Straipsniai lietuvių kalba

Paveldas ir visuomenė: Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo strateginės plėtros gairės 2014–2020 metų programavimo laikotarpiui. Straipsnio objektas – kultūros paveldo skaitmeninimo strateginis valdymas Lietuvoje. Nagrinėjama, kaip Lietuvoje 2005–2013 metų programavimo laikotarpiu formavosi konceptualus požiūris į skaitmeninto kultūros paveldo vientiso turinio kūrimą, pristatomas besikeičiantis socialinis kontekstas, nauja Lietuvos kultūros paveldo teisinės bazės paradigma ir jos finansavimo klausimai. Straipsnis taip pat supažindina su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ekspertų patirtimi ir šių institucijų bei kitų dvidešimties reikšmingiausių šalies kultūros institucijų veikla, plėtojant kultūros ir informacinės visuomenės politiką, kultūros paveldo skaitmeninimo strateginį valdymą ir šios veiklos iniciatyvas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.
Autorius: Laužikas Rimvydas., Varnienė-Janssen Regina;

Išleista: 2014, Informacijos mokslai, t. 69, p. 118–143; Išsamiau >

Paveldo skaitmeninimas: nuo nacionalinio projekto iki tarptautinių tinklų,  Paveldo ir mokslo duomenų skaitmeninimas yra populiari tema šiuolaikinėje Lietuvoje. Šioje erdvėje dirba vis daugiau žmonių, skiriamos didelės lėšos, įsigyjama daug techninės bei programinės įrangos. Tai laikas, kai jau galime pažvelgti atgal ir pamąstyti apie strategines raidos kryptis. Šio straipsnio objektas yra skaitmeninės infrastruktūros, straipsnio tikslas – pristatyti nacionalinio paveldo ir humanitarinių mokslų infrastruktūrų tinklo idėją, pagrįsti jos reikalingumą, nurodyti galimas plėtros kryptis ir priemones.

Autorius: Laužikas Rimvydas;

Išleista: 2010, Vientisos kultūros paveldo skaitmeninės erdvės kūrimas: nuo PASVALIOS iki EUROPEANOS [konferencijos pranešimų rinkinys], sud. Abazoriuvienė Danguolė, Kazilionytė Vitalija, Panevėžys, , p. 10–16; Išsamiau >

Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų bazės? Archyvai, bibliotekos ir muziejai atsidūrė spaudos ir skaitmeninių komunikacijos kultūrų sandūroje, kas paskatino teoretikus ir praktikus kurti šių institucijų ateities veiklos vizijas ir scenarijus. Straipsnyje siekiama apibūdinti ir kritiškai įvertinti atminties komunikacijos paradigmas, kurios lemia tam tikrų kultūros paveldo sklaidos strategijų pasirinkimą šiuolaikiniuose archyvuose, bibliotekose ir muziejuose, jų ištakas ir ateities perspektyvas. Pasitelkiant atminties meno istorinės raidos tyrinėjimus išskiriamos dvi atminties komunikacijos paradigmos: atmintis kompiuteris ir atmintis-teatras. Daroma išvada, kad šios paradigmos ignoruoja socialinį atminties komunikacijos matmenį. Straipsnyje siūloma nauja integralios atminties komunikacijos paradigma, kuri apimtų socialinį ir naratyvinį atminties komunikacijos lygmenis.

Autorius: Manžuch Zinaida;

Išleista: 2008, Knygotyra, t. 51, p. 126–147;  Išsamiau >

Kultūros paveldo skaitmeninimo koordinavimas Europoje: Lietuvos perspektyva.  Straipsnyje apžvelgiamas Europos Sąjungos šalių kultūros paveldo skaitmeninimo koordinavimas, šios veiklos iniciatyvos, Nacionalinių atstovų grupės ir MINERVA programos rezultatai. Taip pat pristatoma pirmoji mūsų šalies šios krypties iniciatyva – Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija ir M. Mažvydo bibliotekos projektas Integralios virtualios bibliotekų informacijos sistemos sukūrimas, laimėjęs ES struktūrinių fondų paramą.
Autorius: Kvietkauskas Rolandas, Varnienė Regina;

Išleista: 2008, Knygotyra, t. 45, p. 108–122; Išsamiau >

Lietuvos bibliotekų, archyvų ir muziejų prievolė teikti informaciją visuomenei: informavimas, informacijos teikimo įtvirtinimas Lietuvoje. Apžvelgus informacinių bibliotekų, archyvų ir muziejų veiklos aspektų teisinio ir politinio reguliavimo tendencijas Europos Sąjungoje, pastebima, kad šių institucijų veikla nereguliuojama privalomaisiais teisės aktais, joms nedeleguojamos teisiškai privalomos informacijos teikimo visuomenei prievolės. Informacinė bibliotekų, archyvų ir muziejų veikla Europos Sąjungoje orientuojama veiksmų programomis, šitaip siekiama bibliotekų, muziejų ir archyvų informacinės veiklos kooperavimo, efektyvaus informacijos visuomenės paslaugų teikimo. Lietuvoje bibliotekų, archyvų ir muziejų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose informacijos teikimo visuomenei prievolė nėra pabrėžiama, ji tik nurodoma, minima. Šių institucijų informacijos teikimo visuomenei veiklos reikšmingumo suvokimas Lietuvoje deklaruojamas politiniuose dokumentuose, pastebimas praktinėje veikloje, atitinkančioje Europos Sąjungos iniciatyvas ir planus.
Autorius: Stonkienė Marija;

Išleista: 2008, Informacijos mokslai, t. 44, p. 98–106; Išsamiau >

Projektas DigitalPreservationEurope: bendradarbiavimo tobulinimas skaitmeninio išsaugojimo srityje – metodologinis straipsnis apie Skaitmeninio išsaugojimo Europoje projekto tikslus – skatinti Europoje vykdomų nacionalinių skaitmeninimo projektų ir iniciatyvų bendradarbiavimą ir sinergizmą. Medžiagos skaitmeninimo ir jos skaitmeniniu formatu išsaugojimo uždavinys yra pernelyg didelis ir sudėtingas, kad jį galėtų savarankiškai spręsti atskiros institucijos ar net sektoriai. Su sprendimų, kurių reikėtų skaitmeninei informacijai išsaugoti ir nuolatinei prieigai prie jos užtikrinti, paieškos problema susiduria valstybės sektorius, verslo įstaigos ir net privatūs asmenys. Būtini bendri nacionalinio ir tarptautinio masto veiksmai, kuriuos inicijuoja, koordinuoja ir pristato suinteresuotoms organizacijoms ir visuomenei kompetentingų institucijų konsorciumai, asociacijos, tinklai ir kitokios struktūros. Tai leistų tinkamai atspindėti ir tenkinti įvairių partnerių – kultūros, mokslo, švietimo, verslo institucijų poreikius.

Autorius: Kuprienė Jūratė., Prokopčik Marija;

Išleista: 2007, Informacijos mokslai, t. 41, p. 25–32; Išsamiau >

Kultūros paveldo skaitmeninimo koordinavimas Europoje: Lietuvos perspektyva. Straipsnyje apžvelgiamas Europos Sąjungos šalių kultūros paveldo skaitmeninimo koordinavimas, šios veiklos iniciatyvos, Nacionalinių atstovų grupės ir MINERVA programos rezultatai. Taip pat pristatoma pirmoji mūsų šalies šios krypties iniciatyva – Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija ir M. Mažvydo bibliotekos projektas Integralios virtualios bibliotekų informacijos sistemos sukūrimas, laimėjęs ES struktūrinių fondų paramą.

Autorius: Kvietkauskas Rolandas,  Varnienė Regina;

Išleista: 2005., Knygotyra, ISSN: 0204-2061., psl. 108-122;

Lietuvos kultūros paveldas skaitmeninėje terpėje. Apžvelgiamos besikuriančios globalios žinių visuomenės pasaulinės tendencijos ir jų įtaka žmogaus mąstymui ir bendravimui sociume. Lietuvoje informacinės ir žinių visuomenės idėja dažnai suprantama gana deklaratyviai. Šiame straipsnyje bandyta įvertinti, kaip žinių visuomenės idėja įgyvendinama vienoje srityje – atspindint Lietuvos kultūros paveldą skaitmeninėje terpėje tiek leidžiant kompiuterinius kompaktinius diskus, tiek kuriant interneto svetaines, turinčias kultūros vertybių pavyzdžių.

Autorius: Kligienė Nerutė;

Išleista: 2004,  Informacijos mokslai, , t. 31, p. 82–93; Išsamiau >

Atminties problematika ir jos atspindžiai bibliotekininkystėje, muziejininkystėje ir archyvistikoje. Straipsnyje tarpdisciplininio dialogo būtinybė ir kryptys pagrindžiamos apibrėžiant atminties problematikos ribas ir esmines temas bibliotekininkystėje, muziejininkystėje ir archyvistikoje. Nagrinėjamas atminties fenomenas pasitelkiant įvairių mokslų indėlį į šio reiškinio studijas, išryškinant socialinius ir komunikacinius aspektus. Bibliotekininkystės, archyvistikos ir muziejininkystės teorinės minties raidos analizė leidžia teigti, kad socialinės dominantės atsiradimas teoriniuose samprotavimuose leido atsirasti integruotam požiūriui į muziejinę, archyvinę ir bibliotekinę veiklą. Komunikaciniai atminties aspektai yra nulemti įvairių komunikacijos tradicijų, kurių formavimąsi paveikė bibliotekų, archyvų ir muziejų sampratos. Bendra mokslinė atminties erdvė, formuojama pasitelkiant muziejininkystės, bibliotekininkystės ir archyvistikos laimėjimus, yra gyvybiškai svarbi norint spręsti ne tik teorines, bet ir praktines problemas.

Autorius: Manžuch Zinaida;

Išleista: 2004, Informacijos mokslai, t. 31, p. 94–104; Išsamiau >

Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo programos EUREKA projektas MUSEUM ONLINE CATALOGUE Baltijos valstybėse. Straipsnyje analizuojama EUREKA projekto MUSEUM ONLINE CATALOGUE rengimas Baltijos valstybėse. Išsamiai aprašyta projekto struktūra, metodika, tikslai ir uždaviniai, išanalizuota stipriosios ir silpnosios projekto pusės.
Autorius: Meškelevičienė Loreta;

Išleista: 2003, Lietuvos muziejai,  Nr. 4;  Išsamiau >

Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos atminties institucijose. Straipsnyje nagrinėjami politiniai, ekonominiai, technologiniai ir socialiniai veiksniai, darantys įtaką kultūros paveldo sampratai, atminties institucijų funkcijoms ir vaidmenims šiuolaikinėje visuomenėje. Analizuojamos specifinės skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo projektų problemos, pabrėžiant strateginio požiūrio, valdymo, o ne technologinių sprendimų pirmenybės svarbą.
Autorius: Glosienė Audronė, Manžuch Zinaida;

Išleista: 2003, Informacijos mokslai, t. 25, p. 19–31; Išsamiau >

Atnaujinta: 2017-04-04