Lietuvos valstybės istorijos archyvas kviečia apsilankyti virtualioje parodoje „1863–1864 metų sukilimo didžiavyriai“

2024 metais sukanka 160 metų nuo 1863–1864 metų sukilimo tragiškos  pabaigos. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) parengė virtualią parodą „1863–1864 metų sukilimo didžiavyriai“.

Lenkijoje 1863 m. sausio 22 d. prasidėjęs sukilimas netrukus apėmė ir Lietuvą. Duomenų apie sukilimo priežastis, jo eigą ir pralaimėjimo priežastis galima rasti įvairiose monografijose ir vadovėliuose, o ši paroda apie didžias, nesavanaudiškas asmenybes, be galo atsidavusias tėvynei ir pasirengusias jai aukotis. Patriotizmo mokyklą „baigę“ namuose, nes daugumoje šeimų dar buvo gyvi 1831 m., o kai kur ir T. Kosciuškos  sukilimų prisiminimai ir skaudžios patirtys. Daugelis jų buvo tos pačios Vilniaus ar kitų gimnazijų gimnazistai. Caro administracijai  1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, imperijos vakarinių gubernijų jaunuoliai neturėjo galimybės mokslo siekti Vilniuje, tad susitikę Maskvos, Sankt Peterburgo ar Kijevo universitetuose, toli nuo Lietuvos, drauge audė nostalgiškas svajas apie Tėvynės laisvę ir kūrė planus. Didvyriais juos padarė laikmetis.

LVIA yra didžiausia dokumentų apie 1863–1864 metų sukilimą saugykla, nes Vilniuje buvo įsikūręs Vilniaus generalgubernatorius, o, prasidėjus sukilimui ir įvedus karinę padėtį, čia veikė ir vyriausiojo kariuomenės vado būstinė, visos centrinės ir vietinės teisminės, represinės ir karinės institucijos. Ir kone per visų tuo metu ir vėliau veikusių įstaigų dokumentus – dešimtis tūkstančių bylų –  tarsi raudona gija driekiasi praėjusio sukilimo tema: tardymai, teismai, bausmės, tremtys, prašymai leisti grįžti į tėvynę, dvarų sekvestravimas, bandymas atgauti nuosavybę…

Bylose  dešimtys tūkstančių vardų, pavardžių, slapyvardžių. Pasitelkus to laikmečio tiesioginius liudininkus – pirminius šaltinius – oficialius valdiškų institucijų dokumentus ir sukilimo dalyvių prisiminimus parodoje papasakotos atskirų sukilimo dalyvių istorijos.

Parodą sudaro aštuonios dalys. Ji gausiai iliustruota fotografijomis. LVIA saugo neįkainojamos vertės istorinį šaltinį – apie 800 įvairių XIX a. vidurio visuomenės, kultūros veikėjų, caro valdžios administracijos valdininkų portretinių ir grupinių fotografijų. Svarbiausi jų, – vadinamieji „sukilėlių albumai“– du  oda įrišti albumai, kuriuose yra per 250 fotografijų.  Išlikę dar tiek pat pavienių fotografijų. 1915 m. šie albumai su kitais ypatingos vertės dokumentais buvo išvežti į Maskvą ir tik 1954 m. grąžinti Lietuvai.  Šiuo metu jie įrašyti į UNESCO pasaulinio paveldo registrą.

Sukilėlių albumai itin reikšmingi fotografijos istorijos tyrimams. Juose galima rasti garsių Paryžiaus, Berlyno, Sankt Peterburgo ir kitų šalių fotografų ar ateljė, taip pat pirmųjų Vilniaus fotografų A. Bonoldi,  A. Sveikovskio,  A. Korzono darbų.

Sukilėlių albumai – tai buvę Grafo M. Muravjovo muziejaus eksponatai. Muziejus buvo įkurtas 1898 m. Vilniuje, kaip  M. Muravjovo,  žiauriai nuslopinusio 1863–1864 m. sukilimą, herojaus šlovės muziejus. Išlikę muziejaus archyvo dokumentai liudija, kad, kuriant muziejų ir renkant jam eksponatus, buvo duotas nurodymas iš visų institucijų ir archyvų  XIX a. 6–7 dešimtmečių archyvinių bylų išrinkti visą M. Murovjovo nuopelnus liudijančią archyvinę medžiagą. Buvo kreiptasi į privačius asmenis, vietines ir užsienyje esančias laikraščių ir žurnalų redakcijas bei bibliotekas, ypač Lenkijos ir Prancūzijos, kur buvo susitelkę 1863–1864 m. sukillimo dalyviai ar jų giminaičiai – pabėgėliai ar emigrantai, kuriems carinės Rusijos teisėsauga po tremties neleido grįžti į tėvynę.

1863–1864 m. sukilimas, atnešęs daug aukų lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautoms, buvo žiauriai nuslopintas. Matant, kad  beveik kiekviena karta susiduria su tuo pačiu bendru priešu, 863–1864 m. sukilimo šūkis „ Už jūsų ir mūsų laisvę! “  aktualus ir šiandienos geopolitinėje situacijoje.

Nuoroda į virtualią parodą: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/18631864-m.-sukilimo-didziavyriai-lvia/exh-397

Parodos rengėjas – Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Parodos kuratorė – Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė

Iliustracija; Per 1863–1864 m. sukilimą sušaudyti ir pakarti sukilėliai. Avito Šuberto fotoateljė, Krokuva, 1867–1870 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 95.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacija

Atnaujinta: 2024-11-22