Visą spalio mėnesį viešai prieinamos Latvijos kino kronikos

Minint Pasaulinę audiovizualinio paveldo dieną, Latvijos nacionalinis archyvas kviečia visą spalio mėnesį nemokamai naudotis Latvijos kino kronikų kolekcija.

Kino archyve saugoma apie 3000 kino kronikų, sukurtų 1910–1996 metais. Kronikos, pasakojančios apie laikmečio aktualijas, įvairius politinius, visuomenės ir kultūros procesus, ne tik supažindina su konkrečiais įvykiais, vietomis ir žmonėmis, bet ir atskleidžia platesnį XX a. istorinių permainų Latvijoje vaizdą. Atvertoje kolekcijoje esančių kino žurnalų, kronikų ir dokumentinės medžiagos bendra trukmė – net 450 valandos.

Skaitmeniniame archyve galite pamatyti XX a. 2–3 deš. žymiausių Latvijos kino kronikų kūrėjų Arnoldo Cālīšo (1883–1972), Janio Sīļos (1886–1970), Mārtiņo Lapiņo (1873–1954), Eduardo Krauco (1898–1977) kino darbus. Su kino žurnalu „Dienas notikumi“ (liet. „Dienos įvykiai“) 1921 m. prasidėjo reguliarus kino kronikų kūrimas. Vėliau sekė A. Cālīšo savaitinis kino žurnalas „Latvijas filmu hronika“ (Latvijos filmų kronika) (1922–1928) ir E. Krauco 1929 m. pradėtas filmuoti kino žurnalas „Pēdējā brīdī“ (liet. „Paskutinę akimirką“) bei „Latvijas hronika“ (liet. „Latvijos kronika“). Archyve galite pamatyti net 50 įvairių 1920 m. sukurtų kino žurnalų, kurie atspindi Latvijos pirmojo dešimtmečio pasiekimus: Latvijos Respublikos Seimo pradžią, pirmąjį respublikos prezidentą Janį Čakstę, valstybines šventes, armijos paradus, dainų šventes, ryškiausius kultūros ir visuomenės veikėjus, įvykius.

Pagrindinis kronikų kūrėjas XX a. 3 deš. Latvijoje buvo Eduardas Kraucas. Jau 1931 m. pasirodė jo pirmoji kronika „Latvijas skaņu hronikas“ (liet. „Latvijos garsų kronikos“), o laikotarpyje nuo 1934 m. iki 1940 m. ji tapo kassavaitine kronika. Archyve prieinama ir daugiau kaip 200 „Latvijos garsų kronikų“ bei kitų E. Krauco darbų. Vizualiniai liudijimai pasakoja apie nepriklausomos Latvijos valstybės raidą, liaudies ūkio pasiekimus, kultūrą, sportą. Šio periodo kronikos taip pat apima ir Karlio Ulmanio autoritarinį valdymo laikotarpį.

Kronikos taip pat atspindi Latvijos valstybės nepriklausomybės praradimą 1940 m. ir sovietinio laikotarpio įvykius 1940–1941 m. Paminėtinos kronikos „Latvijas Tautas Saeimas vēlēšanas“ (liet. „Latvijos Tautos Saeimo rinkimai“), Pētero Vasaraudžio kurti kino žurnalai „Nedēļas apskats“ (liet. „Savaitės apžvalga“) bei „Padomju Latvija“ (liet. „Tarybų Latvija“). Nacistinės Vokietijos okupacijos periodą archyviniame fonde žymi kino žurnalai nuo 1942 m. iki 1944 m.: „Ausland Woche“ (liet. „Užsienio savaitė“), „Ostland Woche“ (liet. „Ostlando savaitė“), „Die Deutsche Wochenschau“ (liet. „Vokietijos savaitinė apžvalga“).

Archyve taip pat saugoma sovietiniu laikotarpiu kurti kino žurnalai: „Padomju Latvija“ (liet. „Tarybų Latvija“), „Māksla“ (liet. „Menas“), „Sporta apskats“ (liet. „Sporto apžvalga“), „Pionieris“ (liet. „Pionierius“), „Karavīrs“ (liet. „Karys“), „Lauku hronika“ (liet. „Kaimo kronika“) ir kiti nuo 1944 m. iki 1990 m. sukurti kino žurnalai. Atgimimo laikotarpis dokumentuotas jau 8 deš. pabaigos kronikose. Latvijos nepriklausomybės atgavimo periodą ir tolesnį vystymąsi atskleidžia 1990–1996 metų kino žurnalai „Latvijas hronika“ (liet. „Latvijos kronika“), „Gaismēnas“ (liet. „Šviesotamsa“), „Pastarītis“ (liet. „Pagrandukas“), „Māksla“ (liet. „Menas“) ir kt. Šiuose kino žurnaluose užfiksuoti tokie įvykiai kaip Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos priėmimas, 1991 m. sausio bei rugpjūčio įvykiai. Skaitmeninėje saugykloje taip pat galima susipažinti su apytikriai 155-iais kino žurnalais, sukurtais 1990–1996 metais. Kino žurnalų kūrimo tradicija Latvijoje baigėsi 1996 metais.

Kino kronikas, kurios yra saugomos autorių turtinių teisių, peržiūrėti galima tik Latvijos teritorijoje.

Latvijos kino kronikų kolekcija: http://redzidzirdilatviju.lv/lv/

Tekstą pagal viešai prieinamą www.satori.lv informaciją parengė Kauno regiono muziejų skaitmeninimo centro vyr. metodininkė Daina Zozaitė

Atnaujinta: 2020-10-16