Muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo, archyvavimo, viešinimo ir integravimo į nacionalinę bei tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę tvarka (dokumento projektas)

PASTABA: Dokumentas rengiamas. Kviečiame muziejų darbuotojus teikti pasiūlymus dėl jo papildymo, pakeitimų ir kt.

 

     • Įvadas

     • Skaitmeninimo veiklų planavimas, organizavimas muziejuje

     • Skaitmeninamų eksponatų atrankos kriterijai

     • Skaitmeninimui atrinktų objektų parengimas

     •  Skaitmeninimo veiklų standartizavimas muziejuje

     • Skaitmeninio turinio ilgalaikis išsaugojimas

     • Eksponatų kompiuterizuota apskaita dirbant su LIMIS

• Skaitmenintų ir skaitmeninių eksponatų bei jų skaitmeninių kopijų aprašai (metaduomenys)

     • Archyvavimui, saugojimui ir sklaidai skirtų skaitmeninių bylų parametrai

     • Skaitmeninių bylų pavadinimai

     • Skaitmeninių bylų atsisiuntimas iš LIMIS sistemos

     • Priemonės, užtikrinančios sukurto skaitmeninio turinio tvarumą, ilgalaikį išsaugojimą ir atkūrimą

     • Skaitmeninimui, skaitmeninio turinio kaupimui, saugojimui, archyvavimui, sklaidai, teikimui į kitas duomenų bazes naudojama įranga 

 

Įvadas

1.  Muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo, archyvavimo, viešinimo ir integravimo į nacionalinę bei tarptautinę virtualią erdvę standarto (tvarkos) tikslas – nustatyti tvarką, kurios muziejai turi laikytis planuodami ir vykdydami kultūros paveldo objektų skaitmeninimą, kompiuterizuotą apskaitą, dirbami su Lietuvos integralia muziejų informacine sistema (LIMIS), kaupdami, saugodami, archyvuodami skaitmeninį turinį bei į nacionalinę ir tarptautinę virtualią erdvę integruodami sklaidai skirtą informaciją apie muziejuose saugomas vertybes.

2.  Skaitmeninimo standartas (tvarka) skirtas Lietuvos nacionaliniams, respublikiniams, savivaldybių, žinybiniams, privatiems muziejams, viešosioms įstaigoms muziejams bei kitiems muziejams.

3. Skaitmeninimo standartas (tvarka) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymu, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 933, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 493,  Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-6 „Dėl skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartų bei norminių aktų dokumentų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ĮV-384 „Dėl Skaitmeninio turinio kūrimo rekomendacijų patvirtinimo“, Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 24 patvitonta Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė programa“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. ĮV-153 „Dėl skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programos patvirtinimo, Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) nuostatais, patvirtintais Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V.1-47 bei kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) rekomendacijomis, susijusiomis su muziejuose saugomų vertybių automatizuota apskaita, kultūros paveldo objektų skaitmeninimu, skaitmeninio turinio saugojimu, integravimu į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo erdvę, asmens duomenų apsauga .

4. Standarte (Tvarkoje) vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme ir kituose šio Standarto (Tvarkos) p. 3 nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. Vartojamų sąvokų išaiškinimų žodynėlis pridedamas (Priedas Nr. 1).

5. Muziejus, skaitmeninantis kultūros paveldo objektus, kaupiantis ir saugantis skaitmenintų kultūros paveldo skaitmenines bylas bei originalius skaitmeninius kultūros paveldo objektus, dirbantis su muziejams skirta LIMIS sistema, skaitmeninimo ir skaitmeninių bylų kaupimo, saugojimo darbus turi vykdyti planingai, pagal muziejuose nustatytą tvarką ir kontroliuoti, kaip šie planai vykdomi, aiškintis kylančių problemų priežastis bei jas šalinti.

6.  Kompiuterizuota muziejuose saugomų eksponatų ir kitų muziejinių vertybių apskaita vykdoma LIMIS sistema.

7. Muziejai, pereidami prie kompiuterizuotos apskaitos, vykdomos LIMIS informacine sistema, pasirengia ir pasitvirtina kompiuterizuotos rinkinių apskaitos, muziejuje vykdomos dirbant su LIMIS, tvarką. Vienas iš galimų tokio dokumento šablono pavyzdžių pridedamas (Priedas Nr. 2).

8. Muziejų bibliotekose saugomų vertybių kompiuterizuota apskaita tuose muziejuose, kuriuose yra įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema, gali būti vykdoma tiek LIBIS, tiek ir LIMIS sistema.

9. Nacionaliniai ir respublikiniai muziejai prie eksponatų kompiuterizuotos apskaitos pereina vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. ĮV-675 „Dėl Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos LIMIS diegimo nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose“. Šie muziejai kompiuterizuotą eksponatų ir kitų vertybių apskaitą vykdyti tiek naudodami LIMIS-M, LIMIS-M alternatyvaus, LIMIS-C ir LIMIS-K posistemių funkcionalumus. Perėjimo dirbti iš LIMIS-M į LIMIS-M alternatyvų posistemį klausimus muziejai derina su LIMIS valdytoju ir tvarkytoju (Lietuvos dailės muziejumi).

10. Savivaldybių, žinybiniai, muziejai-viešosios įstaigos ir kiti muziejai prie kompiuterizuotos eksponatų apskaitos gali pereiti dirbdami su LIMIS sistema, tam naudodami LIMIS-M alternatyvaus posistemio, LIMIS-C ir LIMIS-K posistemių funkcionalumus.

11. Muziejui teisę dirbti su LIMIS suteikia LIMIS valdytojas ir tvarkytojas, kai muziejus pasirašo su juo Bendradarbiavimo sutartį dėl darbo su LIMIS ir kai LIMIS valdytojas ir tvarkytojas priima įsakymą dėl muziejaus įtraukimo į juridinių ir fizinių asmenų, turinčių teisę teikti duomenis į LIMIS DB, sąrašus.

12. Visi muziejuose su LIMIS dirbantys duomenų teikėjai turi būti išklausę darbo su LIMIS mokymų kursą ir gavę šių kursų baigimo pažymėjimą. Į LIMIS įdiegus naujus funkcionalumus, duomenų teikėjams aktuali informacija apie pasikeitimus išsiunčiama raštu (paprastu arba el. paštu) arba pateikiama LIMIS valdytojo ir tvarkytojo organizuojamuose mokymuose, seminaruose, kituose kvalifikacijos kėlimui skirtuose užsiėmimuose.

13. Dirbdami su LIMIS, teikdami duomenis į LIMIS DB muziejų darbuotojai vadovaujasi LIMIS nuostatais, LIMIS duomenų saugos nuostatais, kitais Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos saugos politiką įgyvendinančiais dokumentais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir šiuo Standartu (Tvarka).Skaitmeninimo tikslai ir uždaviniai

14.  Muziejuose vykdomo kultūros paveldo objektų skaitmeninimo tikslai yra:

12.1. kurti ir turtinti muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų bendrą elektroninį katalogą LIMIS duomenų bazėse;

12.2. sudaryti galimybę visuomenei jai patogia forma, naudojantis naujausių informacinių technogijų galimybėmis gauti jai aktualią ir kokybiškai parengtą informaciją apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus,  taip sudarant galimybę visuomenei šią informaciją naudoti pakartotinai;

12.3. garantuoti sukurto ir originalia skaitmenine forma įsigyto kultūros paveldo skaitmeninio turinio ilgalaikį išsaugojimą, taip sudarant geresnes galimybes mažinti originaliems kultūros paveldo objektams daromą neigiamą poveikį tiesioginio kontakto su jais metu.

15.  Muziejuose vykdomo kultūros paveldo objektų skaitmeninimo uždaviniai yra:

13.1. skaitmeninti kultūros paveldo objektus;

13.2. kaupti ir saugoti skaitmeninius kultūros paveldo objektus ir realybėje egzistuojančių kultūros paveldo objektų skaitmenines kopijas;

13.3. skaitmeninį turinį apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus kaupti, saugoti ir archyvuoti specialiai tam skirtose duomenų bazėse;

13.4. sklaidai skirtą skaitmeninį turinį viešinti, padaryti prieinamą nacionalinėje ir tarptautinėje kultūros paveldo virualioje erdvėje;

13.5. naudoti sukurtą skaitmeninį turinį populiarinant muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus, kuriant ir teikiant visuomenei el. paslaugas bei kitus el. produktus.

 

Skaitmeninimo veiklų planavimas, organizavimas muziejuje

14. Muziejus, skaitmeninantis kultūros paveldo objektus, kaupiantis ir saugantis originalius skaitmeninius kultūros paveldo objektus, skaitmenintų kultūros paveldo objektų skaitmeninį turinį, vykdydamas LIMIS sistema kompiuterizuotą eksponatų ir kitų kultūros paveldo objektų apskaitą, kompiuterizuotai aprašydamas kultūros paveldo objektus ir jų skaitmenines kopijas LIMIS sistema bei integruodamas sklaidai skirtą informaciją į nacionalinę ir tarptautinę virtualią kultūros paveldo erdvę, šiuos darbus vykdo planingai pagal muziejuose patvirtintą tvarką ir kontroliuoti, kaip jos laikomasi, aiškinasi kylančių problemų priežastis ir  jas šalina.

15. Planuodamas skaitmeninimo darbus muziejus turi atsižvelgti į šias aplinkybes:

15.1. kokie yra kultūros paveldo objektų skaitmeninimo prioritetai valstybėje ir įstaigoje;

15.2. kokie yra muziejuje įgyvendinamų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio pakartotinio naudojimo, sklaidos projektų tikslai ir uždaviniai;

15.3. kokias teises muziejus turi skaitmeninti, viešinti į muziejaus kultūros paveldo objektų skaitmeninimo planus įtraukiamus objektus ir pakartotinai naudoti skaitmeninimo proceso metu sukurtą skaitmeninį turinį;

15.4. kokius darbus įstaigoje reikia atlikti, kad būtų užtikrintas realybėje egzistuojančių kultūros paveldo objektų efektyvus ir kokybiškas skaitmeninių kopijų kūrimo darbas, metaduomenų apie skaitmenintus objektus ir jų skaitmeninimo metu sukurtas skaitmenines kopijas kūrimas, sukaupto skaitmeninio turinio išsaugojimas, prieinamumas, viešinimui skirtos informacijos sklaida, integravimas į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę ir pakartotinis naudojimas tiek komerciniais, tiek ir nekomerciniais tikslais;

15.5.  ar muziejus turi pakankamai finansinių,techninių išteklių planuojamiems skaitmeninimo darbams atlikti;

15.6. ar muziejuje dirba skaitmeninimo darbus kokybiškai atlikti gebantis personalas;

15.7. ar muziejus pats atliks planuojamus skaitmeninimo darbus, ar skaitmeninimo paslaugos bus perkamos;

15.8. ar muziejus teiks paraišką nacionaliniam arba regioniniam muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrui dėl reikalingų suteikti kultūros paveldo objektų fotografavimo ir skenavimo paslaugų, ar yra poreikis pasinaudoti kitomis šių skaitmeninimo kompetencijos s centrų teikiamomis paslaugomis;

15.9. kokie darbai bus atliekami fondoieškos srityje, siekiant gauti papildomų lėšų, reikalingų kultūros paveldo objektų skaitmeninimui, skaitmeninio turinio sklaidai, pakartotiniam naudojimui ir naujų el. paslaugų bei kitų el. produktų sukūrimui.

15.10. kaip, kur ir kokiomis priemonėmis skaitmeninimo veiklos ir jų rezultatai bus reklamuojami.

16. Planuodamas kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas muziejus pirmiausia  išsiaiškina, kiek iš viso įstaigoje yra sukaupta objektų, kiek iš jų reikia skaitmeninti prioriteto tvarka, kokie yra artimiausiu laiku muziejuje planuojamų įgyvendinti skaitmeninimo, sukurto skaitmeninio turinio aktualizavimo, pakartotinio naudojimo projektų  tikslai, uždaviniai ir kokių rezultatų vykdant juos bus siekiama.

16.1.       Muziejuje darbus, susijusius su skaitmeninimo veiklų, duomenų teikimu į LIMIS, automatizuota kultūros paveldo objektų apskaita planavimu, organizavimu, koordinavimu, vykdo direktoriaus įsakymu paskirtas už šias veiklas atsakingas darbuotojas. Jam talkina direktoriaus įsakymu patvirtinta Skaitmeninimo darbo grupė, kurios nariais yra skiriamas  už skaitmeninimo veiklas muziejuje atsakingas darbuotojas, muziejaus vyr. fondų saugotojas arba kitas už eksponatų apskaitą atsakingas darbuotojas, specialistai, dirbantys muziejaus archyve, bibliotekoje, videotekoje, fototekoje, audiotekoje (jei tokie muziejaus struktūriniai  padaliniai veikia), restauratorius. Kai šių darbuotojų muziejuje trūksta, galima į darbo grupę įtraukti specialistus iš kitų įstaigų bei į pagalbą pasitelkti savanorius.

16.2 Jei muziejuje Skaitmeninimo darbo grupė nesudaryta, jos funkcijas atlieka vyr. fondų saugotojas arba kitas už šias veiklas muziejaus vadovo paskirtas atsakingas darbuotojas,  bendradarbiaudamas su kitais muziejaus specialistais, o jei jų trūksta, pasitelkia į pagalbą kitų įstaigų kultūros paveldo skaitmeninimo, restauravimo, informacinių technologijų specialistus, savanorius.

17.   Darbo grupė vykdo šias veiklas:

17.1.       parengia muziejuje saugomų kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio sklaidos, aktualizavimo ir integravimo į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę planus ir juos pateikia tvirtinti muziejaus direktoriui;

17.2.       atrenka objektus skaitmeninimui;

17.3.       įvertina skaitmeninimui atrinktų objektų būklę ir, jei yra poreikis, juos ar jų dalį pateikia konservuoti arba restauruoti;

17.4.       parengia ir muziejuje nustatyta tvarka pateikia muziejaus direktoriui tvirtinti atrinktų ir skaitmeninti tinkamų objektų sąrašus, kurie, esant poreikiui, gali būti pakoreguoti;

18.   Muziejuje patvirtintas skaitmeninimo programas vykdo darbuotojai, atsakingi už rinkinių apskaitą, rinkinių saugotojai, tyrėjai, kuratoriai, ekspertai, restauratoriai, informacinių technologijų, viešųjų ryšių ir kiti specialistai. Atlikdami savo tiesiogines pareigas jie pagal savo kompetenciją vykdo šias veiklas:

18.1.       dirbdami su LIMIS vykdo kompiuterizuotą kultūros paveldo objektų apskaitą;

18.2.       padeda atrinkti ir paruošti kultūros paveldo objektus skaitmeninimui;

18.3.       kuria originalių kultūros paveldo objektų skaitmenines kopijas;

18.4.       rūpinasi sukurto skaitmenininio turinio saugojimu;

18.5.       sklaidai skirtą skaitmeninį turinį integruoja į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę;

18.6.       konvertuoja archyvavimui ir saugojimui netinkamų formatų skaitmenines bylas į tinkamas;

18.7.       siekiant išsiaiškinti, ar anksčiau sukurtas skaitmenines bylas yra galimybė pakartotinai naudoti, ne rečiau kaip kartą per du metus patikrina, ar šiose bylose esanti informacija yra prieinama. Nustačius, kad failas neatsidaro, inicijuoja tokio pat turinio naujos skaitmeninės bylos sukūrimą iš kitos muziejuje saugomos tokio pat turinio skaitmeninės bylos, o jei jos nėra ar paaiškėja, kad ir ji yra negrįžtamai sugadinta, inicijuoja tokio pat turinio naujos skaitmeninės bylos sukūrimą, skaitmeninant muziejuje saugomą originalų kultūros paveldo objektą. Tuo atveju, jei paaiškėja, kad muziejus saugojo iš prigimties skaitmeninį kultūros paveldo objektą ir jo originali skaitmeninė byla bei jos kopijos yra negrįžtamai sugadintos, nėra galimybės turėto skaitmeninio kultūros paveldo objekto atkurti, šis kultūros paveldo objektas yra nurašomas teisės aktų nustatyta tvarka.

18.8.       skaitmenines bylas ne rečiau kaip kartą per 5 metus perkelia į naujas laikmenas.

18.9.       Viešina muziejaus vykdomas skaitmeninimo programas žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose, muziejaus leidiniuose ir renginiuose.

 

Skaitmeninamų eksponatų atrankos kriterijai

19.    skaitmeninimo programas muziejuose prioriteto tvarka yra įtraukiami visi naujai į muziejų nuolatiniam saugojimui priimami eksponatai bei kitos vertybės, unikaliausi, seniausi, turinio ir materialine prasme vertingiausi kultūros paveldo objektai, kuriuos būtina skaitmeninti ar konvertuoti į kitų formatų skaitmenines bylas, nes tik taip įmanoma užtikrinti jų ilgaamžiškumą ar išsaugoti jų pirminį vaizdą. Kiti rekomenduojami prioritetine tvarka skaitmeninti atrenkamų objektų atrankos kriterijai yra:

19.1.       objektai, kurių turinys arba autorius yra susijęs su muziejuje rengiamomis, kuriamomis ekspozicijomis, parodomis, tarp jų ir virtualiomis, įgyvendinamais projektais, spaudai rengiamais leidiniais ir kt. muziejaus planuojamomis vykdyti veiklomis;

19.2.       objektai, kurių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos laikotarpis yra pasibaigęs arba yra gauti raštiški autorių teisių turėtojų leidimai juos skaitmeninti ir viešinti;

19.3.       objektai, kurių turinys arba autorius yra susijęs su teritorija, kurioje veikia muziejus;

19.4.       objektai, kurių duomenys dar nėra prieinami per LIMIS viešąsias prieigas, nacionalinius kultūros paveldo elektroninius vartus – portalą „ePaveldas“ www.epaveldas.lt;

19.5.       objektai, kurių skaitmeninės kopijos yra itin paklausios tarp informacijos vartotojų.

 

Skaitmeninimui atrinktų objektų parengimas

20. Darbuotojai, kuriems muziejuje pavesta saugoti, inventorizuoti ir tyrinėti į kultūros paveldo objektų skaitmeninimo programas įtrauktus objektus, prieš pradėdami juos skaitmeninti, patikrina  jų būklę, atliekti informacijos, pateiktos apie juos rašytinės apskaitos dokumentuose, analizę, esant poreikiui, neteisingus duomenis muziejuje nustatyta tvarka pakoreguoja.

21. Fotografuoti, skenuoti, skaitmeninti analoginėse laikmenose esančius kultūros paveldo objektus, galima tik tuo atveju, jei jie tam yra tinkamai parengti ir jei muziejus turi teisę teisę daryti šių objektų skaitmenines kopijas.

21. Išimtiniais atvejais, kai muziejus neturi reikiamų išteklių į skaitmeninimo programas įtrauktus nykstančius, pažeisus objektus restauruoti, tačiau juos būtina suskaitmeninti, nes, pvz., objektas nyksta, jo fizinė būklė bet kuriuo metu gali dar labiau pablogėti, muziejus bet kuriuo metu dėl įvairių veiksnių gali jo netekti, todėl yra poreikis užfiksuoti jo esamą būklę (padaryti originalaus objekto skaitmeninę kopiją), rekomenduojama objektą skaitmeninti, tačiau fotografuojant, skenuojant ar kitais būdais jį skaitmeninant, būtina siekti, kad skaitmeninimo procesas objektui nepadarytų žalos arba, jei tos žalos neįmanoma išvengti, kad ji būtų iki minimumo sumažinta.

22.    Į planuojamų skaitmeninti kultūros paveldo objektų sąrašus negali būti įtraukiami objektai, kurių skaitmeninti muziejus neturi teisės.

23.     Muziejams metodinę ir dalykinę pagalbą, susijusią su kultūros paveldo objektų skaitmeninimu, esant poreikiui, eksponatų skenavimo ir fotografavimo paslaugas teikia nacionalinis muziejų skaitmeninimo kompetencijos centras (Lietuvos dailės muziejus) ir trys regioniniai muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrai (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus ir Lietuvos jūrų muziejus). Pagrindinės muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrų funkcijos yra apibrėžtos 2015 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-153 patvirtintoje Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programoje (p. 14).

 

Skaitmeninimo veiklų standartizavimas muziejuje

24. Siekiant užtikrinti skaitmeninio turinio suderinamumą su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis kultūros paveldo informacinėmis sistemomis, kuriamo skaitmeninio turinio kokybę, muziejų elektroniniuose kataloguose, LIMIS duomenų bazėse kaupiami skaitmeniniai objektai (vaizdai, vaizdo, garso įrašai, 3D ir kt. formatų skaitmeninės bylos) bei originalių kultūros paveldo objektų ir jų skaitmeninių kopijų metaduomenys yra rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-6 „Dėl Skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartų ir norminių dokumentų sąrašų patvirtinimo“ ir šiuo Standartu (Tvarka).

25. Skaitmeninimo veiklas muziejus vykdo vadovaudamasis muziejus nuostatais, strateginiais ir metiniais planais, skaitmeninimo veiklų organizavimo ir vykdymo tvarka bei nuostatais, kuriuose patvirtinti muziejuje kuriamų, kaupiamų, saugomų ir viešinamų skaitmeninių bylų formatai, šių bylų saugomų kopijų skaičius, kokybės parametrai,  metaduomenų schemos, sklaidai skirto skaitmeninio turinio viešinimo bei teikimo į kitas duomenų bazes, portalus bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims tvarka.

26. Muziejus LIMIS sistema eksponatų ir kitų muziejuje kaupiamų ir saugomų kultūros paveldo objektų kompiuterizuotą apskaitą vykdo vadovaudamasis LIMIS nuostatais, muziejuje patvirtinta darbo su LIMIS tvarka ir eksponatų kompiuterizuotos apskaitos muziejuje tvarka.

 

Skaitmeninio turinio ilgalaikis išsaugojimas

28. Muziejus turi užtikrinti muziejuje kaupiamų ir saugomų skaitmeninių kultūros paveldo objektų, skaitmeninimo ir kultūros paveldo kompiuterizuotos apskaitos proceso metu sukurto skaitmeninio turinio ilgalaikį išsaugojimą tam naudodamas visiems muziejams skirtą Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą, kurios paskirtis yra sudaryti muziejams galimybę vykdyti eksponatų ir kitų muziejinių vertybių automatizuotą apskaitą, sukurto skaitmeninio turinio archyvavimą, ilgalaikį išsaugojimą, sklaidai skirtos informacijos viešinimą ir integravimą į nacionalinę ir tarptautinę virtualią kultūros paveldo erdvę.

29. Siekiant garantuoti informacinių sistemų duomenų bazėse saugomo skaitmeninio turinio ilgalaikį išsaugojimą, informacijos prieinamumą, saugumą, sukurto sksitmeninio turinio pakartotinį naudojimą, taupiai naudoti skaitmeninimui ir skaitmeninio turinio kaupimui, saugojimui ir viešinimui valstybės ir Europos Sąjungos skiriamas lėšas, muziejai informacijos apie kaupiamus ir saugomus kultūros paveldo objektus muziejaus vidiniam naudojimui skirtose informacinėse sistemose nekaupia ir kultūros paveldo objektų kompiuterizuotos apskaitos darbų, kurie atliekami dirbant su LIMIS, muziejaus vidiniam naudojimui skirtose informacinėse sistemose nedubliuoja.

30. Muziejus, eksponatų ir kitų muziejinių vertybių kompiuterizuotai apskaitai, skaitmeninio turinio saugojimui ir sklaidai naudojantis LIMIS sistemą, pagal standartus parengtą skaitmeninį turinį į LIMIS duomenų bazes teikia muziejaus ir LIMIS valdytojo ir tvarkytojo pasirašytoje Bendradarbiavimo dėl darbo su LIMIS sutartyje nustatyta tvarka.

31. Dirbdami su LIMIS muziejai planingai vykdo laikinai ir nuolat muziejuose saugomų kultūros paveldo objektų apskaitą, nustatyta tvarka juos šioje informacinėje sistemoje aprašydami, formuodami jų aktus, apskaitos knygas ir kt. apskaitos dokumentus, metaduomenis susiedami su objektus identifikuojančiomis ir sistemoje aprašomomis skaitmeninėmis bylomis, o sklaidai skirtą informaciją viešina, integruoja į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę.

32. Muziejai, kuriuose yra įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS) ar kita specialiai bibliotekose saugomiems kultūros paveldo objektams aprašyti skirta informacinė sistema, aprašydami savo bibliotekose saugomus spaudinius, LIMIS sistema gali nesinaudoti, o duomenis apie bibliotekose saugomus kultūros paveldo objektus aprašyti, kaupti, saugoti LIBIS ar kitų bibliotekose saugomiems objektams aprašyti pritaikytų informacinių sistemų duomenų bazėse ir, naudodamiesi šių sistemų teikiamomis galimybėmis, sukurtą sklaidai skirtą skaitmeninį turinį padaryti prieinamą visuomenei ir integruoti į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę.

33. Muziejus gali įsigyti įvairiais formatais sukurtus skaitmeninius objektus, tačiau, rengdamasis juos ilgai saugoti, šių objektų bylas turi konvertuoti į ilgai saugoti skirtų formatų skaitmenines bylas ir perkelti jas į ilgai saugoti skirtas laikmenas.

 

Eksponatų kompiuterizuota apskaita dirbant su LIMIS

34. LIMIS sistema kompiuterizuotai vykdoma nuolatiniam saugojimui į muziejų priimtų eksponatų kompiuterizuota apskaita, atitinkamai, pagal nustatytus reikalavimus LIMIS sistemoje gali būti aprašomi ir į apskaitą traukiami trumpai (ne ilgiau kaip metams laiko), bei ilgai (ilgiau negu metams laiko) priimami eksponatai.

35. Vykdant kompiuterizuotą apskaitą LIMIS sistema, muziejai, planuojantys įsigyti naujus eksponatus ar kitas muziejines vertybes,  gali taikyti kelių pakopų apskaitos sistemą:

35.1. įtraukti į apskaitą saugoti laikinai priimtus kultūros paveldo objektus;

35.2. formuoti LIMIS sistemoje dokumentus, susijusius su į muziejų laikinai saugoti priimtų kultūros paveldo objektų įvertinimu ir šiuose dokumentuose pateikiamų duomenų atvaizdavimu atitinkamuose kultūros paveldo objektų aprašo informaciniuose laukuose;

35.3. tuo atveju, jei Rinkinių komplektavimo komisijos nutarimu arba muziejaus direktoriaus įsakymu šie laikinai į muziejų saugoti priimti kultūros paveldo objektai į muziejų yra priimami  nuolatiniam saugojimui arba grąžinami jų savininkams, arba pasiskolinami muziejui su teise laikinai saugoti muziejuje, šiuos kultūros paveldo objektų buvimo muziejuje būsenos pasikeitimus kompiuterizuotai fiksuoti jų aprašuose LIMIS sistemos informaciniuose laukuose ir su šiais pokyčiais susijusiuose kompiuterizuotos apskaitos dokumentuose bei automatizuotai formuojamuose ataskaitose.

36. LIMIS sistemoje tiek eksponatų, tiek ir kitų kultūros paveldo objektų kompiuterizuota apskaita vykdoma pagal tvarką, kuri nurodyta „LIMIS naudotojo vadove“ (vadovas yra pasiekiamas LIMIS-M posistemyje (LIMIS-M naudotojo aplinkoje) ir atnaujinamas, aktualia informacija papildomas po kiekvieno LIMIS gamybinės aplinkos atnaujinimo, jei jo metu šioje LIMIS sistemoje yra įdiegti pakeitimai, susiję su LIMIS-M  naudotojų, teikiančių duomenis į LIMIS DB, darbu.

 

Skaitmenintų ir skaitmeninių eksponatų bei jų skaitmeninių kopijų aprašai (metaduomenys)

37. Eksponatų kompiuterinei apskaitai vykdyti muziejuose naudojamoje LIMIS yra įdiegtas išplėtotas Lietuvos muziejų poreikiams pritaikytas CDWA standartas. Jis sudaro galimybę objektus aprašyti išsamiai pagal konkretiems tikslams pasiekti pasirinktą ar pasiūlytą metaduomenų aprašymo schemą ir sintaksę. Šis standartas apima pasaulio muziejų dažniausiai naudojamus Dublin Core (DC), CDWA, LIDO, ESE, EDM standartus ir sudaro galimybę LIMIS sistemoje aprašytus duomenimis automaitizuotai teikti į informacinių sistemų, kuriuose įdiegti tokie standartai kaip Dublin Core (DC), CDWA, LIDO, ESE, EDM, duomenų bazes. Išsamus informacinių laukų, kuriuose galima pateikti duomenis apie LIMIS sistema aprašomus kultūros paveldo objektus, yra pateiktas LIMIS nuostatuose (LIMIS nuostatų aktuali redakcija yra paskelbta LIMIS portalo www.limis.lt skyriuje „Teisės aktai“).

38. Esant galimybei, tiek originalios kultūros paveldo objektų skaitmeninės bylos, tiek ir kultūros paveldo objektai bei jų skaitmeninės kopijos LIMIS sistemoje turi būti aprašomos kiek įmanoma išsamiau.

39. Eksponatų, kurie yra įtraukti į muziejaus pagrindino, pagalbino, mainų fondo rinkinius ir kurie yra aprašomi kompiuterinei rinkinių apskaitai skirtomis informacinėmis sistemomis, DB kaupiamų duomenų apimtis neturėtų būti mažesnė, negu jų yra pateikiama įvairių tipų eksponatų apskaitos aktuose, pirminės apskaitos ir inventorinėse knygose.

40. Pagrindinių informacinių laukų, kuriuos muziejus turi galimybę apie eksponatus užpildyti dirbdamas su LIMIS ir aprašydamas kultūros, istorijos, dailės, gamtos ir kitus objektus, sąrašas yra pateiktas LIMIS nuostatuose.

41. Muziejai, LIMIS DB aprašydami atskiroms sritims priskiriamus eksponatus, turimus duomenis apie juos pateikia aprašo pagrindiniuose, specialiai tos srities eksponatams aprašyti skirtuose informaciniuose laukuose, o esant poreikiui, galimybei, ir kituose LIMIS sistemos informaciniuose laukuose.

42. Muziejus, pradėdamas dirbti su LIMIS sistema, jos administravimo srityje nurodo, ar muziejaus duomenų teikėjai gali išsaugoti ir patvirtinti eksponatų aprašus, nenurodžius bent vieną eksponato apskaitos numerį, ar negali.

43. Aprašant eksponatus, jų komplektus ir grupes LIMIS sistemoje, apskaitos numerio dalis,  atvaizduojama iki pasvirojo brūkšnio, yra suformuojama iš sveikų skaičių, pvz., 1478, o apskaitos numerio dalys, atvaizduojamos po pasvirojo brūkšnio –  naudojant sveikus skaičius arba lotyniškos abėcėlės 26 mažąsias raides (a, b, c, d, e, f, g, h, i, j, k, l, m, n, o, p, q, r, s, t, u, v, w, x, y, z), pvz., 1; 4; 7; 1-15; 1-26; a; b; c; a-z; a-q (didžiųjų raidžių rašyti negalima, sveikų skaičių ir raidžių intervale rašomas trumpas brūkšnys). Apskaitos numerio antrojoje dalyje, kuri atvaizduojama po pasvirojo brūkšnio, lietuviškos balsės su nosinėmis bei raidė ė nenaudojama. LIMIS sistemoje pasvirasis brūkšnys, atskiriantis skirtinguose apskaitos numeriui įvesti laukeliuose pateiktus duomenis, yra suformuojamas ir atvaizduojamas automatiškai, pvz., 24587/1-14; 24587/a-d. Išsami informacija apie eksponatų ir kitų LIMIS sistemoje kompiuterizuotai aprašomų objektų apskaitos numerių formavimo tvarka yra pateikiama LIMIS naudotojo vadove.

44. Jei muziejus LIMIS sistemoje planuoja aprašyti eksponatus ar kitus kultūros paveldo objektus, kurių apskaitos numeriai neatitinka nurodytų taisyklių, muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijai rekomenduojama priimti nutarimą arba muziejaus Direktoriui patvirtinti įsakymą, kuriuo būtų nustatyta netinkamai anksčiau suformuotų apskaitos numerių pakeitimo kitais numeriais, kuriuos įvedant į LIMIS būtų galimybė laikytis šios Standarto (Tvarkos) p. 43 nurodytų apskaitos numerių formavimo LIMIS sistemoje reikalavimų. O pakeistus (senuosius) numerius pateikti eksponato aprašo laukelyje, skirtame seniems numeriams įrašyti.

45.    Tuo atveju, jei dirbant su LIMIS eksponatų aprašuose pateikiami eksponatų apskaitos numeriai neatitinka šio Standarto (Tvarkos) p. 43 reikalavimų ir LIMIS naudotojo vadove nurodytų taisyklių, šių objektų paieškos rezultatų lentelėse ir kituose LIMIS sistemoje automatizuotai suformuojamuose dokumentuose LIMIS sistemoje suformuoti eksponatų ir kitų kultūros paveldo objektų aprašai nėra išrikiuojami eilės tvarka.

46.    LIMIS viešosiose prieigose pagal nutylėjimą automatiškai viešinami tik sklaidai skirti duomenys, pateikti informaciniuose laukuose, kurių sąrašas yra pateiktas LIMIS specifikacijoje.  Esant poreikiui, šis sąrašas gali būti keičiamas, keičiant LIMIS specifikaciją.

47. LIMIS sistema aprašant autorių kūrinius (tiek originalius kultūros paveldo objektus, tiek ir autorių kūrinius, kurie buvo sukurti skaitmeninant originalius kultūros paveldo objektus), būtina jų aprašuose pateikti informaciją apie šių objektų žinomus autorius, autorių turtinių teisių savininkus, šių kūrinių pakartotinio naudojimo galimybes.

47.    LIMIS sistemoje suformuotuose kultūros paveldo objektų aprašuose, turi būti nurodyta, kokia informacija yra skirta sklaidai, pvz.: nurodomas požymis, kad viešinami tik sklaidai skirti metaduomenys; viešinami sklaidai skirti metaduomenys, susieti su objektus identifikuojančiomis sklaidai skirtomis skaitmeninėmis bylomis.

48. Tuo atveju, jei yra viešinami LIMIS sistemoje aprašyto kultūros paveldo objekto duomenys (tik metaduomenys arba metaduomenys, susieti su sklaidai skirtomis kultūros paveldo objektus identifikuojančiomis skaitmeninėmis bylomis), eksponato apraše turi būti nurodytas požymis, ar sklaidai skirta informacija gali būti prieinama per nacionalinius kultūros paveldo elektroninius vartus (portalą „ePaveldas“ www.epaveldas.lt), ar gali būti pateikta į Europos kultūros paveldo portalą „Europeana“ www.europeana.eu ir į kitas nacionalines bei tarptautines kultūros paveldo duomenų bazes bei portalus.

49. Dalyvaujant nacionaliniuose ir tarptautiniuose kultūros paveldo objektų skaitmeninimo ir skaitmeninio turinio sklaidos bei pakartotinio naudojimo projektuose, į kitų IS duomenų bazes pateikiamų duomenų minimumą turėtų sudaryti informacijos rinkinys, atitinkantis vykdomo projekto tikslus ir uždavinius. Apie eksponatus pateikiamų duomenų minimumą sudaro informacija, pateikiama iš šių eksponato aprašo informacinių laukų:

49.1. autorius ir / arba gamintojas (esant poreikiui, yra pateikiami duomenys ir apie radėją, preparatorių, restauratorių, tyrėją, fotografą, kitus su šiuo objektu susijusius asmenis);

49.2.pavadinimas;

49.3.       sukūrimo / pagaminimo / susiformavimo / radimo / aprašymo ir kt. data ar laikotarpis;

49.4.       sukūrimo / pagaminimo / susiformavimo / radimo / aprašymo ir kt. vieta, geografinės koordinatės;

49.5.       medžiaga;

49.6.       sukūrimo / pagaminimo / atlikimo technika;

49.7.       matmenys;

49.8.       pirminės apskaitos numeris / inventorinis numeris;

49.9.       eksponato tipas;

49.10.   eksponatą aprašęs asmuo;

49.11.   eksponato savininkas;

49.12.   sklaidai skirtas objekto išsamus aprašas;

49.13.   objektą identifikuojanti skaitmeninė(-ės) byla(-os) (jei galima viešinti);

49.14.   svarbiausia informacija, susijusi su LIMIS sistemoje aprašyto kultūros paveldo objekto ir jo skaitmeninės bylos autorių turtinėmis teisėmis (kam priklauso šių objektų autorių turtinės teisės) ir kokiomis teisėmis skaitmenines bylas, susietas su metaduomenimis, galima pakartotinai naudoti.

  1. LIMIS naudotojo vadove nurodyta apimtimi į kitas duomenų bazes gali būti pateikiami metaduomenys (vieni arba susieti su objektus identifikuojančiomis skaitmeninėmis bylomis) ir apie LIMIS sistemos dalyse „Archyvas“, „Audioteka ir videoteka“, „Biblioteka“, „Fototeka“ aprašytus kultūros paveldo objektus.
  2. Muziejai, kurie LIMIS sistemoje ir savo muziejų vidiniam naudojimui skirtose informacinėse sistemose kaupia duomenis apie asmenis, tai gali daryti tik laikydamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
  3. LIMIS DB aprašant asmenis, rekomenduojama apie juos pateikti šiuos svarbiausius duomenis, kurie skirti informacijai apie muziejuose kaupiamus ir saugomus kultūros paveldo objektus bei kitai su tuo susijusiai informacijai pateikti:

52.1 asmenvardžiai;

52.2. sklaidai skirti asmenvardžiai;

52.3. slapyvardžiai;

52.4.inicialai;

52.5.       gimimo data;

52.6.       gimimo vieta;

52.7.       profesija;

52.8.       mokslo, darbinės ir kūrybinės veikos svarbiausi įvykiai, pasiekimai;

52.9.       apdovanojimai;

52.10.   mirties data (jei asmuo miręs);

52.11.   mirties ir palaidojimo vieta (jei asmuo miręs);

52.12.   atminimo įamžinimas;

52.13.   susiję asmenys –

52.14.   asmenvardžiai;

52.15.   profesija;

52.16.   gimimo data;

52.17.   gimimo vieta;

52.18.   mirties data.

53.  Satistiniai duomenys apie LIMIS sistemos DB kaupiamą skaitmeninį turinį, aprašytus kultūros paveldo objektus ir kitas vertybes, eksponatų judėjimą muziejų viduje ir už jų ribų yra pateikiama LIMIS sistemoje automatizuotai sufotmuojamose statistinėse ataskaitose. Jų formų šablonai kaupiami sistemos skyriuje „Ataskaitos“. Iškilus poreikiui papildyti šį skyrių nauju ataskaitos formos šablonu, muziejus LIMIS valdytojui ir tvarkytojui pateikia oficialų prašymą sukurti naują ataskaitos formos šabloną, nurodant šios ataskaitos paskirtį bei struktūrą.

54. LIMIS sistemoje nėra formuojamos eksponatų ataskaitų formos, kurias sugeneravus būtų pateikiami eksponatų duomenys pagl jų autorių, gamintojus, kilmės vietą, sukūrimo / pagaminimo / radimo ir kt. datą / laikotarpį ir kt. panašius duomenis (dokumentus, kurie atitinka rašytinės eksponatų apskaitos kartotekų korteles). Šiose kortelėse struktūrizuotai pateikiama informacija informacija LIMIS sistemoje yra pasiekiama LIMIS-M ir LIMIS-K posistemiuose vykdant atitinkamas paieškas. Jų metu yra pateikiami eksponatų sąrašai pagal paieškos laukuose įvedamus raktinius žodžius. LIMIS sistemoje automatizuotai galima atsidaryti kiekvieno į šį sąrašą įtraukto eksponato visą aprašą, jį išsisaugoti bei atsispausdinti prie kompiuterio prijungtu spausdinimo aparatu.

55.  LIMIS sistemoje eksponato aprašai kuriami sistemoje kompiuterizuotai formuojant apskaitos aktus arba pateikiant informaciją apie eksponatus į eksponato aprašui skirtus informacinius laukus. Eksponatų apskaitos aktai LIMIS sistemoje gali būti suformuojami ir  įtraukiant į aktą anksčiau į LIMIS sistemos DB įvestus duomenis apie joje jau aprašytus eksponatus.

56.  LIMIS sistemoje naudojami apskaitos aktų šablonai yra pritaikyti visiems Lietuvos muziejams ir atitinka Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių reikalavimus. Sistema automatiškai suformuoja apskaitos akto viršutinę dalį, kurioje pateikiamas muziejaus logotipas, pavadinimas, adresas, telefono ir fakso (jei turi) numeriai, el. pašto adresas, įmonės kodas ir PVM mokėtopjo kodas. Antrosios akto dalies dešinėje pusėje suformuojama vieta duomenims apie aktą tvirtinantį asmenį, jo pareigas, tvirtinimo datą datą pateikti ir muziejaus anpspaudui. Žemiau yra nurodomas akto pavadinimas, numeris ir jo suformavimo data. Tolesnėje aktų dalyje pateikiama informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, kurie susiję su eksponatų priėmimu, perdavimu / dovanojimu ir kt. su eksponatų apskaita susijusiais veiksmais, nurodoma, kokiomis sąlygomis eksponatai priimami ar perduodami. Aktuose atvaizduojamose lentelėse pateikiama ši informacija: eksponatų pavadinimas, trumpas aprašymas, eksponatų kiekis, būklė ir išsamus jos aprašymas, eksponatų vertė ir kaina (ji nenurodoma judėjimo muziejuose aktuose), apskaitos numeriai. Apatinėje apskaitos aktų dalyje nurodoma, kiek eksponatų yra įtraukta į aktą, kokia yra jų kaina ir vertė (kai to reikia), kiek yra sudaryta akto egzempliorių, koks yra šio akto sudarymo pagrindas (jei tokių duomenų turima) ir duomenys apie asmenis, kurie šį aktą pasirašo.

57.   LIMIS sistemoje suformuojamų aktų šablonui, esant poreikiui, LIMIS valdytojui ir tvarkytojui gavus oficialų prašymą iš muziejų, gali būti koreguojami ir sukuriami ir nauji. Prašyme turi būti nurodytas naujo apskaitos akto pavadinimas, jo paskirtis ir reikalinga struktūra. Tokios pat tvarkos laikomasi ir tuo atveju, kai iškyla poreikis sukurti naują LIMIS sistemoje automatiškai sugeneruojamą eksponatų apskaitos knygą ar pakoreguoti nksčiau sukurtą.

58.   LIMIS valdytojas ir tvarkytojas, gavęs muziejų oficialius prašymus dėl LIMIS sistemos pakeitimų, naujų funkcionalumų įdiegimo, naujų apskaitos dokumentų, statistinių ataskaitų suformavimų, juos išanalizuoja ir muziejams atsakymus pateikia teisės aktų nustatyta tvarka.

59.     LIMIS sistemoje automatizuotai galima sugeneruoti šių tipų eksponatų apskaitos aktus:

59.1.nuotatinio saugojimo;

  • ilgo saugojimo;
  • trumpo saugojimo;
  • judėjimo muziejuje;
  • įvertinimo;
  • rinkinių patikrinimo.
  1. LIMIS sistemoje automatizuotai sugeneruojamos šios LIMIS sistemoje muziejų aprašytų eksponatų apskaitos knygos ir aktų registracijos knygos:
    • aktų registracijos knyga;
    • eksponatų pirminės apskaitos knygos;
    • eksponatų inventorinės knygos;
    • eksponatų inventorinės knygos, skirtos meno kūriniams;
    • eksponatų inventorinės knygos, skirtos kultūros istorijos ir gamtos muziejams;
    • eksponatų inventorinės knygos, skirtos eksponatams iš brangiųjų metalų, brangakmenių arba savo sudėtyje turinčių šių medžiagų.

 

Archyvavimui, saugojimui ir sklaidai skirtų skaitmeninių bylų parametrai

Skaitmeninių vaizdų parametrai

61. Muziejai kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veiklas vykdo pagal jų įstaigoje patvirtintus eksponatų, bibliotekos, audiotekos, videotekos, fototekos ir archyvo vertybių skaitmeninimo, skaitmeninių bylų saugojimo ir apskaitos nuostatus (vienas iš galimų tokių nuostatų pavyzdžių prideda – Priedas Nr. 3).

62.  Fotografavimo būdu sukurtas originalus (pirminis) skaitmeninis vaizdas:

62.1.       formatas – RAW (išskyrus atvejus, kai fototechnika, kuria sukuriama skaitmeninė byla, RAW formato nesuformuoja; tada originalus vaizdas sukuriamas tokio formato, kokį suformuoja turima fototechnika);

62.2.       skiriamoji geba – ne mažiau 300 dpi;

62.3.       glaudinimas – nesuglaudintas;

62.4.       spalvinė erdvė – Adobe RGB;

62.5.       spalvinis gylis – maksimali fotoaparato raiška (12 –16 bitų);

62.6.       bylos dydis – neribojamas (jei saugoma LIMIS DB – iki 500 MB);

62.7.       vaizde gali būti užfiksuotas spalvų valdymo įrankis (juodų ir baltų pustonių skalė), objekto apskaitos numeris, jei yra būtinybė – mastelio nuoroda;

62.8.       programinės įrangos vaizdo apdorojimo filtrai (USM, Gain descreen ir kt.) nenaudojami.

63.     Skenavimo būdu sukurtas originalus (pirminis) skaitmeninis vaizdas:

63.1.       formatas – TIFF;

63.2.       skiriamoji geba – 150–600 dpi; iš skaidrių ir negatyvų sukurtų vaizdų – 1200–2400 dpi;

63.3.       glaudinimas – nesuglaudintas arba LZW (TIFF);

63.4.       spalvinė erdvė – originalus skenerio spalvinis profilis; jei tokio nėra – sRGB IEC 61966-2-1;

63.5.       spalvinis gylis – maksimali skenerio raiška – iki 8 bitų vienam spalviniam kanalui;

63.6.       bylos dydis – neribojamas (jei saugoma LIMIS – iki 500 MB);

63.7.       vaizde gali būti užfiksuotas spalvų valdymo įrankis (juodų ir baltų pustonių skalė), objekto apskaitos numeris, jei yra būtinybė – mastelio nuoroda;

63.8.       programinės įrangos vaizdo apdorojimo filtrai (USM, Gain descreen ir kt.) nenaudojami.

64.   Išvestinis vaizdas (koreguotas originalus skaitmeninis vaizdas, labiausiai atitinkantis skaitmenintų objektų originalius skaitmeninius vaizdus), sukurtas fotografavimo arba skenavimo būdu, skirtas archyvavimui, saugojimui, sklaidai skirtų skaitmeninių vaizdų ruošimui:

64.1.       formatas – TIFF;

64.2.       skiriamoji geba – fotoaparatu sukurto vaizdo – ne mažiau 300 dpi; skeneriu skurto vaizdo – 150 –600 dpi; iš skaidrių, negatyvų sukurtų vaizdų – 1200 –2400 dpi;

64.3.       glaudinimas – LZW;

64.4.       spalvinė erdvė – sRGB;

64.5.       spalvinis gylis – 8 bitai;

64.6.       bylos dydis – ne daugiau 100 MB;

64.7.       ruošiant bylą, esant poreikiui, redaguojama spalva, kontrastas, ryškumas;

64.8.       pašalinamas spalvų valdymo įrankis, objekto apskaitos numeris, mastelio nuoroda, fonas.

65.            Skaitmeninių vaizdų, skirtų sklaidai internete, parametrai (šie skaitmeniniai vaizdai ruošiami iš išvestinių skaitmeninių vaizdų):

65.1.       formatas – JPEG (arba JPG);

65.2.       skiriamoji geba – ne mažiau 72 dpi;

65.3.       glaudinimas – iki 80 proc. (sumažinama apie 20 proc.);

65.4.       spalvinė erdvė – RGB;

65.5.       spalvinis gylis – spalvotų vaizdų – 24 bitai; nespalvotų vaizdų (greyscale) – 8 bitai.

66.            LIMIS viešosiose prieigose pateikiamų skaitmeninių vaizdų bylų parametrai (šios bylos automatiškai sugeneruojamos informacinėje sistemoje iš LIMIS DB saugojamų, su metaduomenimis susietų originalių arba išvestinių skaitmeninių vaizdų bylų):

66.1.       Aukščiausios kokybės vaizdas (skirtas LIMIS viešosiose prieigose identifikuotiems interneto vartotojams):

66.1.1.  skiriamoji geba – 72 dpi;

66.1.2.  formatas – JPG;

66.1.3.  aukštis / plotis – iki 2048 pikselių;

66.1.4.  bylos dydis – iki 10 MB.

66.2.       Aukštos kokybės vaizdas (skirta visiems naudotojams):

66.2.1.  skiriamoji geba – 72 dpi;

66.2.2.  formatas – JPG;

66.2.3.  aukštis / plotis – 1400 pikselių;

66.2.4.  bylos apimtis – iki 2 MB.

66.3.       Žemesnės kokybės vaizdas (skirtas visiems naudotojams):

66.3.1.  skiriamoji geba – 72 dpi;

66.3.2.  formatas – JPG;

66.3.3.  aukštis / plotis – 800 pikselių;

66.3.4.  bylos dydis – iki 1 MB.

66.4.       Žemos kokybės vaizdas (skaitmeninės bylos, skirtos pirminei skaitmeninių vaizdų peržiūrai visiems neregistruotiems interneto prieigos naudotojams):

66.4.1.  skiriamoji geba – 72 DPI;

66.4.2.  formatas – JPG;

66.4.3.  plotis / aukštis – 500 pikselių;

66.4.4.  bylos apimtis – iki 800 KB;

66.5.       Miniatiūra (skirta visiems naudotojams):

66.5.1.  skiriamoji geba – 72 dpi;

66.5.2.  formatas – JPG;

66.5.3.  aukštis / plotis – 110 pikselių;

66.5.4.  bylos dydis – iki 50 KB.

Skaitmeninių vaizdų, vaizdo-garso įrašų parametrai[1]

67.     Pirmas variantas:

67.1.       formatas – RAW AVI; MPEG (MPEG-1, MPEG-2, MPEG-4); WMV; ASF; Quicktime;

67.2.       kadro dydis – ne mažesnis negu 720 x 576 pikselių;

67.3.       kadrų keitimosi dažnis – 25 kadrai per sekundę;

67.4.       spalvų gylis – 24 bitai;

67.5.       spalvų kodavimas – PAL;

67.6.       glaudinimas – neglaudintas;

67.7.       bylos dydis – iki 500 MB (ribojama); iki 100 MB (rekomenduojama).

67.8.       Vaizdo įrašų, skirtų sklaidai internete, rekomenduojami parametrai:

67.8.1.  vaizdo įrašai, skirti interneto naudotojui atsisiųsti iš interneto viešosios prieigos, pateikiami MPEG formatu, naudojant AVI, WMV arba QT/ MOV patentuotus formatus;

67.8.2.  vaizdo įrašai, skirti nepertraukiamai peržiūrai interneto svetainėje, pateikiami ASF, WMV, FLV arba QT/ MOV formatais.

68.     Antras variantas (nuo pirmojo varianto skiriasi tik bylos ir kadro dydis):

68.1.1.  bylos dydis iki 500 MB (ribojama); iki 50 MB (rekomenduojama);

68.1.2.  kadro dydis – iki 360 x 360 pikselių.

Skaitmeninių garso įrašų bylų parametrai

69.            Muziejuose archyuojamos, saugomos neglaudintos, iš įrašančio įrenginio perkeltos neapdorotos (pvz., neapdorotos triukšmo mažinimo filtrais) archyvavimui skirtos garso įrašų WAV, AIFF formatų skaitmeninės bylos ir sklaidai skirtos, apdorotos, glaudintos MP3, WMA RA, AU formatų garso įrašų skaitmeninės apdorotos garso įrašų bylos.

70.            Rekomenduojama sukurti archyvuoti ir saugoti po kelias skirtingų formatų skaitmeninių garso įrašų bylas, nes nepertraukiama garso įrašų kokybė, garso įrašų prieiga priklauso nuo interneto ryšio kokybės ir spartos.

71.            Kuriant garso įrašus naudojamas ne mažesnis kaip 24 bitų ir ne mažesnis kaip 48/96 KHz dažnio stereogarsas bei ne mažesnė kaip 256 Kbps sparta.

72.     Glaudintų garso įrašų skaitmeninių bylų, skirtų saugojimui ir archyvavimui, parametrai:

72.1.       bylos dydis – iki 500 MB (ribojama); iki 100 MB (rekomenduojama).

73.     Glaudintų garso įrašų skaitmeninių bylų, skirtų sklaidai internete, formatai ir parametrai:

73.1.       garso įrašų skaitmeninės bylos, skirtos atsisiųsti iš interneto viešosios prieigos, kuriamos,  duomenų bazėse saugomos, archyvuojamos bei viešinamos MP3 arba RA, WMA formatais:

73.1.1.  bylos dydis – iki 10 MB;

73.1.2.  glaudinimas – iki 128 Kbps.

73.2.       garso įrašų skaitmeninės bylos, skirtos perklausyti naršykle prisijungus prie interneto viešosios prieigos, kuriamos, duomenų bazėse saugomos, archyvuojamos ir viešinamos MP3 arba RA, WMA, FLV formatais:

73.2.1.  bylos dydis – iki 10 MB;

73.2.2.  glaudinimas – iki 128 Kbps.

Skaitmeninių 3D bylų parametrai

74.            Rekomenduojama kurti, naudoti, saugoti, archyvuoti ir viešinti VRML, COLLADA, X3D, esant poreikiui, – ir SWF 3D, 3D GIF bei CAD programinės įrangos DWG ar DXF formatų 3D skaitmenines bylas. Rekomenduojami bylų parametrai:

74.1.       Bylos dydis – iki 500 MB (ribojama); iki 10 MB (rekomenduojama).

Dažniausiai kuriamų skaitmeninių bylų formatai

75.            Muziejai, dalyvaudami nacionaliniuose ir tarptautiniuose skaitmeninimo, skaitmeninio urinio sklaidos ir pakartotinio naudojimo projektuose, atitinkamai pagal projekto tikslus ir uždavinius gali kurti ir kitokių formatų skaitmenines bylas. Siekiant informacijos suderinamumo, ilgaamžiškumo, kuriamų skaitmeninių bylų formatai pasirenkami pagal kuriamų bylų tipą. Rekomenduojami dažniausiai naudojamų skaitmeninių bylų formatai:

75.1.       skaitmeninių dokumentų bylų, skirtų saugoti, archyvuoti ir viešinti, – RTF, DOC, DOCX, PDF, XHTML;

75.2.       statiškų (taškinių) skaitmeninių vaizdų bylų, skirtų saugoti ir archyvuoti, – TIFF, JPEG, JPG;

75.3.       statiškų (taškinių) skaitmeninių vaizdų, skirtų sklaidai internete, – JPEG/SPIFF, JPG;

75.4.       Pastaba – kuriant taškinės grafikos skaitmenines bylas, skirtas saugoti ir archyvuoti, rekomenduojama, kad jų parametrai būtų kiek įmanoma aukštesni, o erdvinė skiriamoji geba (pikselių skaičius viename colyje) ir spalvų skiriamoji geba (bitų arba spalvų gylis) tinkamai parinkta.

75.5.       vektorinių (geometrinių objektų arba formų) objektų skaitmeninių bylų, skirtų saugoti ir archyvuoti, – atvirasis formatas SVG, atskirais atvejais – patentuotas formatas Macromedia Flash;

75.6.       vektorinių objektų skaitmeninių vaizdų, skirtų sklaidai internete, – GIF, PN, SVG;

75.7.       grafinių nevektorinių (linijinių piešinių) objektų skaitmeninių bykų, skirtų saugoti ir archyvuoti, – PNG;

75.8.       grafinių nevektorinių objektų vaizdų, skirtų sklaidai internete, – PNG;

75.9.       vaizdo įrašų skaitmeninių bylų, skirtų saugoti ir archyvuoti, – neglaudintas AVI, kartais – MPEG, WMV, ASFQT/ MOV;

75.10.   Pastaba – rekomenduojama sukurti ir saugoti po kelias skirtingų formatų to paties vaizdo įrašo skaitmenines bylas, nes nepertraukiamos peržiūros kokybė, vaizdo įrašų prieiga priklauso nuo interneto spartos;

75.11.   skaitmeninių vaizdo įrašų, skirtų saugoti, archyvuoti ir kopijuoti (dauginti), – MPEG-1, WMV, AVI, QT/ MOV;

75.12.   vaizdo-garso įrašų, skirtų saugoti, archyvuoti, nepertraukiamai peržiūrėti, – ASF, WMV, FLV, QT/ MOV;

75.13.   skaitmeninių garso įrašų, skirtų saugoti ir archyvuoti, – nesuglaudintas WAV, AIFF, esant poreikiui, – ir suglaudinti MP3, WMA, RA.

75.14.   trimačių (erdvinių) skaitmeninių bylų, skirtų saugoti, archyvuoti ir viešinti, CAD duomenims kurti, – VRML, COLLADA, X3D, 3D GIF, kartais – ir Shockwave 3D bei skaitmeninių lentelių – Tab delimited text file, XLS, XLSB, SXC;

75.15.   CAD programinės įrangos – DWG, DXF;

75.16.   GIS duomenų – GML.

75.17.   Informacinėse sistemose saugomos IR reliacinės arba objektinės duomenų bazės.

75.18.   Į LIMIS DB pateikiamų skaitmeninių bylų formatai, parametrai

 

Skaitmeninių bylų pavadinimai

76.  Muziejus, prieš pradėdamas skaitmeninti kultūros paveldo objektus, turi pasirengti ir pasitvirtinti planuojamų skaitmeninti eksponatų ir kitų muziejuje saugomų kultūros paveldo objektų kuriamų skaitmeninių bylų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir apskaitos tvarką. Siūlomas šios tvarkos šablono pateikiamas šio Standarto (Tvarkos) Priede Nr. 4.

77.  Eksponatų skaitmeninių bylų pavadinimo pirmoji dalis, kuri eina prieš bylos prievardį (prievardį),  sudaroma iš rinkinio, kuriam priskirtas skaitmenintas kultūros paveldo objektas, šifro, apskaitos numerio, informacijos apie šios skaitmeninės bylos tipą, nurodantį, ar tai yra originali, ar išvestinė, ar maža sklaidai skirta skaitmeninė byla. Formuojant dvipusių eksponatų skaitmeninių kopijų skaitmeninių bylų pavadinimus, kai skaitmeninimo proceso metu sukuriami averso ir reverso skaitmeniniai vaizdai, papildomai skaitmeninės bylos pirmosios dalies pavadinime dar nurodoma ar tai yra aversas, ar reversas. Esant reikalui, pvz., jei skaitmeniniame vaizde yra užfiksuota muziejuje saugomo eksponato signatūra ar koks kitas ženklas, papildomai pateikiama informacija ir apie jį. Visos pavadinimo pirmąją dalį sudarančios dalys atskiriamaos trumpais brūkšniais. Failo pavadinimas užbaigiamas skaitmeninės bylos prievardžiu, kuris nurodo jos formatą. Prieš šį prievardį dedamas taškas.

78. Kitų muziejuje saugomų skaitmenintų kultūros paveldo objektų skaitmeninių bylų pavadinimas formuojami atitinkamai taip pat, kaip ir eksponatų, pavadinimo pirmojoje dalyje pateikiant informaciją apie šių objektų apskaitos numerį, priskyrimą fondams, aprašams, byloms, kolekcijoms. Archyvo vertybių skaitmeninių bylų pavadinimuose nurodoma ir vertybės vietos archyvo byloje lapo numeris.

 

Skaitmeninių bylų atsisiuntimas iš LIMIS sistemos

79. LIMIS sistemos DB archyvuojamas, saugomas ir viešinamas sklaidai skirtas skaitmeninis turinys (metaduomenys, su jais susietos skaitmeninės bylos) LIMIS viešųjų prieigų naudotojams pateikiamos nemokamai.

80.  LIMIS viešosiose prieigose neviešinamas LIMIS DB archyvuojamas, saugomas originalias ir išvestines skaitmenines didelių parametrų (aukštos kokybės) skaitmenines bylas, galima automatizuotai ir nemokamai atsisųsti, prieš tai automatizuotai šių skaitmeninių bylų savininkams pateikus užpildytą prašymą leisti atsisiųsti šias skaitmenines bylas ir automatizuotai LIMIS sistemoje sudarius su minėtų objektų savininkais sutartį dėl skaitmeninių bylų pakartotinio naudojimo. Prašymų ir sutarčių formų šablonai pasirenkami iš į LIMIS sistemą integruoto Prašymų ir sutarčių klasifikatoriaus.

 

Priemonės, užtikrinančios sukurto skaitmeninio turinio tvarumą, ilgalaikį išsaugojimą ir atkūrimą

81.   Skaitmeninant kultūros paveldo objektus sukuriama ne mažiau kaip po dvi originalių ir išvestinių skaitmeninių kopijų bylas. Jos turi būti saugomos skirtingose laikmenose.

82.  Į muziejaus eksponatų pagrindinį fondą įtraukto kiekvieno skaitmeninio eksponato saugoma ne mažiau kaip po 3 kopijos skirtingose laikmenose, o į pagalbinį fondą – 2 kopijos skirtingose laikmenose.

83.  Skaitmenines bylas, kurios neįtrauktos į pagrindinį ir pagalbinį fondą, taip pat rekomenduojama saugoti po 2 kopijas skirtingose laikmenose.

84.  Į skirtingas laikmenas įrašyti skaitmeninių bylų kopijų rinkiniai saugomi skirtingose patalpose, kad, įvykus nelaimei ar kitiems nenumatytiems atvejams, t. y. netekus vieno iš skaitmeninių bylų rinkinio, išliktų kitas(-i).

84.1.  Ilgam skaitmeninių bylų saugojimui ir archyvavimui nerekomenduojama naudoti CD, DVD kompaktinių plokštelių ar optinių diskų. Skaitmenines bylas CD, DVD kompaktinėse plokštelėse, skaitmeninėse linijinėse juostose (DLT) rekomenduojama kaupti ir saugoti tik tuo atveju, jei muziejus neturi išorinių diskų ar tarnybinių stočių (serverių) ir neturi galimybių jų įsigyti. Įsigijus išorinius diskus ar tarnybines stotis (serverius), skaitmeninis turinys, iki to laiko kauptas CD, DVD kompaktinėse plokštelėse, skaitmeninėse linijinėse juostose (DLT), perkeliamas į išorinius diskus ar tarnybines stotis (serverius).

85.  Skaitmeninius objektus muziejus gali įsigyti bet kokiose laikmenose, tačiau ilgam saugojimui jie perkeliami serverius, informacinių sistemų duomenų saugyklas, išorinius diskus, išimtiniais atvejais – į DVD+R diskus.

86.   Įrašant skaitmenines bylas į DVD ar kitus optinius diskus ir saugant juos muziejuje, rekomenduojama laikytis šių reikalavimų:

86.1. optimalus įrašymo greitis – 1/6 maksimalaus galimo įrašymo greičio;

86.2. negalima fiziškai pažeisti laikmenų (subraižyti jų, stipriai užteršti ir kt.);

86.3. diskai turi būti saugomi nuo dūmų, dulkių, tiesioginių saulės spindulių, drėgmės;

86.5. jei diskas buvo laikomas ar gabenamas mikroklimato sąlygomis, kurios gerokai skiriasi nuo esančių įrašymo patalpoje, prieš įrašymą rekomenduojama 12–24 val. taikyti disko aklimatizaciją;

86.6. skaitmeninei informacijai įrašyti reikia naudoti programinę įrangą, kuri patikrina įrašytus duomenis (Data Verification);

86.7. skaitmeninę informaciją rekomenduojama įrašinėti vienos sesijos režimu, įgalinus požymį „Užbaigti DVD“ (Finalize the DVD);

86.8. rekomenduojama naudoti didesnės talpos laikmenas ir įrašant informaciją užpildyti ne daugiau kaip 80 proc. jų talpos;

86.9. ant CD, DVD, kitų optinių diskų negalima rašyti flomasteriais, markeriais ir kt. priemonėmis net tuo atveju, jei nurodoma, jog priemonė tam tinkama (svarbiausią informaciją apie laikmenoje saugomą skaitmeninę informaciją reikėtų pateikti ant DVD, kitų optinėms laikmenoms pakuoti skirtų dėžučių, o į dėžutės vidų įdėti laikmenoje saugomų bylų sąrašą);

86.10.CD, DVD laikmenos gali būti dedamos tik gerąja puse į viršų;

86.11.CD, DVD laikmenų gerosios pusės negalima liesti pirštais ar kokiomis nors priemonėmis;

86.12.   kuriant, archyvuojant, saugant skaitmenines bylas būtina imtis reikiamų priemonių, kad jų nepažeistų kenkėjiška programinė įranga, galimi programišių veiksmai, kad informacija nebūtų prarasta dėl programinės įrangos senėjimo;

86.13.   skaitmenines bylas, įrašytas į išorines laikmenas, rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 18 °C temperatūroje;

86.14.   patalpose, kuriose saugomos išorinės laikmenos, santykinis drėgnis neturi viršyti 45 proc.;

86.15.   išorinės laikmenos turėtų būti saugomos dėžėse, pagamintose iš nerūgštaus kartono ar tinkamos plastmasės;

86.16.   ilgai saugoti skirtas laikmenas reikėtų laikyti plastmasinėse individualiose dėžutėse, o ne popieriniuose vokuose ar dėžutėse;

86.17.   nerekomenduojama individualioje dėžutėje tuo pačiu metu saugoti kelias laikmenas;

86.18.   spintose laikmenas reikia laikyti vertikalioje padėtyje, o prieš gabenant laikmenos turėtų būti sudedamos į tvirtas dėžes;

86.19.   laikmenų negalima suspausti, trankyti, jas reikia saugoti nuo kritimo.

87.  Skaitmeninių bylų, saugomų išorinėse laikmenose, duomenų kokybė turėtų būti tikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus. Tikrinant reikia peržiūrėti visas laikmenoje saugomas bylas.

88.  Siekiant užtikrinti, kad, keičiantis informacinėms technologijoms, išorinėse laikmenose saugomos skaitmeninės bylos bus išsaugotos ir prieinamos naudotojams, duomenis į naujas laikmenas reikia perkelti (nukopijuoti) ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus. Kopijuojant duomenis rekomenduojama adaptuoti pagal naujas, to laiko atitinkamų programų versijas, t. y. duomenis perkelti (nukopijuoti) į naujausias, tuo metu modernias, praktikoje patikrintas laikmenas, tam pritaikius patikimiausią techninę ir programinę įrangą.

 

Skaitmeninimui, skaitmeninio turinio kaupimui, saugojimui, archyvavimui, sklaidai, teikimui į kitas duomenų bazes naudojama įranga

89.   Skaitmeninėms byloms kurti, įsigytoms bei sukurtoms skaitmeninėms byloms peržiūrėti, parengti archyvavimui, saugojimui, sklaidai bei kitoms su kultūros paveldo objektų skaitmeninimu susijusioms veiklos muziejai turi naudoti šioms veikloms skirtą techninę ir programinę įrangą, kurią, jai fiziškai ir morališkai nusidėvėjus, reikia pakeisti nauja. Ši įranga turi atitikti kibernetinio saugumo reikalavimus.

90.  Kultūros paveldo objektų skaitmeninimo veikloms skirtą techninę ir programinę įrangą sudaro:

91. įranga, skirta skaitmeninėms byloms kurti, kaupti, archyvuoti, saugoti, peržiūrėti, koreguoti, atsisiųsti, persiųsti, pateikti, netinkamais formatais sukurtoms skaitmeninėms byloms konvertuoti į kitų formatų bylas;

92.  įranga, skirta ar pritaikyta analoginiams vaizdo, garso įrašams konvertuoti į skaitmenines bylas ir jas kompresuoti;

93.  įranga, skirta skaitmeninim turiniui rodyti ekspozicijose, parodose, edukaciniuose užsiėmimuose ir kituose renginiuose;

94. įranga, skirta skaitmeninei medžiagai pateikti į skaitmeninės informacijos duomenų saugyklas ir interneto viešąsias prieigas;

95.  interneto ryšio tinklas, užtikrinantis spartų informacijos perdavimą muziejaus vidiniame tinkle ir į duomenų saugyklas, kuriose archyvuojama ir saugoma skaitmeninis turinys apie muziejuose saugomus kultūros paveldo objektus.

 

__________________

[1] Rekomenduojama sukurti, archyvuoti ir saugoti po kelias skirtingų skaitmeninių vaizdo, vaizdo-garso įrašų formatų versijas, nes nepertraukiamos peržiūros kokybė, vaizdo įrašų prieiga priklauso nuo interneto ryšio kokybės ir spartos.

Parengė LM ISC LIMIS