Virtualioje parodoje – žvilgsnis į Vilniaus gyventojus prieš 100 metų
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas fondas „Lietuvos karinės valdybos viršininkas“, kuriame sukaupti išlikę dokumentai, atsispindintys pasų išdavimą 1916–1918 m. Vilniaus miesto bei priemiesčių gyventojams. Iš šio fondo virtualioje parodoje „Vilniaus miesto gyventojai 1916–1918 m. fotodokumentuose“ pateikiamos asmens kortelėse ar pasuose esančios žmonių fotonuotraukos.
1914 m. vasarą prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Tuo metu Lietuva buvo Rusijos imperijos dalis. Šiame kare viena iš pagrindinių Rusijos priešininkių buvo kaizerinė Vokietija. Jos kariuomenė iki 1915 m. rugsėjo pabaigos užėmė visą Lietuvą. Vokiečiai įkūrė Oberostą, įvedė okupacinį režimą, sukūrė savo karinę centrinę ir vietos administraciją. Siekdama geriau kontroliuoti ir administruoti Lietuvos gyventojus, vokiečių valdžia 1915 m. išleido įsakymus dėl pasų įvedimo, 1916 m. suorganizavo ir atliko gyventojų surašymą.
Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas fondas „Lietuvos karinės valdybos viršininkas“ (Nr. 641). Jame sukaupti išlikę dokumentai, atsispindintys pasų išdavimą 1916–1918 m. Vilniaus miesto bei priemiesčių gyventojams. Tai Vilniaus miesto milicijos (policijos) įvairių nuovadų komisariatų ar komendantūros išduotos pažymos asmenims pasams gauti; specialios asmenų kortelės, sudarytos prieš išduodant jiems pasus; paimti iš gyventojų seni Rusijos imperijos vidaus ir užsienio pasai ir parengti nauji (neatsiimti) Oberosto pasai.
Asmens kortelėje pateikiama nemažai informacijos apie asmenį, absoliuti dauguma asmenų kortelių yra su šių asmenų fotonuotraukomis. Parodoje eksponuojami 62 fotodokumentai. Juose pavaizduoti 29 vyrai ir 34 moterys. Jauniausiam (sėdinčiam ant motinos kelių) apie 1,5 metų, o vyriausiam – 97-eri. Kortelėse nurodyta motinos kalba (arba pagal pasą): jidiš, lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių ir latvių. Pagal šių žmonių aprangą galima iš dalies spręsti ir apie jų socialinę bei turtinę padėtį.
Virtualią parodą žiūrėti čia.
Iliustracijoje – parodos fragmentas.
Informaciją pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo svetainėje paskelbtą informaciją parengė Margarita Gaubytė
Atnaujinta: 2017-09-26