Virtualūs turai – galimybė keliauti nekeliant kojos iš namų

Virtualus turas – esamos erdvės simuliacija, atkurta remiantis tos vietos nuotraukomis, darytomis įvairiais kampais, sukuriančiais įvairias emocines patirtis. Tai puikus būdas susipažinti su įvairių muziejų ir galerijų eksponatais pasauliniu mastu. Šių turų dėka kasdien tūkstančiai žmonių praplečia savo akiratį, patiria įvairias emocijas, įgyja naujų žinių, prisiliečia prie istorijos neiškeldami kojų iš namų.

Anot vieno populiariausių bei didžiausią įtaką darančių internetinių žurnalų (www.inexhibit.com), dedikuotų menui, dizainui ir architektūrai įkūrėjo Riccardo Bianchini: „Labai svarbu, kad muziejai turėtų tiek fizinę būseną, kurioje būtų sukaupti, tiriami bei viešai publikuojami kultūrinių vertybių eksponatai, tiek ir virtualiąją formą, kurioje kokybiškai būti pateikiami virtualūs turai. Juose turėtų būti sukaupta ne ką mažiau informacijos, nei realiame muziejuje, kartu su nuosekliais eksponatų aprašymais, garso įrašais ir kita medžiaga.”

1992 metais informacinių technologijų bendrovė „Apple” sukūrė pirmąjį skaitmenizuotą virtualųjį muziejų, išleistą kompaktinių diskų pavidalu. „Virtualiajame Muziejuje” buvo sukurta interaktyvi 3D muziejinė erdvė, kurioje vartotojai galėjo keliauti iš vienos patalpos į kitą ir išsirinkti bet kurį joje esantį eksponatą apie kurį norėjo sužinoti kuo daugiau informacijos. „Virtualiojo Muziejaus” erdvėse esantys eksponatai apėmė medicinos, augalininkystės, aplinkos ir astronomijos temas.

Besivystanti technologijų plėtra lėmė spartesnį 3D duomenų atvaizdavimą virtualiuosiuose turuose, kurių ištakos siekia 1994 m. Vienu pirmųjų virtualiojo turo pavyzdžiu laikytina – XVI amžiuje buvusių Dudley pilies įtvirtinimų 3D rekonstrukcija. Pastarąją sukūrė britų inžinierius Colin Johnson. Pirmąja šios virtualiosios kelionės naudotoja tapo Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II-oji (angl. Queen Elizabeth II), kuomet ji oficialiai atidarė Dudley pilies lankytojų centrą 1994 m. liepos mėnesį. C. Johnson sukurta sistema buvo įvardijama kaip: „Virtualusis turas – tarp virtualiosios realybės ir karališkos kelionės”. Britų inžinieriaus sukurtas virtualusis turas buvo viešai pristatytas Britų muziejaus (ang. British Museum) 1994 m. lapkričio mėn. surengtos konferencijos metu, o taip pat jos pagrindu išleistame moksliniame straipsnyje. Jį aplankyti galima čia.

Vienu pirmųjų virtualiųjų muziejų yra laikomas – „Webexhibits”, kuriame nuo pat 1999 m. buvo galima rasti edukacinį turinį bei buvo apibrėžiamas kaip „mokslo, humanitarinių mokslų ir kultūros interaktyvus muziejus”. Nepaisant pavadinimo, internetinių virtualiųjų muziejų pirmtaką sudarė edukacinių internetinių svetainių rinkinys su straipsniais, kurie buvo įvardijami eksponatais. Iš esmės, jis buvo nuotraukų ir dokumentų archyvinis rinkinys.

Kito garsiojo virtualiojo muziejinio turo iniciatoriais buvo kompanija „Asymptote Architecture” 1999 metais parengusi Gugenheimo muziejaus virtualųjį turą (angl. „Guggenheim Virtual Museum”). Jiems buvo kilusi idėja sukurti muziejų, egzistuojantį virtualioje erdvėje, nesiekiant atkartoti realaus muziejaus pastato. Virtualusis Gugenheimo muziejus turėjo būti suprojektuotas 3D technologija, pasitelkiant VRML programą. Jis turėjo tapti virtualiu, visų pasaulyje esančių Gugenheimo muziejų vienijančiu centru, tačiau tuo metu dar nebuvo šiai idėjai įgyvendinti tinkamų technologinių sąlygų.

Keičiantis laikams, vystantis technologijoms ir spartėjant aktyvesniam jų diegimui, šiandien – didelis skaičius pasaulio muziejų ir galerijų pasaulyje savo internetiniuose puslapiuose yra paruošę virtualiųjų turų. Lietuva nėra išimtis. Didžioji dalis šių turų yra paremti 3D technologija bei panoraminėmis 360° nuotraukomis, fiksuotomis įvairiais rakursais.

Edukacinio portalo www.virtualiteach.com įkūrėjas, tinklaraštininkas Steve Bambury išskyrė dešimt įspūdingiausiųjų virtualiųjų turų, kai kurie jų nėra lengvai pasiekiami fiziškai, tad virtualiosios jų versijos neretai lieka vieninteliu būdu išvysti sukauptą informaciją.

Įspūdingiausių virtualiųjų turų sąrašas:

Nuotrauka – iš svetainės www.freepik.com/

Parengė Rūta Paitian

Atnaujinta: 2018-07-16