Virtuali paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“. Joje eksponuojami bibliotekoje ir asmeniniuose archyvuose saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių karinių dalinių steigimą Rusijoje. Ypač reikšminga, kad Lietuvos visuomenei buvo pristatyta dalis Baltarusijos mokslų akademijos Jakubo Kolaso centrinėje mokslinėje bibliotekoje saugomų Pirmojo pasaulinio karo fotografijų, atskleidžiančių Vakarų fronto karių akistatą su mirtimi, karo buitį, laisvalaikį.

Virtuali paroda parengta 2016 m. lapkričio 8 – 2017 m. sausio 2 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikusioje tarptautinėje parodoje „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ eksponuotų dokumentų pagrindu. Šiek tiek mažesnės apimties šios parodos ekspozicija 2017 m. kovo 6 – balandžio 11 d. buvo pristatyta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Parodą žiūrėkite čia.

Čia pateikiamas šiek tiek platesnis virtualus parodos Pirmojo pasaulinio karo frontuose ekspozicijos variantas. Panaudoti dokumentai iš LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyrių, Baltarusijos mokslų akademijos Jakubo Kolaso centrinės mokslinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus, asmeninių Dovilės Jonušytės-Sabaliauskienės, Kazimiero Leviškos, dr. Tomo Petreikio, Algirdo Spersko archyvų.

1918 m. rudenį prancūzams, anglams ir amerikiečiams pradėjus kontrpuolimą Pirmajame pasauliniame kare, vokiečių kariuomenė ėmė trauktis. Rugsėjo 29 d. vokiečių kariuomenės vadas infanterijos generolas feldmaršalas Paulius fon Hindenburgas pripažino, kad Vokietija karą pralaimėjo. Jis kreipėsi į Vyriausybę, kad ši su sąjungininkais pradėtų derėtis dėl paliaubų. 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. 11 min. Kompjeno miške, maršalo F. Fošo vagone-salone, buvo pasirašytos paliaubos. Pirmasis pasaulinis karas baigėsi.

Lietuvos karo istorikas Vasilijus Safronovas teigia, kad tarpukario Lietuvoje nesusiformavo tradicija valstybiniu mastu minėti, aktualizuoti Pirmąjį pasaulinį karą. Daugiau dėmesio buvo skiriama nacionalinės valstybės sukūrimo faktui bei vėlesniems Nepriklausomybės karams. Lietuva priklauso toms šalims, kurios susitelkė į karo sukeltų esminių permainų atminimą, dažnai nesiejant jų su Didžiuoju karu. Tačiau negalima teigti, kad karas nebuvo aktualus daug vargo ir netekčių patyrusiai visuomenei. Amžininkai, išgyvenę abu pasaulinius karus, vieningai tvirtino, jog Pirmasis pasaulinis karas lietuvių tautai buvo sunkesnis: į kariuomenes buvo paimti vyrai, per kraštą driekėsi fronto linijos, o vėliau nualino, apiplėšė okupantai. 1923 m. atlikto gyventojų surašymo metu surinkti duomenys apie 64 628 karo dalyvius iš Lietuvos (be Klaipėdos krašto), iš kurių 11 173 asmenys buvo laikomi žuvusiais. Nors, anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, Lietuva kaip valstybė nedalyvavo Didžiajame kare su sava kariuomene, politika ir nacionaliniais interesais, V. Safronovo nuomone, šiuolaikiniai mokslo metodai ir prieigos leidžia retrospektyviai atkurti karo reikšmę Lietuvos visuomenei. Tai, kaip visuomenė sureikšmina praeities patirtis – šiuo atveju karą, gali daug pasakyti apie jos vertybines orientacijas ir praeities patirčių taikymą dabarčiai.

Pagal Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos interneto svetainėje paskelbtą informaciją parengė Margarita Gaubytė