Skaitmeninimo veiklos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (LMAVB) tęsia 1912 m. įkurtos Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių viešosios bibliotekos draugijos darbo tradicijas. 1931 m. Valstybinė Vrublevskių biblioteka įsikūrė renovuotose grafų Tiškevičių rūmuose. Čia ji veikia iki šiol. Bibliotekos fondus sudaro rankraščiai, rinkiniai, kolekcijos, grupuojamų dokumentų fondas, kurių seniausi objektai siekia XI a. (seniausiu laikomas Turovo evangelijos fragmentas ant pergamento, XI a.). Didžiausią fondų dalį sudaro XVI–XX a. dokumentai. Vertingiausia laikoma pergamentų kolekcija, bažnytinių institucijų fondai, Lietuvos evangelikų reformatų sinodo archyvas, LDK didikų Sapiegų giminės archyvo dalis.

Pagrindinis bibliotekos tikslas – tenkinti mokslo visuomenės informacinius poreikius, išsaugoti ir ateities kartoms perduoti sukauptus ir toliau kaupiamus dokumentinio paveldo rinkinius bei vykdyti mokslinę ir edukacinę veiklą. Viena iš galimybių  šį tikslą pasiekti – planingai bibliotekoje vykdyti sukauptų vertybių skaitmeninimą.

Pirmas reikšmingas žingsnis šioje veiklos srityje buvo padarytas 1997 m. pradėjus kurti dokumentų bibliografinių duomenų bazę. 2002 m. skaitmeninimo darbai buvo vydomi dalyvaujant projektuose, kurie buvo vykdomi  bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis. Tuo laikotarpiu T. Vrublevskio skaitykloje skaitytojams buvo įkurta speciali darbo vieta, kurioje sudaryta galimybė peržiūrėti visus bibliotekoje JPG ir TIFF formatu saugomus suskaitmenintus dokumentus.

Keletą pirmųjų metų Bibliotekos fondai buvo skaitmenininami ganėtinai fragmentiškai. Situacija iš dalies pasikeitė 2009 m., kai LMAVB pradėjo dirbti su integruotą bibliotekoms skirta informacine sistema ALEPH 500 (18 versija). Ji suteikia galimybę kurti vieningą, integruotą į visų akademinių bibliotekų tinklą informacinę sistemą ir sistemoje pateiktą bibliografinį įrašą susieti su skaitmenine byla, kaupti vientisą skaitmeninį archyvą.

2010–2012 m. LMAVB dalyvavo M. Mažvydo bibliotekos inicijuotame ir vykdytame projekte „Virtualios elektroninio paveldo sistemos (VEPS) plėtra“ (jis buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Respublikos biudžeto lėšų). Projekto vykdymo metu LMAVB bibliotekai buvo nupirkta  skaitmeninimo veikloms skirtos geros kokybės techninės ir programinės įrangos,  buvo įrengtos Skaitmeninimo skyriaus patalpos, pradėtas kurti bibliotekos skaitmeninis archyvas, kuriame kaupiamas skaitmeninis turinys apie bibliotekoje saugomis spaudinius, rankraščius,  kartografijos objektus,  nuotraukas ir kitas vertybes. Skaitmeninimo skyriui vadovauja Egidijus Gotalskis. Siekant, kad bibliotekoje skaitmeninimo veiklos būtų vykdomos sistemingai ir planingai, yra parengta ir patvirtinta  Bibliotekos skaitmeninimo strategija, kurioje pažymėta, kad pagrindinis bibliotekoje vykdomų skaitmeninimo veiklų tikslas – sukurti bibliotekos skaitmeninį archyvą, kad  tyrėjams būtų galima atverti kuo platesnę prieigą prie LMAVB saugomų vertybių, sudaryti kuo geresnes informacijos paieškos sąlygas. Siekiama padaryti labiau matomą saugomų kolekcijų turinį ir taip paskatinti vykdyti naujus mokslinius tyrimus, darbe naudoti inovatyvius tyrimų metodus, kurti ir interneto naudotojams teikti naujas elektronines paslaugas.

Bibliotekose turimi kultūros paveldo objektai skaitmeninti yra atrenkami pagal nustatytus kriterijus. Prioritetai taikomi unikaliausiems, seniausiems, rečiausiai sutinkamiems, savo turiniu vertingiems ir blogos būklės objektams. Pirmiausiai skaitmeninami Lietuvos raštijos paminklai, unikalūs ir labai reti dokumentai, lituanistiniai ir lituaniniai reti spaudiniai, vientisos lituanistinių ir lituaninių rankraščių kolekcijos, Lietuvoje ir užsienyje sukurti publikuoti mokslo informacijos šaltiniai.

LMAVB Skaitmeninimo skyriuje triūsia 6 darbuotojai. Visi jie yra aprūpinti skaitmeninimui skirta  įranga. Dirbama su  4 skeneriais. Vienu iš jų galima skenuoti A0 formato dokumentus. Daugiausiai jis pasirenkamas skenuojant  kartografijos objektus. Kompiuterinė įranga ir fiziškai, ir morališkai greitai nusidėvi.  Skyriaus planuose – artimiausiu laiku įsigyti  dar du skenerius (vienas iš jų turėtų pakeisti seniausiai įsigytą įrenginį). Nors pagrindinėms funkcijoms atlikti darbuotojų pakanka, tačiau, norint dirbti produktyviau, reikėtų dar vieno specialisto, kuris tvarkytų ir redaguotų skaitmeninius vaizdus bei aprašus. Skyriaus darbuotojai per metus suskuria daugiau negu  100 000 skaitmeninių vaizdų. Iki 2016 metų pabaigos iš viso bibliotekoje jau buvo suskaitmeninti 32 000 kultūros paveldo objektai. Tai sudarė tik 3,5% viso LMAVB fondo (šiuo metu jame daugiau negu  900 000 objektų).

LMAVB skaitmeninimo skyrius jau yra dalyvavęs daugelyje kultūros paveldo objektų skaitmeninimo ir sklaidos projektų. 2002–2003 m. vykdant projektą „Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomų pergamentų skaitmeninis archyvas“ buvo sukurtas skaitmeninis 121 pergamento archyvas. 2003–2005 m. sukurta interaktyvi multimedijos duomenų bazė „Musicalia“, pristatanti muzikinius rankraščius, vaizdus, kūrinių, esančių muzikiniuose rankraščiuose, garso bei vaizdo įrašus. 2007 m. projektas „Musicalia“ buvo pripažintas geriausiu Pasaulio viršūnių apdovanojimo nacionaliniame konkurse. 2015–2016 m. buvo  vykdomi Lietuvos kultūros tarybos remiami projektai. 2016 m. sukurtas skaitmeninis  „Autografų fondas“ (http://elibrary.mab.lt/handle/1/3425). Jame pateikta  2347 rankraštinių  dokumentų (1626–1925 m. žymiausių mokslininkų, visuomenės veikėjų, švietėjų, menininkų, rašytojų laiškų) skaitmeninės kopijos.  Projekto metu buvo papildytas bibliotekos skaitmeninis archyvas, portalas www.epaveldas.lt bei Lietuvos ir užsienio mokslininkams suteikta laisva prieiga prie „Autografų fondo“.

2016 m. LMAVB įgyvendino ir projekto „XVII a. Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių knygų įrišų kultūra“ pirmąjį etapą. Jo metu buvo sukauptas skaitmeninis turinys apie vertingus knygų įrišus. Šie duomenys paskelbti LMAVB Skaitmeniniame archyve (http://elibrary.mab.lt/handle/1/4862?locale-attribute=lt). Rinkinį sudaro daugiau negu 280 objektų. Ši dabar jau visuomenei lengvai prieinama informacija  sudaro galimybes analizuoti LDK teritorijoje spausdintų knygų įrišų kultūrą ir raidą. Projekto metu buvo įsigytas skeneris, kuriuo galima sukurti didelių parametrų, aukštos kokybės  skaitmeninius vaizdus. Jis  puikiai atkuria lakštinių dokumentų reljefinius paviršius.

Bibliotekos Skaitmeninimo skyriaus veikloje itin svarbus ir analogo Lietuvoje neturintis projektas  „Užmirštasis Vilnius“ (https://lmavb.maps.arcgis.com/home/index.html), kuris buvo įgyvendintas 2015–2016 metais. Visuomenei jo rezultatai pristatytas 2017 m. pradžioje. Projekto metu buvo atrinkta ir suskaitmeninta 114 vnt. Vilniaus miesto planų bei 5359 vnt. fotografijų ir atvirukų, kurie pristato Vilnių ir jo apylinkes. Projekto metu sukurta programinė įranga sudaro galimybes interneto naudotojams patogia forma  interaktyviai susipažinti su Vilniumi, jo senamiesčio istorija, jo teritorine, architektūrine raida bei pokyčius nuo XIX a. antros pusės iki šių dienų. Naudodamasis sukurtais programos funkcionalumais gali palyginti skirtingų laikotarpių žemėlapių vaizdus. Pateikiama informacija  gausiai iliustruota nuotraukomis bei atvirukais. Šis projektas skaitmeninio turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2017“ kategorijoje „Kultūra ir turizmas“ 2017 m. gegužės mėnesį buvo pripažintas laureatu ir atstovaus Lietuvą Jungtinių Tautų globojamame konkurse „World Summit Awards 2017“.

Nuotraukose: LMAVB pastato fasadas, Skaitmeninimo skyriaus patalpos, vaizdas iš „Užmirštasis Vilnius“ svetainės (https://lmavb.maps.arcgis.com/home/index.html)

Literatūra:

1. Cicėnienė R. „Skaitmeninimo projektai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje“. Prieiga per internetą https://goo.gl/4QIHIg.
2. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos svetainė www.mab.lt.
3. Konkurso „Naujasis knygnešys“ svetainė http://www.naujasisknygnesys.lt/.

Teksto ir nuotraukų autorė Gintautė Riabovaitė

Atnaujinta: 2017-06-08