Sofijos Tyzenhauzaitės atsiminimai, istoriniai romanai lietuviškai – internete

Mėgstate skaityti istorinius romanus, atsiminimus, o gal domitės Lietuvos XIX a. grožine literatūra, parašyta užsienio kalbomis, norite daugiau sužinoti apie vieną iš pirmųjų istorinės Lietuvos moterų rašytojų Sofiją Tyzenhauzaitę de Šuazel-Gufjė? Sakote, kad taip. Tada naršyklėje surinkite interneto svetainės „Žemaičių žemė“ adresą www.zemaitiuzeme.lt ir šio leidinio titulinio puslapio „Meniu“ juostoje pamatysite skyrių „Sofija Tyzenhauzaitė ir jos kūrybinis palikimas“. Čia rasite Sofijos Tyzenhauzaitės kūrnių elektroninę biblioteką, kurioje yra paskelbtos keturios šios rašytojos knygos, jau išverstos į lietuvių kalbą. Tai jos atsiminimai („Reminiscencijos), išspausdintos 1862 m., bei trys istoriniai romanai: „Lenkai Santo Dominge, arba Jaunoji kreolė“ (1818 m.), „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos sąjunga su Lenkija“ (1824 m.) ir „Halina Oginskytė, arba Švedai Lenkijoje“ (1831 m.).

S. Tyzenhauzaitė knygas rašė ir leido prancūzų kalba (iš viso yra išspausdintos 8 jos knygos). Į lietuvių kalbą jas 2004 m. pradėjo versti Regionų kultūrinių iniciatyvų centras. 2004 m. jis išleido šios autorės „Reminiscencijas“, o 2006 m. – istorinį romaną „Halina Oginskytė, arba „Švedai Lenkijoje“ (abiejų knygų vertėjas į lietuvių kalbą yra Virginijus Baranauskas). 2020 m., įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą „Sofijos Tyzenhauzaitės kūrybinis palikimas – lietuviškai internete“ sklaidai buvo parengtos ir internete paskelbtos minėtos 2004 ir 2006 m. išleisto knygos ir 2020 m. iš prancūzų į lietuvių kalbą užbaigti išversti dar du šios rašytojos istoriniai romanai – „Lenkai Santo Dominge, arba Jaunoji kreolė“ ir „Vladislovas Jogaila ir Jadvyga, arba Lietuvos sąjunga su Lenkija“ (vertėjas V. Baranauskas).

RKIC projektą įgyvendino, S. Tyzenhauzaitės gyvenimo ir kūrybos tyrimus  vykdė bendradarbiaudamas su Rokiškio krašto muziejumi, Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, Žemaičių muziejumi „Alka“, Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka. Tyrimai buvo vykdomi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse. Jų metu surinkta informacija buvo susisteminta, apibendrinta, dokumentinio paveldo objektai suskaitmeninti, tekstai ir iliustracijos parengtos sklaidai ir paskelbtos jau minėtos interneto svetainės „Žemaičių žemė“ skyriuje „Sofija Tyzenhauzaitė ir jos kūrybinis palikimas“. Čia rasite ir tekstus apie S. Tyzenhauzaitės gimines bei  artimuosius (skyrelis „Biografijos“), o minėtoje elektroninė bibliotekoje – ir Lietuvos bei užsienio šalių bibliotekose, muziejuose iki šiol rastų S. Tyzenhauzaitės knygų, išleistų originalia prancūzų kalba, elektronines kopijas, taip pat ir informaciją, kokiomis kitomis kalbomis bei kada šios rašytojos knygos yra išleistos. Viešinamas ir aktualių straipsnių, paskelbtų apie šią rašytoją internete, interaktyvus sąrašas, kelių autorių tekstai, kuriuose pateikiama išsami S. Tyzenhauzaitės biografija. Svetainės lankytojų laukia ir projekto partnerio AŽJK „Samogitia“ sklaidai parengta rašytojos gyvenimo svarbiausių faktų, kūrybos bei  projekto ir jo rezultatų viešinimui skirta prezentacija. Minėtame S. Tyzenhauzaitei ir jos kūrybai skirtame skyriuje rasite ir nuorodų į virtualias parodas, susijusias su šios rašytojo gyvenimu, daug kitos įdomios informacijos.

Projektas tęstinis. Artimiausiais metais RKIC jį planuoja vykdyti bendradarbiaudamas ir su Šatrijos Raganos bendrija bei su kitais partneriais. Laukia nemažai darbų – numatyta į lietuvių kalbą išversti likusias keturias S. Tyzenhauzaitės knygas: „Barbora Radvilaitė“ (1820 m.), Politikos nykštukas“ (1827 m.), „Grafų Komorovskių Gertrūda, grafienė Feliksa Polocka: istorijos įvykiai“ (1875 m.) ir „Litanijos“ (1878 m.), o jau išverstas, tačiau dar neišspausdintas knygas, susidarius galimybei, ir išspausdinti.

Nuotraukoje – Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė (pranc. Sophie de Choiseul-Gouffier) (1790–1878) portretas. Dailininkas Johanas Baptistas von Lampis vyresnysis  (1751–1830). Portreto originalas saugomas Žemaičių muziejuje „Alka“ (Telšiai)

LM ISC LIMIS informacija

Atnaujinta: 2020-12-06