Vilniaus aps. A. Mickevičiaus viešoji biblioteka rengiasi gausiau skaitmeninti savo fonduose esamą paveldą ir šiuolaikiškai jį naudoti

Biblioteka visada buvo traukos vieta, kur semiamasi kultūros bei pažinimo. Greta jai būdingų funkcijų, tai ir atminties institucija, kur glūdi fondai su senais, net retais leidiniais. Vienur jie didesni ir kaupti jau keletą amžių, kitur – mažesni ir ne tokie seni, tačiau vienokiais ar kitokiais aspektas svarbūs.

Vilniečiams gerai pažįstama Vilniaus aps. Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka turi tris mnemoninius, arba atmintį saugančius, fondus: Retų leidinių, „Mickevičianą“ ir Regiono, kurie įdomūs dėl savo poligrafinės ar istorinės vertės. Apie tai, koks šių fondų turinys ir ar jis pasiekiamas pasitelkus šiuolaikines technologijas, skaitmeninimo galimybes, pasakojo Informacinių išteklių centro vadovė Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė.

Kadangi 1955 m., minint poeto 100 mirties metines, Vilniaus aps. viešajai bibliotekai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas, pirmiausia pristatykite, kokį paveldą, susijusį su šia asmenybe, biblioteka turi?

Būtent nuo 1955-ųjų kaupiama kolekcija „Mickevičiana“. Joje A. Mickevičiaus kūriniai bei leidiniai, taip pat leidiniai apie jo gyvenimą ir kūrybą. Didžioji dalis leidinių, kurie leisti ne Lietuvoje, gauti dovanų. Šiame fonde saugoma ir keletas pirmųjų leidimų, vienas jų – „Ponas Tadas“, išleistas Paryžiuje 1834 metais. Vertiname ir tai, kad leidiniai yra su dedikacijomis, savininkų įrašais ir pan. Šis fondas, kuriame yra per 1200 vienetų dokumentų, nėra labai nuodugniai tyrinėtas. Trumpą jo pristatymą 2015 m. esame parengę virtualioje parodoje „Paslaptinga kolekcija bibliotekoje: Mickevičiana“ (http://mickevicius.amb.lt/expo/paslaptinga-kolekcija-bibliotekoje-mickeviciana/), kuri pasiekiama bibliotekos interneto svetainės dalyje, skirtoje A. Mickevičiui (http://mickevicius.amb.lt/). Beje, iš „Mickevičianos“ kolekcijos norėčiau paminėti ir 1921 m. Lvove išleistą „Poną Tadą“. Bėda ta, kad XIX a. pab. – XX a. pr. pradžios leidinių labai rūgštus popierius, tad jiems kyla didelė grėsmė subyrėti, o skaitmeninimas yra būdas bent atvaizdą ir tekstą išgelbėti ateičiai. Tad minėtoji knyga, prieš restauruojant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos restauratoriams, išardyta buvo mūsų pačių suskaitmeninta.

Ar esate numatę kokių projektų, darbų, susijusių su „Mickevičianos“ kolekcija?

2016 m. parengėme projektą „Mickevičianos kolekcijos dokumentų restauravimas, konservavimas ir aktualizavimas“. Peržiūrėjus bibliotekoje saugomą „Mickevičianos“ kolekciją, buvo atrinkti 27 prasčiausios (kritiškos ir labai blogos) būklės unikalūs jos leidiniai, kuriuos būtina restauruoti ir konservuoti. Jie yra vertinami kaip vertinga ir unikali (jų yra po vieną egzempliorių) kolekcijos dalis. Šiam projektui gavus lėšų, leidinių sąrašas buvo koreguotas. Bendradarbiaujame su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – šiuo metu jos restauratoriams 16 leidinių atiduota restauruoti, o 46 – konservuoti. Restauruotų ir konservuotų leidinių būklė bus pagerinta ir stabilizuota, kolekcija taps ilgaamžiškesnė, ją bus galima aktyviau naudoti pristatant visuomenei. Per daugiau nei trejus metus leidinius planuojama ne tik restauruoti ir konservuoti, bet ir suskaitmeninti, pristatyti virtualioje A. Mickevičiaus kolekcijoje, svetainėje http://www.epaveldas.lt, taip pat leidinių originalus eksponuoti nuolatinėje ekspozicijoje tam pritaikytose atnaujintose bibliotekos patalpose ar kitaip aktualizuoti bei suteikti galimybę mokslininkams atlikti technologinius, istorinius ir menotyrinius tyrimus analizuojant leidinius de visu.

Vilniaus aps. Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka yra Vilniaus regiono (Alytaus ir Vilniaus aps.) teritorijoje veikiančių bibliotekų kuratorė. Kalbant apie regioną, bibliotekai svarbi kraštotyra – kaupiate Regiono fondą.

Kaip apskrities biblioteka, kuruojame ir renkame tokį fondą, kuris atspindėtų regiono istoriją, gyvenimą, etnografiją ir pan. Ypač puikių leidinių turime apie Vilnių, pavyzdžiui, Adomo Honorio Kirkoro „Kapai didžių kunigaikščių ir karalių Vilniuje“, išleistą Tilžėje 1898 metais. Beje, esame sukūrę porą svetainių – Vilnijos vartai (http://amb.lt/lt/pazinkime/musu-krastas/vilnijos-vartai/183) ir Dainavos kraštas (http://amb.lt/lt/pazinkime/musu-krastas/dainavos-krastas/184) – regiono kraštotyros informacijos sklaidai internete. O Vilniui yra skirtas interaktyvus stendas bibliotekos antrame aukšte, kur galima „pasivaikščioti“ po miestą, palyginti XIX a. vidurio Vilnių su dabartiniu bei sužinoti, kaip keitėsi sostinė. Interaktyvios parodos pagrindu pasirinktas 1840-ųjų žemėlapis ir jame sužymėti to meto žymūs objektai. Vietovių ir žymių objektų aprašymus papildo įvairių laikmečių ikonografija – senieji Vilniaus vaizdai, XX a. vidurio ir vėlesnių laikų nuotraukos. Visi interaktyvios parodos tekstai įgarsinti, todėl į pažintinę ekskursiją po Vilnių gali leistis ir aklieji bei silpnaregiai.

O ką ypatingo paminėtumėte iš Retų leidinių fondo?

Šio universalaus (pagal dokumentų rūšis, kalbas, tematiką) fondo chronologinės ribos: XVII a. – 1945 m. dokumentai; vėlesnis laikotarpis (nuo 1945 m. iki šių dienų) – mokslui ir kultūrai nusipelniusių žmonių asmeninėms bibliotekoms priklausę leidiniai (su autografais, marginalijomis, dedikacijomis, proviniencijomis ir t. t.). Šiame fonde pati seniausia knyga yra datuojama 1695 metais, ji restauruota. Turime leidinių su Prezidento Kazio Griniaus autografais bei marginalijomis. Kai gauname naujus retus leidinius, tai suskaitmeniname jų viršelius ir ypatingų bruožų turinčius puslapius, pavyzdžiui, spaudus, dedikacijas, marginalijas. Kaupiame tokią virtualią „saugyklą“, jei kartais prireiktų kokiai parodai ar tiesiog norėtume pasigirti (šypsosi).

Bibliotekos nuostatuose kaip viena iš veiklos sričių įrašyta tai, kad „organizuoja ir koordinuoja nustatytoje teritorijoje bibliotekų elektroninės informacijos ir paslaugų kūrimo bei skaitmeninimo veiklą, dalyvauja plėtojant virtualią elektroninio paveldo informacijos sistemą“. Kas šiuo metu bibliotekai aktualu kalbant apie saugomo paveldo skaitmeninimo ir jo sklaidos galimybes?

Nors 2014 m. pas mus pradėta vykdyti dokumentų skaitmeninimo veikla, biblioteka vienintelė iš apskričių viešųjų bibliotekų nedalyvauja projekte „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra“ (VEPS), kurio rezultatas yra virtuali svetainė http://www.epaveldas.lt. 2014 m. nusprendus tęsti ir plėsti šį projektą, mūsų biblioteka buvo pakviesta dalyvauti naujame etape, o dar šiais metais arba kitų metų pradžioje laukiame patvirtinimo, kad taptume regiono bibliotekų skaitmeninimo centru. Nors bibliotekoje suskaitmenintas dokumentinis paveldas ir nepatenka į VEPS, tačiau jis panaudojamas bibliotekos rengiamose virtualiose parodose (http://amb.lt/lt/atraskime/biblioteka-internete/virtualios-parodos/4 ), leidiniuose ir pan. Be to, šiuo metu ruošiamės prisidėti prie šalies mastu įgyvendinamo projekto „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės vystymas“, kuris vyksta dviem kryptimis: skaitmeninimo koordinavimo ir technologinių sprendimų. Be įvairių projektų, įprasta tvarka skaitmeninami skirtingoms veikloms reikalingi dokumentai.

Šį rugsėjį pradėjote įgyvendinti projektą jaunimui, „Skaitmeninimas jaunuolio akimis“, kuriuo bibliotekininkai ir jaunimas dalijasi savo požiūriu į paveldo skaitmeninimą ir kartu stengiasi rasti patrauklių suskaitmeninto paveldo pateikimo būdų.

Kaip minėjau, Vilniaus aps. A. Mickevičiaus viešoji biblioteka dar tik pradeda nuoseklų kultūros vertybių skaitmeninimo procesą. Tam, kad jos būtų pritaikytos šiuolaikinio kultūros vartotojo poreikiams, būtina tai pradėti teisingai ir kartu su skaitmeninimo darbais parengti ir vertybių aktualizavimo strategiją. Jaunosios auditorijos santykio su pasauliu būdas reikalauja savito įtraukimo. Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamu projektu ir siekiama atrasti tinkamiausią suskaitmenintų kultūros vertybių pateikimo formą ir pristatyti jų teikiamas galimybes jaunimui. Projekto partneriai: VGTU „LinkMenų fabrikas“ ir „Homo Eminens“. Surinkta 16–24 metų jaunuolių grupė, kurie dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose. Tikrai smalsu, kokių rezultatų atneš šis projektas.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Margarita Gaubytė

Vilniaus aps. A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos ir M. Gaubytės nuotraukose:

Seniausias (nustatytas) Vilniaus aps. A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje esantis leidinys, 1695 m.;

A. Mickevičiaus „Ponas Tadas“ su M. E. Andriollio iliustracijomis , išleistas 1921 m. Lvove; egzempliorius restauruotas ir suskaitmenintas;

Daktaro Kazio Griniaus autografas 1940 m. žurnalų „Medicina“ įrištame komplekte;

A. Mickevičiaus „Gražina“ po restauracijos, dar be viršelių;

Interaktyvus stendas apie Vilnių.

Pagrindinė straipsnio iliustracija – iš virtualaus „Mickevičianos“ pristatymo.