupti šiuos duomenis apie asmenis: vardas; pavardė; vardas originalo kalba; pavardė originalo kalba; mergautinė pavardė; slapyvardis; inicialai; viešinami asmenvardžiai; nuotrauka; gimimo data; gimimo vieta; mirties data; mirties vieta; atminimo įamžinimas; gimtoji kalba; kabos, kurias mokėjo; kalbos, kuriomis kūrė / rašė; profesijos; kultūrinė terpė; išsami biografija; pastabos; nuorodos; susiję asmenys ir įmonės; šaltiniai; išsilavinimas; apdovanojimai; veikla; palaidojimas.

LIMIS Sistemoje duomenų teikėjai gali: pasirinkti literatūros, šaltinio aprašą iš Sistemoje nuolat pildomos Literatūros, šaltinių duomenų bazės (toliau – LŠDB), jį papildyti, pakoreguoti pagal savo poreikius, juo pasinaudoti aprašydami objektus, taip pat pakoreguotą, papildytą aprašą pateikti į LŠDB kaip naują aprašą, patys susiformuoti naują aprašą ir jį pateikti į LŠDB arba, prisijungę prie atvirų tarptautinių literatūros ir šaltinių duomenų bazių, jose susirasti reikalingą aprašą, jį atsisiųsti, papildyti savo duomenimis ir kaip nauju įrašu pasinaudoti aprašydami savo objektus bei pateikti tą aprašą kaip naują į LŠDB.

Danutė Mukienė

Atnaujinta: 2018-01-12