Sukurta pirmoji Lietuvoje skaitmeninė bažnytinių šaltinių ir eksponatų rodyklė

2018-05-10

Viešoji įstaiga „Genčių genealogija“ kartu su UAB „Hnit-Baltic“ 2017 m. įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Skaitmeninis bažnyčių žemėlapis“. Partneriai, apjungę skirtingus paveldo šaltinius, sukūrė pirmąją Lietuvoje skaitmeninę bažnytinių šaltinių ir eksponatų rodyklę, kuri įgavo interaktyvių žemėlapių rinkinio  pavidalą ir buvo pavadinta  „Genealogijos atlasu“.

 

Idėja kilo tyrinėjant protėvių genealogiją

Projekto sumanytojas ir vadovas Arūnas Cijunaitis teigia, kad idėja apjungti įvairius paveldo šaltinius į vieną visumą kilo tyrinėjant protėvių genealogiją bei ieškant informacijos apie bažnyčias ir bažnytines knygas: „Kadangi iki tol Lietuvoje nebuvo bendros bažnytinių šaltinių, eksponatų rodyklės, kilo mintis apjungti publikuojamą ir archyvuose, muziejuose saugomą informaciją į vieną visumą. Žinodami, kad vizualinę, grafinę informaciją lengviau žmonės įsimena, savo idėjos įgyvendinimui ir pasitelkėme interaktyvias technologijas – geografines informacines sistemas. Ši technologija padėjo visą informaciją suskirstyti pagal pagrindinius parametrus – Lietuvos Romos katalikų bažnyčių pavadinimus“.

 

Sukurtas interaktyvių žemėlapių rinkinys

Skaitmeninį Lietuvos bažnyčių žemėlapį sudaro šešių interaktyvių žemėlapių rinkinys: „Lietuvos bažnyčios“, „Paieška pagal bažnytinių metrikų šaltinius“„Paieška pagal eksponatus“, „Paieška pagal pavardes“„Bažnyčių paieška pagal atstumą“ ir „Bažnyčios laike“. Viename jų, keičiant žemėlapio mastelį, vizualiai identifikuojamos vyskupijų, dekanatų, parapijų teritorinės administracinės ribos, pažymimas bažnyčių administracinis pavaldumas ir bažnyčių rangai. Kituose žemėlapiuose galima susipažinti su įvairių institucijų duomenimis apie jose saugomas bažnytinių metrikų knygas, rasti su bažnyčiomis susijusius eksponatus, žmonių, užfiksuotų įvairių metrikų knygose, pavardes, sužinoti apie nuo konkrečios vietovės 10 km spinduliu nutolusias bažnyčias.

Vienas patraukliausių svetainės puslapių – „Bažnyčios laike“. Jame įdiegta interaktyvi laiko juosta sudaro sąlygas stebėti, kaip nuo XV a. pradžios iki šių dienų Lietuvoje kūrėsi bažnyčios, nurodomi tikslūs jų pavadinimai, įkūrimo laikas ir vieta. A. Cijunaitis atkreipia dėmesį, kad šiame žemėlapyje pateikiamos ne bažnyčių pirmo paminėjimo, o šiuo metu stovinčių bažnyčių pastatų pastatymo datos. Pirmojo paminėjimo datos vis dar renkamos – jomis žemėlapį papildyti tikimasi artimiausiu metu.

 

Kviečia bendradarbiauti

Naujos integruotos informacinės sistemos sukūrimas reikalauja nemažai laiko. Paklaustas apie tai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį įgyvendinant panašaus pobūdžio Kultūros tarybos finansuojamus projektus, A. Cijunaitis pabrėžia darbų išdėstymo laike svarbą: „Nuo paraiškos pateikimo iki finansavimo suteikimo praeina beveik pusmetis, todėl rimtam darbui prie projekto lieka geri keli mėnesiai, o metų pabaigoje yra ir visokių kitų reikalų. Todėl norėtųsi akcentuoti būsimiems projektų rengėjams, kad atkreiptų į tai dėmesį ir įsivertintų planuodami panašių projektų eigą“.

Turinčius gerų idėjų skaitmeninio bažnyčių žemėlapio kūrėjas kviečia planuoti projektus, rašyti paraiškas Kultūros tarybai, ir realizuoti savo idėjas sukuriant gražių ir prasmingų dalykų. O tuos, kurie turi idėjų, susijusių su genealogija, A. Cijunaitis kviečia bendradarbiauti.

 

Nuotraukoje – projekto vadovas Arūnas Cijunaitis

 

LM ISC LIMIS inf.