Žydų dokumentinio paveldo išsaugojimo ir sklaidos projektas – „YIVO Vilniaus projektas“
Jei būsite netoli Vinco Kudirkos aikštės, kilstelėkite galvą ir pamatysite šv. Jurgio bažnyčios bokštelius, įsirėmusius į šalia esančių medžių kontūrus. Kartais praskridusi varna jums bandys sudrumsti ramybę, bet pačios vietos šventumas paliks gilų ramybės ir užslėptos didybės pojūtį. Būtent šioje bažnyčioje buvo paslėpti žydiškieji dokumentai, kurie dėka Antano Ulpio – tuometinio Knygų rūmų direktoriaus, išliko iki mūsų dienų. Nepabūgęs sovietinių represijų, gavęs nurodymą sunaikinti žydiškas knygas ir dokumentus, jis juos paslėpė bažnyčioje. Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) direktorius Jonathanas Brentas per „YIVO Vilniaus projekto“ pristatymą, kuris įvyko per Judaikos tyrimų centro atidarymą, pasakojo, kad tik visai neseniai sužinojo, kad dalį knygų A. Ulpis paslėpė ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Nuvykęs ten YIVO direktorius paklausė: „Ką jūs veikėte su žydiškomis knygomis?“, jie jam atsakė: „Laukėme“, „Ko jūs laukėte?“, „Jūsų“. J. Brentas juokavo, kad tai buvo ženklas, kad ir ši kolekcija turi būti įtraukta į projektą. Vrublevskių biblioteka prie projekto prisijungs nuo rudens.
„YIVO Vilniaus projektas“ – vienas didžiausių skaitmeninimo projektų, kurio užduotis yra išsaugoti ir suskaitmeninti išlikusį žydų dokumentinį paveldą. Jis svarbus ne tik tyrinėtojams, kuriems atsivers naujos galimybės ir prieigos, bet ir lietuviams. Šie dokumentai atspindi daugialypį Lietuvos žydų santykį su šalimi, jos gamta, istorija, kalba ir gyventojais. Jie pasakoja kaip gyveno žydai, iš kur jie atėjo, kaip jie augino ir auklėjo vaikus, siekė mokslo, kaip kūrė meną, literatūrą, kalbą, muziką. Dar daugiau jie atskleidžia žydų ir jų buvusių kaimynų – ne žydų, santykius, kaip jie suprato savo vietą tiek politiniame, tiek socialiniame kontekste. Tai nėra tik žydų istorijos dalis, lietuviai buvo glaudžiai susiję ekonominiais, politiniais, socialiniais saitais su žydais – didžiausia ir skaitlingiausia tautine mažuma, šalia buvusi žydiškoji kultūra pynėsi su lietuviškąja.
„YIVO Vilniaus projekto“, kurį vykdo Žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke (YIVO Institute for Jewish Research, YIVO) kartu su Nacionaline biblioteka ir Valstybiniu centriniu archyvu, metu identifikuojami, restauruojami, skaitmeninami ir pristatomi plačiai suinteresuotai auditorijai išlikę Lietuvos žydų bendruomenės dokumentai ir spaudiniai. Akademinis projekto tikslas – atkurti ir grąžinti į studijų apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose dokumentuose užfiksuotas žinias apie išskirtinį istorinį ir kultūrinį fenomeną – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino centrinį vaidmenį. Projekto metu planuojama suskaitmeninti ir specialiame žiniatinklio portale sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus, virtualioje erdvėje atkurti Strašūno Vilniaus biblioteką, buvusią vieną didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje, tokiu būdu bus užtikrintas šių unikalių dokumentų išlikimo ir prieinamumo visuomenei klausimas. Projekto apimtis – 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių bei 1,5 mln. įvairių dokumentų, bendra projekto trukmė – 7 metai. Per pirmuosius dvejus projekto metus Nacionalinė biblioteka pateikė arti 300 tūkst. skenuotų vaizdų iš daugiau nei 2 tūkst. knygų.
Šio projekto metu bus suskaitmeninta ir Mato Strašuno bibliotekos dalis, kurią saugo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Identifikuotos 1395 knygos, 210 periodinių leidinių ir vien, jo ranka rašyta, knygos kopija. XX a. pr. atidaroma pirmoji viešoji žydų biblioteka Vilniuje, kuri garsėjo visame pasaulyje – Mato Strašuno biblioteka:
Strašuno biblioteka – lyg didžiuliai suakmenėję smegenys, kuriuose kaupėsi
Išsklaidytos tautos pamąstymai, kol tapo bendru paveldu…
Nebeliko tų galvų, kuriose jie gimė,
O šis protas tebeveikia savaime,
Sukasi jame amžinos tautos mintys, išreikštos Dievo kalba
(Šneur Z. Vilna. Iš Miklat [Prieglobstis]. New York, 1920, [d.] 1, p. 2
Taip apie M. Strašuno biblioteką rašė keletą metų Vilniuje gyvenęs žymus XX amžiaus hebrajų poetas Zalmanas Šneuras miestui dedikuotoje poemoje. Matas Strašunas, garsus XIX a. bibliofilas, savo įspūdingą asmeninę kolekciją testamentu palikęs žydų bendruomenei, kad būtų įkurta viešoji biblioteka, buvo gerai žinomas tarp amžininkų toli už Vilniaus ribų. Tarp jo kolekcijos brangenybių buvo penki inkunabulai, apie 50 manuskriptų, apie šimtą paleotipų, keli šimtai XVI-XVII a. pradžios knygų. M. Strašuno bibliotekos skaitymo salėje buvo 100 vietų, bet per dieną joje apsilankydavo nuo 150 iki 250 skaitytojų. M. Strašuno biblioteka minima bemaž visose Vilniaus žydų bendruomenei skirtose knygose ir daugelyje straipsnių, prozos ir poezijos kūrinių. Apie ją buvo rašoma ir lietuviškoje spaudoje:
Vilniau. Tavo sienose veikė ir tebeveikia garsi „Strašūno biblioteka“ iš kurios žinias, dvasios įkvėpimo sėmė tūkstančiai mano tautos inteligentų.“
Sidabrinis. Vilniaus įspūdžiai// Trimitas, 1929 m. gruodžio 5 d., nr. 49, p. 814-815
Šalia mūsų gyveno tauta, turėjusi savas tradicijas, rašto kultūrą, religinį gyvenimą, gatvėse skambėjo ne tik lietuvių, lenkų, bet ir jidiš kalba. XIX amžiaus pradžioje gimsta jidišo liaudies literatūra, bylojanti apie uždarą ir troškų štetlų pasaulį. Kuriami pirmieji maži romanai moterims, parašyti dar labai suvokietinta jidiš kalba. Vilnius tampa žydų religijos, politikos ir intelekto metropolija. 1925 m. Vilniuje įkuriamas YIVO institutas – pasaulietinė Rytų Europos žydų studijų akademija, siekianti dokumentuoti ir tyrinėti daugiau nei 1000 metų regione gyvuojančią žydų civilizaciją bei rengti žydų mokslininkus. Vilniuje tarpukaryje veikė ir garsioji Boriso Kleckino spaustuvė-leidykla, kurioje buvo leidžiami garsių žydų klasikų kūriniai: Mendelės, A. M. Diko, Š. Ašo, I. L. Pereco, Šolem Aleichemo ir daugelio kitų.
Šis „YIVO Vilniaus projektas“ suteiks kiekvienam suinteresuotam galimybę susipažinti su prieškarinėje Vilniaus žydų bibliotekoje saugotų kolekcijų fragmentais, išgelbėtais, išsaugotais ir šiandien pradedančiais naują gyvavimo etapą. Tai vienas didžiausių skaitmeninimo projektų, o jidiš kalba suskaitmenintos knygos sudarys pačią didžiausią kolekciją pasaulyje.
Nuotrauka iš vilnacollections.yivo.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija
Atnaujinta: 2017-06-21