Virtuali paroda „Senųjų Klaipėdos krašto gyventojų likimai po II pasaulinio karo“

Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje virtualioje parodoje eksponuojamos senųjų Klaipėdos krašto gyventojų fotonuotraukos, asmens ir kiti dokumentai, saugomi Lietuvos ypatingajame  archyve (ten esančiose buvusio Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir buvusios Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) fondų filtracijos, baudžiamosiose, tremties bylose). Šioje parodoje taip pat pateikiami KGB sudaryti agentūrinės-operatyvinės veiklos ir kiti dokumentai, liudijantys apie senųjų Klaipėdos krašto gyventojų politinį persekiojimą ir represijas. Publikuojamos ir kitos su senųjų Klaipėdos krašto gyventojų likimais po II pasaulinio karo susijusios Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos fotonuotraukos ir rašytiniai dokumentai.

Raudonajai armijai 1944 m. liepos mėn. įžengus į Lietuvos teritoriją, Vokietijos karinės vadovybės įsakymu buvo pradėta Klaipėdos krašto gyventojų, įstaigų ir įmonių evakuacija į Vokietiją. Manoma, kad 1944 m. rugpjūčio – 1945 m. sausio mėn. iš maždaug 150 tūkst. Klaipėdos krašto gyventojų apie 130 tūkst. buvo priversti trauktis. 1945 m. sausio 28 d. I Pabaltijo fronto pajėgos užėmė Klaipėdą. 1950 m. duomenimis, Klaipėdos krašte gyveno 15–20 tūkst. senųjų klaipėdiškių, įskaičiuojant iš evakuacijos grįžusių 6–8 tūkst. repatriantų. Daugumos grįžusiųjų ūkiai buvo sunaikinti arba išdalinti naujakuriams, organizacijoms. Dalis senųjų gyventojų patyrė politines represijas: pasiturintys ūkininkai ištremti, Vokietijos nacionalsocialistinei darbininkų partijai priklausę, atsakingas pareigas nacistinėje Vokietijoje ėję, karo belaisvius savo ūkiuose įdarbinę, priešiškai sovietų valdžiai nusiteikę, buvusių Vokietijos kareivių ginkluotas grupes ar Lietuvos partizanus rėmę asmenys suimti ir įkalinti.

Remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) ir Sovietų Sąjungos 1958 m. balandžio 8 d. sutartimi, 1958–1969 m. į VFR ir Vokietijos Demokratinę Respubliką (VDR) nuolat gyventi išvažiavo 8 232 senieji Klaipėdos krašto gyventojai. Išvykti po 1960 m. sausio 1 d. buvo leidžiama tik įrodžius, kad VFR ar VDR gyveno kiti šeimos nariai. 1939 m. nacistinės Vokietijos įvykdyta Klaipėdos krašto aneksija ir 1944 m. masinė gyventojų evakuacija, sovietinio okupacinio režimo politinės represijos ir socialinė-ekonominė politika lėmė tai, kad Klaipėdos krašto senbuviai (lietuviai ir vokiečiai) šiame krašte liko etnine mažuma.

Su parodoje eksponuojamais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo KGB ir VRM dokumentų skaityklose.

Virtualią parodą žiūrėti čia. http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/senuju-klaipedos-krasto-gyventoju-likimai-po-ii-pasaulinio-karo/exh-48

Iliustracijoje – parodos eksponatas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje paskelbtą informaciją (http://www.archyvai.lt/lt/lya/senuju-klaipedos-krasto-m66t.html ) parengė Margarita Gaubytė

Atnaujinta: 2017-09-18