Parodoje, skirtoje Lietuvių konferencijai Vilniuje, – skaitmeninti atminties institucijų dokumentai

2017 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime atidaryta Seimo kanceliarijos parengta paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“, skirta 1917 m. Lietuvių konferencijos šimtmečiui. Paroda parengta naudojant dokumentų ir fotografijų, saugomų įvairiose Lietuvos bei užsienio atminties institucijose, skaitmenines kopijas.

Lietuvių konferencija Vilniuje yra vienas reikšmingiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę 1918-aisiais. Parodos pasakojimas pradedamas nuo lietuvių draugijų istorijos XIX a. pab.–XX a. pradžioje. XIX a. prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas paskatino slaptų kultūrinių, švietėjiškų organizacijų kūrimąsi. Lietuvių draugijos ėmė veržtis iš draudimų ir vis drąsiau skelbė apie lietuvių kalbos, kultūros, visuomeninio veikimo svarbą ir laukė tinkamo momento, kad įgyvendintų Lietuvos viziją.

Netrukus susiklostė palankios sąlygos Lietuvos valstybingumui įgyvendinti. Nors siautė Pirmasis pasaulinis karas, vis garsiau veržėsi reikalavimas siekti Lietuvos nepriklausomybės. Beveik vienbalsiai jį palaikė Lietuvoje likę lietuviai, Rusijos gilumoje atsidūrę pabėgėliai, taip pat emigrantai JAV ir Vakarų Europoje. Pirmojo pasaulinio karo negandos paskatino lietuvių šalpos organizacijų kūrimą, o jose dalyvavę lietuviai kėlė ir politinius tikslus. Ypač reikšmingas vaidmuo teko Lietuvių draugijai nukentėjusiems nuo karo šelpti, kurios vadovybė brandino ir propagavo lietuvių atstovybės sukūrimo idėją. Taip gimė idėja sušaukti Lietuvių konferenciją Vilniuje. Trečius metus besitęsiantis karas susilpnino kariaujančias puses, todėl susidarė sąlygos dialogui tarp Vokietijos karinės valdžios Lietuvoje ir politiškai aktyvių lietuvių rastis. Vokietijai reikėjo jai palankios krašto atstovybės. Savo ruožtu lietuviai siekė rūpintis krašto saugumu ir imti į savo rankas visos Lietuvos likimą, kurti savarankišką valstybę.

Lietuvių konferencijai organizuoti į Vilnių 1917 m. rugpjūčio 1–4 d. buvo sukviestas konferencijos Organizacinis komitetas. Jis aptarė, kaip bus sukviesti delegatai, sudarė Konferencijos darbotvarkę, aptarė Lietuvos Tarybos klausimą, parengė Lietuvių konferencijos rezoliucijos projektą. Organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją „dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius, visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai“. Į Lietuvių konferenciją buvo pakviesti 264 asmenys, tačiau atvyko 222. Parodoje pristatomas dalyvių išsilavinimas, amžius, profesijos, teritorinis atstovavimas. Įdomu pastebėti, kad į konferenciją nebuvo pakviestos moterys. Tai sukėlė jų pasipiktinimą ir karštas diskusijas. Šią klaidą lietuvių visuomenė ištaisė 1920 m., kai moterys rinko ir buvo renkamos į Steigiamąjį Seimą.

Lietuvių konferencija darbą baigė išrinkdama Lietuvos Tarybą, kurią įpareigojo siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Netrukus Lietuvos Taryba buvo pripažinta pagrindine politine visų lietuvių (tiek gyvenusių okupuotoje Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje) atstovybe. Lietuvos Taryba įgyvendino jai skirtą užduotį 1918 m. vasario 16 d. paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto muziejuje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje. Keletas jų skaitmeninių vaizdų prieinami nacionalinėje Virtualioje elektroninio paveldo sistemoje www.epaveldas.lt. Vienas iš jų – reta istorinė nuotrauka iš Panevėžio aps. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Rankraštyno fondų – Lietuvių konferencijos prezidiumo ir sekretoriato fotografija, daryta konferencijos metu. Ją galima pamatyti čia. Numatyta, kad ši išsami paroda vėliau keliaus po Lietuvą.

Pagal LR Seimo interneto svetainėje, Facebook‘o paskyroje, taip pat atminties institucijų – parodos partnerių – interneto svetainėse paskelbtą informaciją parengė Margarita Gaubytė